Kėdainių r. savivaldybė – dar vienos sinagogos šeimininkė (0)

E.Daukšaitės nuot.

Kadaise žydų bendruomenių gyvenimo centrais buvusių, o šiandien jų dvasinį bei kultūrinį gyvenimą primenančių sinagogų situacija po truputį gerėja. Šiandien pozityvios naujienos pasiekia iš Vidurio Lietuvos – liepos 4 d. Kėdainių r. savivaldybės (toliau – Savivaldybė) taryba nusprendė leisti Savivaldybės administracijai panaudai perimti miesto Smilgos gatvėje esančią sinagogą.

Tarybos sprendimu Savivaldybės administracijai leista pusšimtį metų neatlygintinai valdyti ir naudotis šiuo metu Lietuvos žydų bendruomenei (toliau –Bendruomenė) priklausančiu sinagogos pastatu. Kėdainiuose nebelikus žydų, pati Bendruomenė neturi perspektyvų pastatą naudoti pagal paskirtį, todėl noriai sutinka jį perduodi panaudai pritaikant kultūros, švietimo, mokslo ar kitai visuomeninei paskirčiai.

Ateityje svarstoma sinagogą restauruoti ir pritaikyti Kėdainių dailės mokyklos praplėtimui. Mokykloje būtų galima įrengti specializuotas klases-dirbtuves su stiklinėmis pertvaromis – taip atvykę turistai galėtų stebėti ir užsiėmimus. Taip pat patalpos galėtų tarnauti kaip mokyklos darbų archyvas, parodų, edukacinių užsiėmimų mokiniams ir suaugusiems erdvė. Jau dešimtmetį restauruotoje Kėdainių vasarinėje sinagogoje įsikūrusi dailės mokykla sulaukia daug ekskursijų iš Lietuvos ir užsienio, joje rengiamos parodos, atliekama projektinė ir edukacinė veikla, mokinių stovyklos – mokykla neabejotinai yra vienas didžiausių miesto traukos centrų. Realu, kad tokio pasisekimo sulauktų ir Smilgos gatvės sinagoga.

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis Savivaldybės tarybos sprendimą vertina kaip itin palankų visoms pusėms: „Pati žydų bendruomenė yra suinteresuota sinagogos išsaugojimu, tad yra atvira įvairiems pastato pritaikymo variantams, žinoma, tai darant su pagarba pastatui ir jo istorijai. Perimdami, restauruodami ir pritaikydami sinagogą Kėdainiai, kaip išskirtinai tvarkingas miestas, užsitikrina, kad apleistas pastatas nebeišsiskirs iš miesto aplinkos. Be to, sinagogos patalpos reikalingos vasarinėje sinagogoje nebeišsitenkančiai dailės mokyklai. Tad, kaip matome, laimi visi – ir  žydų bendruomenė, ir kėdainiečiai“.

Sinagogą XIX a. viduryje savo lėšomis pastatė turtingiausias miesto siuvėjas Ilja Vilneris. Ji kelis kartus remontuota XX a. antroje pusėje, restauruota paskutiniame dešimtmetyje. Pastaraisiais metais buvusioje sinagogoje veikė ūkininkų ir statybininkų prekių parduotuvė. Sinagoga turi klasicizmo ir romantizmo bruožų, tad yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių klasicistinių mūrinių žydų maldos namų.