Prezidentė vetavo Metropoliteno įstatymą

Liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Metropoliteno koncesijos įstatymą.

Seimo priimtas įstatymas numato išskirtinį teisinį reguliavimą konkrečiam metropoliteno projektui.

Prezidentės teigimu, šis įstatymas prieštarauja šiuo metu galiojančiam Koncesijų įstatymui, kurio pagrindu gali būti įgyvendinami įvairūs viešojo ir privataus sektoriaus projektai.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, nėra jokių teisinių kliūčių įgyvendinti metropoliteno projektą, o naujojo įstatymo priėmimas sukeltų daug teisinio neaiškumo.

STT vertinimu, šio įstatymo nuostatos ydingos antikorupciniu požiūriu, nes yra nesuderintos tarpusavyje ir neatitinka jau galiojančių teisės aktų. Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį, kad, remiantis šiuo įstatymu, metropoliteno projektai negalėtų būti įgyvendinami dėl teisinio reguliavimo neaiškumo.

Pasak Prezidentės, priėmus Metropoliteno koncesijos įstatymą taip pat būtų formuojama ydinga praktika, kai atskiriems projektams būtų nustatomi neaiškūs valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdai, prieštaraujantys galiojantiems įstatymams.

Šalies vadovė pabrėžė, kad visų pirma, įgyvendinant visuomenei svarbius projektus susisiekimo srityje, turi būti užtikrinta tinkama valstybės interesų apsauga. Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas turi būti nuoseklus ir skaidrus bei nešti didžiausią naudą Lietuvos žmonėms.

Vilniaus meras džiaugiasi

Žinia, kad kad prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Metropoliteno įstatymą ir jį grąžino Seimui svarstyti pakartotinai pradžiugino Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką. „Tai  akivaizdi proto pergalė. Vilniui reikalinga transporto priemonė, kurios diegimo kaštai būtų mažiausi, o nauda miestiečiams – didžiausia“, – teigė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybė pasirinkti naują transporto rūšį, kuri turėtų dirbti sostinėje, planuoja atviro konkurso būdu. Šiame konkurse galės dalyvauti tiek metro, tiek tramvajaus, tiek greitųjų autobusų (angliškai -„Bus rapid transit“ (BRT)) diegėjai. Planuojama, kad konkursas turėtų būti paskelbtas dar šiais metais.

Naujausia srautų analizė ir modeliavimas rodo, didžiausias keleivių srautas trasoje ﾄStotis – Santariškės“ piko valandų metu su atsarga gali siekti 3500 keleivių – taigi naujoje transporto priemonėje turėtų tilpti 175 keleiviai. Šie skaičiavimai atlikti remiantis naujos transporto priemonės kursavimo dažniu – kas 3-4 minutes.

Todėl, pasak transporto specialistų, tinkamiausia nauja transporto rūšis yra didesnės talpos greitieji autobusai (BTR) galintys pervežti 175 keleivius vienu metu (palyginimui, dabartiniai autobusai perveža apie 120 keleivių).  Siūlomų diegti BTR skirtumas nuo dabar mieste važiuojančių – ne tik galimybė pervežti daugiau keleivių vienu metu, bet ir tai, kad turėtų būti įgyvendinti infrastruktūriniai pakeitimai – greitasis autobusas važiuos eismo juosta, kurioje kitas transportas važiuoti negalės.

Dabartinis greitųjų autobusų maršrutų tinklas šiandien Vilniuje siekia 164 km – tai sudaro 6,6 proc. viso viešojo transporto maršrutų tinklo, tačiau būtent šiais maršrutais keliauja 25 proc. visų viešojo transporto keleivių.

2007 metais Vilniaus miesto bendrajame plane buvo numatyta, kad nauja transporto priemonė galėtų būti tramvajus. Tačiau 2008 metais, rengiant Naujų transporto rūšių specialųjį planą, specialistai analizavo ne tik šios transporto priemonės, bet ir metro bei greitųjų autobusų diegimo galimybes. 2012 metais Vilniaus miesto taryba nusprendė nepasirinkti konkrečios transporto rūšies, o diegti tą transporto priemonę, kurios diegimo kaštai būtų mažiausi, o nauda miestiečiams – didžiausia. Žadama, kad greitųjų autobusų sistema bus visiškai integruota į vieningą Vilniaus miesto bilieto sistemą ir joje galios bendros bilietų kainos.