Seimo narys P. Gylys siekia išsiaiškinti kodėl persekiojami referendumo iniciatoriai (19)

Raudonėje apšaudytas ir apvogtas automobilis, reklamavęs referendumą |  Referendumo rengėjų nuotr.

Raudonėje apšaudytas ir apvogtas automobilis, reklamavęs referendumą | Referendumo rengėjų nuotr.

Birželio 23 d. Seimo narys prof. Povilas Gylys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininką Zenoną Vaigauską prašydamas paaiškinimų dėl nurodymo teisėtvarkos institucijoms nustatyti referendumo iniciatorių parašų autentiškumą bei į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl informacijos apie ikiteisminių tyrimų pagrindą referendumo iniciatorių atžvilgiu.

Birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos gavo Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro (LŽTKC) raštą, kuriame nurodoma, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose teisėtvarkos institucijos inicijuoja ikiteisminius tyrimus referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatoriams. Minėta žmogaus teisių organizacija teigia, kad galimai teisėtvarkos institucijos persekioja piliečius už tai, kad šie realizavo savo konstitucinę teisę inicijuoti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų. LŽTKC rašte teigiama, kad referendumo išvakarėse piliečiams įteikiami šaukimai į apklausas ikiteisminio tyrimo bylose naudojami kaip bauginimo ir atgrasymo priemonė nuo piliečių konstitucinių teisių realizavimo.

Tai, kad referendumo iniciatoriai yra persekiojami ir bauginami liudija ir tai, jog birželio 23 d. likus mažiau nei savaitei iki Referendumo dienos, buvo įžūliai suniokotas nakčiai netoli Raudonės kelyje paliktas referendumo šalininkų automobilis su reklaminiu referendumo stendu. Kol kas nenustatyti nusikaltėliai išplėšė automobilyje įmontuotą garso kolonėlę ir peršovė abu šoninius automobilio durelių stiklus.

Belieka tikėtis, kad įvykį tiriantys kriminalinės policijos pareigūnai pradės ikiteisminį tyrimą ir sugebės sučiupti tai padariusius išgamas.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

19 komentarų

  1. LosAngeles:

    Sveikintina iniciatyva. Dekui

  2. )..(:

    siandien
    2014-06-23 19.00 – 20.00 LRT Radijas bus transliuojama

    2014-06-25 19.00 – 20.00 LRT Radijas bus transliuojama

    2014-06-26 11.03 – 12.00 LRT Radijas bus transliuojama, ir per LRT Televiziją

    2014-06-27 18.50 – 20.55 LRT Televizija bus transliuojama, ir per LRT Radiją

  3. )..(:

    siandien referendumo laida
    2014-06-23 19.00 – 20.00 LRT Radijas bus transliuojama

    • Amelija:

      Kažkokie pikti ir nemandagūs laidoje pasirodė referendumo gynėjai. Tai jiems populiarumo nepridėjo.

      • Barbora:

        Na, jūsų akyse jie populiarumo niekada neturėjo. Tai nieko ir neprarado

      • Kemblys:

        populiarùs [lot. popularis — liaudiškas, liaudies mėgstamas]:
        1. visiems prieinamas, suprantamas;
        2. žinomas, garsus, dažnas, paplitęs.

        ,,Tai jiems populiarumo nepridėjo.” – Nuo to žmonės labiau jų nepamėgo. (?)

        • Virginija:

          Kembly, štai jums ir įrodymas, jog pakeitus žodį yra iškraipoma mintis. šiuo atveju pakeitus žodį „populiarus” į „nemėgiamas” iškraipoma pati net esmė. Jei pvz. aš kokią tai muzikinę grupę įvardyčiau nepopuliaria, tai dar nereiškia, kad aš jos nemėgstu? Aš galiu jos klausytis, bet ji nėra mano mėgstamiausia. Jau tikrai turite su manimi sutikti… 🙂

          • Kemblys:

            Miela, Virginija, parašiau žodyno duodamas reikšmes, o prie savo pavyzdžio (?). Jei tau netinka nei mano pvz., nei žodyno reikšmės, tai kaip suvokti kokią prasmę Tu nori suteikti svetimos kalbos žodžiui?Marius Kundrotas suteikinėja įvairiausias prasmes svetimžodžiams ir dar kuria žodžius svetimoms kalboms, kurių nei suprasi, nei žodyne rasi 🙂
            Lietuvių kalbą saugau grynai iš SAVANAUDIŠKŲ paskatų. Prieš kelis dešimtmečius susidomėjau ‘mąstymu’ (jei mąstymas tikrovės reiškinys, gal nėra visai kvaila pamąstyti ir apie patį mąstymą 🙂 ) ir suvokiau kokį vaidmenį atlieka kalba, kaip mažametis vaikas išmoksta kalbėti vienu metu, kada suvokia save (t.y. suvokia savo vardą), kokį pranašumą turi lietuvių kalba prieš kitas, labiau pakitusias nuo prokalbės, kalbas ir koks nuostolis būtų MAN (ir kitiems), jei sugadintume lietuvių kalbą 🙂

          • Kemblys:

            Dar, Virginija, ‘kemblys’ yra VIENASKAITOJE, privaloma kreiptis TU 🙂

          • bartas:

            Virginija su Tamsta nesutinku. Pati tik pasakei, kad “…nėra mano mėgstamiausia”. Reiškia galima apsieiti be lot.kilmės žodžio “populiari”.

            • Virginija:

              Tiek lietuvių kalba, tiek lotynų priklauso tai pačiai indoeuropiečių kalbų šeimai. Taigi šaknys tos pačios. Baltų kalba yra viena iš vienuolikos šio medžio šakų, kuri dar išsišakoja į lietuvių, prūsų ir kt. kalbas. Prūsų kalba archajiškesnė už lietuvių kalba. Lotynų kalba yra kilusi iš prūsų ir yra jau priskiriama „mirusiai” kalbai ( kaip sanskritas, prūsų, šumerų kalbos), nes ja niekas nekalba kaip gimtąja kalba, tik vartojama liturginėse kalbose arba medicinoje, biologijoje Jei dar mes išmesime iš šeimos šią savo „pusseserę”, tai ji bus pasmerkta išnykimui. .

              • Virginija:

                Gerai, Kembly, gerai, kreipsiuosi „tu” , bet dabar tik galvoju iš didelės ar mažos raidės „t ” rašyti…?. Žinai, o tikrai tavęs neįtraukia į „naujų komentarų sąrašą” Esi nemėgstamas, bet gal ne pats nemėgstamiausias ? 🙂 Nežinau, aš taip tik galvoju, nes Tavo komentarus vis tik praleidžia.. O mūsų lietuvybei vis tik ateina išnykimo laikas ir jei nieko toliau kaip iki šiol nebus daroma, tai neišvengiama…

                • Kemblys:

                  Niekas nieko už mus nedarys – darysi Tu 🙂
                  Pažįstu žmones, kelis mėnesius mąstysi, bet kalbėdama pati girdėsi tuos svetimžodžius, po to pradėsi palaipsniui juos išmetinėti iš kalbos. Kalbant kartais išsprūsta, iš įpročio, bet rašant lengviau juos išmėtyti. Lengviausia girdėti, kai kiti juos taria 🙂

                  • Virginija:

                    Kembly, norint išsaugoti lietuvybę, mūsų Lietuvėlę, neužtenka vien tiktai teisingai ar taisyklingai kalbėti ar rašyti. Labai svarbi istorinė akimirka yra artėjantis referendumas ir kiek mes, kaip tauta, esame pasiruošę išsaugoti savo protėvių žemę, kurios ir taip tiktai maža dalis yra belikę. Toliau sektų emigracijos sustabdymas, gimstamumo didinimas ir kiti svarbūs klausimai.

  4. kaip rasti:

    siandienos Referendumo laida,jei negalejau klausytis gyvai ?

  5. Jurgis Bielinis:

    Mane seniai persekioja, ištrina mano komentarus, konservatoriams, bolševikiniams socialdemokratams nepatinka, kad 1991 m. dar geras pusmetis, prieš Sausio įvykius įsipareigojau, ir įpareigojau socialdemokratus, kad prasidėjus kariniam perversmui, vieni vyksta iešoti pagalbos į Vakarus, kiti į Rytus, treti pasilikę ima plakatus vėliavas ir eina ant Barikadų. Šitą mano reikalavimą LSDP Tarybos posėdyje įrašė A. Aš prie AT neatsitraukdamas prastovėjau nuo Sausio 10 ryto iki Sekmadienio vakaro ir paskutiniu autobusu išvažiavau į Minską. Ryte buvau Maskvoje. Pasisekė susitikti su TSRS AT deputatu Glebu Pavlovičiu Jakuninu, Šventiku tuomet vadovavusiam Demokratiniam Sąjūdžiui, vakare su Maskvos Socialdemokratais, Demokratais, Krikščionimis demokratais…Jie tuojau pat ėmėsi organizuoti Sausio 20 d. Maniežo Aikštėje Vilniui – Lietuvai palaikyti mitingą. Taip pat telefonais skambino į visus Sąjungos Skyrius. Mitingai vyko visoje Sajungoje. Dar savaitėmis vėliau aplankiau Charkovą, (jo televizija parodė kruviną video kasete) Lvovą, Minską… Iš Magadano atvažiavęs žmogus susirado mane Kaune. Jis panoro parsivežti Sausio įvykių kasetę… Tai buvo jau gerai įpavasarėjus. Viską skelbiau veikiančioje Kauno radio – televizijoje ir Landsbergiui. Dėja mes nepasinaudojome Sąjungos žmonių palaikimų. Ištrūkę iš pavargusio velnio mus nešto maišo; „Ačių Dževoliukai…“ Palikom čečėnams labai blogą pavyzdį ir likimą. Kur bebudavau, mane atpažindavo ir man įdėdavo Landsbergiui parvežti linkėjimus.
    Dar ar galima vadinti savais ir tikėti, savi šaudė į savus, kad landsbergininkai šaudė. Turiu kitą nuomone, ar nebuvo edinstrvenikų,platformininkų, lenkų nacionalistų… Apie savų šaudimą tur būt pirmas sužinaojau Sausio 25 iš rusiakalbio taksisto, kuris mane pavežė į geležinkelio stotį… Dėkoju Prezidentei, kad jį paligino Putiną su Leninu, Stalinu. Leninas nepriklausomybės siekiančiai Ukrainai 1918 m. velų rudenį pasiuntė kariuomenę, kuri Krekščiatiką palaistė kraujų.

  6. Atas:

    Kad aiškintis nėra reikalo:bijo tautos(100000 parašų referendumo)!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: