Lietuviai nuo senų senovės gerbė liepas, laikė gyvybės medžiu, deivės Laimos buveine. Tikima, kad liepos viršūnėje deivė Laima pasivertusi gegute iškukuoja likimą. Šeimoje gimus mergaitei buvo sodinama liepa.
Lieporių kaime yra vienintelis Šiaulių miesto teritorijoje esantis valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Lieporių liepos. Trys liepos milžinės augančios lauko viduryje yra Lieporių kaimo pažiba. Kaimo apylinkėse liepų augta nuo seno. Archeologai čia buvusio IV a. šulinio dugne yra atradę iš liepos žievės padarytą kibirėlį. Kalbininkas K.Būga kaimo pavadinimą kildino nuo žodžio liepa.
Lieporių storiausia liepa siekia beveik 5 m apimties ir 22 m aukščio. Šių mažalapių liepų amžius siekia daugiau kaip 150 m. Retas šiaulietis žino apie šias gamtos vertybes. Nors saugomomis liepos paskelbtos 1971 metais. Jos saugotinos kaip išskirtinių matmenų, amžiaus medžiai, pažinimui reikšminga kraštovaizdžio puošmena. Jau daugelį metų liepų aplinka yra apleista, aplink jas suversti iš laukų atgabenti akmenys, likę buvusio informacinio stendo likučiai, želia atžalos ir krūmai. 2010 m. nenaudėliams padegus vienos iš liepų drevę buvo nupjautas vienas liepos kamienas. Tad šioms liepoms, kaip ir daugeliui gamtos paveldo objektų, reikalinga globa ir įprasminimas.
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ jau 26 metus prisideda prie gamtos paveldo puoselėjimo. Kiekvienais metais atrandami nauji gamtos paveldo objektai ir skelbiami saugomais. Tačiau paskelbus gamtos paveldo objektus saugomais, dažnai jiems pritrūksta juos administruojančių institucijų dėmesio ir priežiūros, o juo labiau įprasminimo.
Šiais metais klubas „Aukuras“ ėmėsi iniciatyvos įprasminti Lieporių liepas. Birželio 6 d. minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną klubas „Aukuras“ surengė renginį „Susitikime po Lieporių liepomis“. Į renginį susirinko virš 40 įvairaus amžiaus gamtos ir paveldo draugų. Prie renginio prisidėjo vietiniai Lieporių kaimo, Lieporių bendruomenės centro atstovai. Parėmė Šiaulių miesto savivaldybė. Buvo tvarkoma liepų aplinka, šienaujama, šalinamos atžalas, surinktos šiukšlės. Iš surinktų šakų, nupjautų žolių, akmenų įprasmindami liepas dalyviai kūrė žemės meno kūrinius: žolynų gegutes, saulutes, paukščių namelius, slibinus, kaukus, medžių globėjus ir kitas keistenybes.
Prie liepų įrengtas informacinis stendas, liepų apsaugos teritorija pažymėta riboženkliais. Kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas dalinosi žiniomis apie senų medžių priežiūrą tvarkymą. Dalyviai buvo vaišinami klubo „Aukuras“ 26-ojo gimtadienio tortu ir sula. Liepos pagerbtos liaudies dainomis ir sutartinėmis. Kaip pasakė lieporiškis berniukas Nerijus: „Jau 12 metu čia gyvenu, bet taip gražiai dar nebuvo“.
P.S. Siekiant išsaugoti senuosius medžius valstybė turi prižiūrėti, kad nebūtų naikinami ar žalojami medžių vertės požymiai, gretimai kasama, ariam žemė, perkeliami į kitą vietą rieduliai, statomi statiniai, nesusiję su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, statomos transporto priemonės, palapinės, kuriami laužai, teršiama aplinka.
Puikus, širdžiai mielas straipsnis, atitinkantis ,,Alko“ škūrimo metu skelbtas vertybes. Dabar, deja, ,,Alkas“ pavirto į paribio politikierių tribūną ir violetinės – patvorinės miglos palaikytoją. Tie keletas tautos kultūrai ir senajai prgimtinei religijai skiriamų straipsnių visgi yra kaip grūdai pelų krūvoje. Kas nori, tas gali atsirinkti, vis šis tas.
Gražu ir miela širdžiai
Visi šie žmonės eis Dangun pas Dievus.