L. Balsys: Lietuvos žmonės aiškiai pasakė „ne“ naujos atominės elektrinės statyboms

uzreferenduma.lt nuotr.

Liepos 30 d. paskelbus, kad Lietuvos Energetikos ministerija ir Japonijos korporacija „Hitachi“ pasirašė memorandumą patvirtinantį šalių įsipareigojimus steigti bendrą Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto bendrovę, Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) išplatino pranešimą kuriame kategoriškai pasisako prieš bet kokius bandymus „reanimuoti susikompromitavusį Visagino atominės elektrinės projektą“ ir paragino visuomenę nepasiduoti „vėl prasidedančiai atominės propagandos kampanijai“.

Seimo narys, LŽP pirmininkas Linas Balsys bandyme reanimuoti žlugusį atominį projektą įžvelgia galimą korupciją arba nekompetenciją.

„Mane, kaip pilietį ir politiką, stulbina ciniškas dabartinės Lietuvos valdžios požiūris į savo piliečius. Prieš dvejus metus, 2012 m. spalį kartu su Seimo rinkimais įvyko ir referendumas, kuriame Lietuvos žmonės aiškiai pasakė „ne“ naujos atominės elektrinės statyboms Lietuvos Respublikos teritorijoje. Referendume nebuvo klausiama, ar pritariate A. Kubiliaus Vyriausybės siūlomam konkrečiam „Hitachi“ kompanijos projektui. Buvo klausiama, ar mes, piliečiai, pritariame bet kokiai naujai atominei elektrinei, ir piliečių nuomonė buvo labai aiški – tam nepritarė. Nežiūrint to, energetikos ministras J. Neverovič lyg niekur nieko prieš kelias dienas su „Hitachi“ atstovu pasirašo tarpusavio supratimo memorandumą, kuriame Lietuvos piliečių sprendimą neturėti atominės energetikos ciniškai interpretuoja, kaip raginimą „pagerinti“ ekonomiškai negyvybingą Kubiliaus–Sekmoko projektą!“, – piktinosi L. Balsys.

Pasak L. Balsio tokio sprendimo paaiškinimai, gali būti tik du: „korupcinė–lobistinė tarptautinės branduolinės energetikos korporacijos įtaka arba – paprasčiausia ministro nekompetencija bei nesusigaudymas Lietuvos geopolitinėje ir energetinio saugumo situacijoje“.

L. Balsys siūlo Lietuvos politikams pasimokyti iš Austrijos patirties. Šioje šalyje 1978 m. buvo pastatyta atominė elektrinė, bet, kilus žmonių protestams ir įvykus antibranduoliniam referendumui, elektrinė niekuomet nebuvo paleista, vėliau – išmontuota, o savo piliečius gerbiantys šalies politikai priėmė sprendimą, jog Austrija bus nebranduolinės energetikos valstybė.

Seimo Energetikos komisijoje dirbančio žaliųjų atstovo Seime L. Balsio teigimu, per dvejus metus nuo referendumo atsirado dar daugiau įrodymų ir ekspertų išvadų, jog ne pagal kišenę Lietuvos mokesčių mokėtojams brangus atominis projektas bus ekonomiškai nekonkurencingas, gamins daug brangesnę už rinkos kainą elektros energiją, visą elektrinės gyvavimo laiką – apie penkis dešimtmečius – už jį mokės visi mokesčių mokėtojai ir jis niekada neatsipirks, o, įskaičiavus ir itin brangias branduolinio kuro laidojimo išlaidas, bus itin nuostolingas Lietuvos biudžetui.

„Negana to, tokio didelio galingumo reaktorius, kokį Lietuvai per jėgą perša korporacija „Hitachi“, dar labiau pririš Lietuvą prie posovietinio Rusijos elektros perdavimo tinklo BRELL sistemos, kuri vienintelė šiuo metu gali garantuoti tokio galingumo elektrinės stabilumą. Apgailėtina, kad ministras Jaroslavas Neverovičius atvirai klaidina visuomenę, sakydamas, jog „Hitachi“ reaktorius palengvins Lietuvos atsijungimą nuo posovietinės BRELL elektros perdavimo tinklų sistemos ir pagreitins sinchronizaciją su kontinentinės Europos (pirmiausiai, Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos) tinklais. Vienintelė šiuo metu atlikta galimybių studija šiuo klausimu yra atlikta Švedijos ekspertų kompanijos „Gothia Power“ tyrimas, kuris teigia ką kita: sinchronizacija su Europa, turint Lietuvoje galingą atominę, būtų apsunkinta ir gerokai pabrangintų ir taip labai brangų sinchronizacijos projektą“, – teigė L. Balsys.

LŽP pirmininko teigimu, atsakingi politikai privalo ginti pirmiausiai Lietuvos interesus, o ne komercinius „Hitachi“ ar geopolitinius Rusijos išskaičiavimus.

„Realią energetinę nepriklausomybę ir tiekimo patikimumą galime susikurti tik mažindami „Gazpromo“ dujų suvartojimą bei palaipsniui atsisakydami rusiškos elektros importo. Suskystintų dujų terminalas ir galinga elektros jungtis su Švedija mums padės realiai šiuos tikslus pasiekti ir turėti stabilų bei pigesnį energetikos išteklių ir elektros energijos tiekimą į Lietuvą. Tuo pat metu aktyviai plėtodami biokuro kogeneracinių elektrinių statybą, vėjo jėgainių parkų bei saulės kolektorių diegimą, sugebėsime apsirūpinti reikiamu kiekiu energijos iš savų, Lietuvoje esančių išteklių. Jų resursai tokie dideli, kad užtektų net ir eksportui. Reikia tik sąžiningo, nekorumpuoto politikų požiūrio“, – sakė Seimo narys L. Balsys.

Primename, jog Lietuva ir liūdnai pagarsėjusi Japonų „Hitachi“ oficialias derybas dėl VAE pradėjo dar 2011 metais. Vadinamoji koncesijos sutartis su „Hitachi“ buvo parafuota 2012 metais. Tačiau 2012 metų spalį Lietuvos piliečiai nepritarė atominės elektrinės statynbai per patariamąjį referendumą.

2013 m. „Lietuvos energija“, „Latvenergo“ ir „Eesti Energia“ paruošė bendrą poziciją dėl VAE projekto ekonominio naudingumo. Teigiama, esą ankstesnės Vyriausybės projektą galima iš esmės pagerinti.

Lietuvos Vyriausybė iki šiol nėra paskelbusi galutinio apsisprendimo, ar Lietuvoje bus statoma atominė elektrinė.

Ankstesnė Vyriausybė naują atominę elektrinę Visagine planavo pastatyti iki 2020- 2022 metų.