Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.
Ta proga žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristato proginių medalių kolekciją „Didingoji Lietuva“. Pirmasis šios kolekcijos, grynu auksu padengtas, medalis skiriamas valstybės suvienytojui, vieninteliui karūnuotam karaliui Mindaugui.
Kolekcijos „Didingoji Lietuva“ medalių autorė – dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos bei Tarptautinės medalininkų asociacijos (FIDEM ) narė Lina Kalinauskaitė. Dailininkė kartu su savo tėvu, garsiu skulptoriumi ir medalininku, Juozu Kalinausku, jau yra kūrę karaliaus Mindaugo įvaizdį. Todėl medalis buvo kuriamas remiantis ankstesniais menininkų darbais.
Pasak dailininkės Linos Kalinauskaitės, džiugina faktas, kad lietuviškos istorijos tema mene užima vis didesnę nišą ir stipriau padeda formuoti ne tik žmonių kultūrinį, bet ir pilietinį identitetą. „Baltų genčių archeologinis paveldas atgimsta tiksliose amatininkų bei juvelyrų kopijose, didieji Lietuvos valdovai bei svarbiausi istorijos įvykiai atgimsta dailininkų tapybos drobėse, skulptūrose ir medaliuose. Mažoji plastika nors ir nedidelė niša bendroje meno erdvėje, tačiau labai svarbi ir vis labiau populiarėjanti. Dailininkai atlieka didžią misiją, kuri svarba nenusileidžia istorikų darbams, nes vien sausi faktai bei datos vadovėliuose ne visada sudomina jauną žmogų. Tačiau kai šalia aprašomų įvykių į skaitytoją žvelgia didingas karys ar plastiškai išraiškinga batalinė kompozicija, žmogus informaciją priima daug lengviau,“ – kalbėjo Lina Kalinauskaitė.
Kaip teigia „Monetų namų“ atstovė Ieva Galiauskienė, dar visai neseniai Mindaugo vainikavimo karaliumi datos Lietuvos istorijoje nebuvo. „Buvo žinoma tik tai, jog Mindaugas tapo karaliumi 1253 m. liepos mėnesį. Galime tik pasidžiaugti, kad šiandien Mindaugo karūnavimas yra tokia pat svarbi valstybinė šventė, kaip Vasario 16-oji arba Kovo 11-oji. Mums pats aktualiausias Mindaugo veiklos pėdsakas – tai sugebėjimas Lietuvą nuvesti Europos link. Todėl būtent Mindaugui skirtas medalis pradeda „Didingosios Lietuvos“ kolekciją,“ – pažymėjo I. Galiauskienė.
Medalio averse pavaizduotas Lietuvos karaliaus Mindaugo portretas, reverse – ornamentinis kartušas, aprėminantis kolekcijos pavadinimą „DIDINGOJI LIETUVA“, virš užrašo stilizuotas Vytis, po užrašu – Gediminaičių stulpai.
Kolekciją „Didingoji Lietuva“ sudarys medaliai, kurie įamžina didingąją Lietuvos istoriją, valstybės kūrėjus, epochos simboliais tapusius įvykius. Planuojama, jog rinkinį sudarys 24 medaliai: 8 didieji Lietuvos valdovai, 8 lemtingieji mūšiai ir 8 epochos ženklai – istoriniai simboliai.
Susiję straipsniai:
- Latvijoje iškils paminklas Mindaugui
- Valdovų rūmų muziejus ruošiasi įkurtuvėms
- A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai
- V.Baškys. Istorinis karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės žavesys
- Valstybės dieną primins „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo“
- Liepos 6-ąjai – Valstybės dienai paminėti skiriami renginiai visuose miestuose (programa)
- A. Daugėla. Žingsnis Vakarų Europos link
- Č. Iškauskas. Lietuvos Respublika ar Lietuvos Karalystė?
Juk kartu buvo nužudyti ir karaliaus Mindaugo sūnūs. Tai taip pat reikšmingas Lietuvos istorijos faktas, tačiau siužetų vaizduojančių Mindaugą su mažamečiais sūnumis nėra, o galėtų rastis… Juk jie buvo nužudyti ne šiaip sau, o kaip Lietuvos karaliaus Mindaugo sūnūs.
Kelia abejonių Vyties siejimas su Mindaugu. Mindaugas sietinas su mitiniu stulpų ženklu, tikriausiai klaidinančiai imtu vadinti Gedimino stulpais. Be to. gali būti, kad Vytis yra jau Jogailos laikų ženklas ir netgi, galbūt, priešiškas Mindaugui – stulpų ženklui.
Tad tokie būtų mano pasamprotavimai.
Karaliui Mindaugui išleidžiamas medalis yra tikrai reikšmingas kūrinys. Dailininkė Lina Kalinauskaitė yra sukūrusi ir puikų medalį karaliaus sūnums. Karalaičiai ne mažamečiai – jie šaltiniuose, Mindaugo rašte minimi kaip Išmintingųjų tarybos patarėjai, o medalyje jie, kaip žymima lietuviškoje istoriografijoje – ant žirgų. Vyties siejimas su Mindaugu yra objektyvus istorinių duomenų faktas, kaip ir karaliaus Mindaugo ženklas, kurį kiek modifikavus, kaip Lietuvos stulpų ženklą, panaudojo Kęstutis, o su Gediminu, kaip ir Vytis su Jogaila Lietuvos požiūriu tai neturi nieko bendro, tik polonizatorių pramanas.
Gal nebūtų sunku nurodyti istorinių šaltinių duomenis, duodančius pagrindo manyti, kad Vytis buvo ir Mindaugo ženklu? Be to, tokiu atveju, kaip suprantu, turėtume faktą, kad Mindaugas buvo susijęs su dviem – Vyties ir Lietuvos stulpų ženklais, ką taip pat tektų istoriškai paaiškinti.
Visgi manau, kad Lietuvos stulpų ženklas, teko girdėti, kad juos seni vilniečiai dar vadino Vilniaus stulpais, Baltaisiais stulpais, yra giliai pagoniškas, ko negalima būtų pasakyti apie Vytį.
Labai domintų ir Mindaugo raštas, kuriame kartu su juo nužudyti sūnūs, yra paminėti, kaip Išmintingųjų tarybos patarėjai. Tokiu atveju reikėtų kalbėti ne apie Mindaugo, o apie Lietuvos karaliaus šeimos išžudymą ir visiškai politines jo priežastis bei kitokius vykdytojus.
Lietuvos stulpų ženklas nuo indoarijų protėvynės. Karaliaus Mindaugo laikmetyje pasirodo kaip piliakalnis ir stulpai, kurie žymi pilies gynybinę sieną, ryšium su krikščionybe ant stelos uždėtas skersinis. Šis ženklas kiek pakitęs pasirodė Kęstučio valdymo metais. Tiksliausias pavadinimas yra Lietuvos stulpų ženklas. Lietuvos Vyčio ženklas kaip raitelio simbolinis t.p. siekia gilią senovę. Mindaugas pirmas Lietuvos herbu įtvirtino Šarvuotą Raitelį, norėdamas parodyti jog visi Lietuvos kunigaikščiai privalo būti drąsūs, veiklūs ir gerai šarvuoti („Mindaugo knyga”. Vilnius. 2005. 174 p.).
Karaliaus 1254 m. laiškuose į Romą pažymėta, jog Išmintingųjų tarybai sprendžiant valstybės reikalus aktas sudarytas dalyvaujant ir pritariant sūnums Rukliui ir Rupeikiui, jų apgalvotu patarimu ir pritarimu. Politinės Lietuvos karaliaus žūties priežastys bei vykdytojai minėtoje knygoje nurodyti šeši lenkų šaltiniai, be to, Vaišvilko keršto žygis į Krokuvą. Legendoje sakoma, jog Ruklos miestelio vardas nuo karalaičio Ruklio. Tariama, jog jis nežuvo, išvengęs Treniotos smurto, atvyko ir apsistojo prie Ruklos pilkalnio-šventvietės skirtos aukščiausiam dievui Rūkui (Ūkui, Ūkapirmui).
Toje “Mindaugo knygoje” viskas surašyta taip, kad atitiktų lenkiškos Lietuvos istorijos pramanus, užlopančius Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos properšas, apuoginančias Mindaugo šeimos, Treniotos ir, beje, su tuo susijusius mozūrų Zemovito nužudymo faktus. Taigi, ja vadovautis neturėtume. Reikalingi gilesni, nuoseklesni, lietuviški tų istorinių faktų tyrimai.
Čia svarbus yra šaltinių nurodomas faktas, kad Treniota buvo nužudytas žirgininkų. Akivaizdu, kad tais laikais žirgininkais galėjo būti vadinta Vyties ženklo turėtojai.
Galima manyti ir tai, kad mozūrų Zemovitą Treniota nužudė ir į nelaisvę išsivedė jo sūnų, keršydamas už Mindaugo šeimos išžudymą. o žirgininkai tada, keršydami už tai, nužudė Treniotą. Tai galėjo įvykti, tarkim, kad ir karo žygyje, vadovaujamame Treniotos, prieš Vokiečių ordiną, kuriame dalyvavo ir promozūriški jotvingių (sūduvių) raiteliai, o šių vėliavos ir galėjo būti su žirgo (Vyties) ženklu. Taigi Vyties kaip genties, teritorijos ženklo atsiradimas sietinas su žirgo naudojimo karuose įsigalėjimu mūsų regione. Gali būti, kad pats Treniota buvo žirgininkų – Vyties ženklo kunigaikštis, Mindaugo karo, mūšių vadas. Reikia tyrimų…
Tad minėti faktai labiau sakytų, kad Lietuvos karaliaus ir artimųjų (juo laikytinas ir Treniota) išžudymas buvo organizuotas ir vykdomas iš svetur, svetimųjų.
Lietuvos stulpai yra pasaulėžiūrą išreiškiantis ženklas, yra simbolis išreiškiantis dieviškąjį pasaulio pradą, dieviškosios galios reiškimąsi jame. Mindaugas buvo būtent tokio plano valdovas. Tad Lietuvos stulpų ženkle įžiūrėti konkretybę – piliakalnį ir stulpus būtų primityvoka, per daug žemiška. Jis sietinas su svastikos ženklo, juo reiškiamos pasaulio esminės idėjos modifikavimu, varijavimu. Apskritai Mindaugas yra daugiau skandinaviškumo nešėjas, priešinęsis lenkiškumo skverbimuisi į Lietuvą.
Lietuvos stulpų ir Vyties ženklų giminystė lieka problemiška.
Tai vertinimas perskaičius ne minimą knygą, o politizuotus komentarus.
Lietuvos istorinius įvykius vertinau ne pagal kažkokius “politizuotus komentarus”, o tuometinių Europos įvykių, krikščionybės plitimo, gyvavusios senosios (pagoniškos) pasaulėžiūros, ideologijos, kitų vertybinių tradicijų kontekste vadovaudamasis pagal galimybes šiuolaikinėmis visuomenės mokslų žiniomis.
Bet atkreipus dėmesį į tai, kad teigiate, jog Vyties herbą įtvirtino Mindaugas, taip pat, kad apie Mindaugo žūties priežastis rašo ir lenkų šaltiniai, į su Mindaugu susijusius faktus minėtoje knygoje verta paanalizuoti atidžiau.
Tačiau, iš istorinių faktų žinant Lenkijos priešiškumą Mindaugo Lietuvai (atskiros prolenkiškos vyskupijos Lietuvoje kūrimas, pasikvietimas ir įkurdinimas Kulme kryžiuočių ordino), vargu, kad galėtų būti tiesos tame kas yra minėtuose lenkų šaltiniuose sakoma apie Mindaugą.
Beje, Lenkijos (Mozūrų) priešiškumą Lietuvai, apskritai baltams galima įžvelgti jau nuo Netimero laikų.
Džiugu kad atsiranda vis daugiau vizualios medžiagos kuri labiau sudomins jaunąją kartą domėtis mūsų didinga istorija.
Taip vis bevadinami Gedimino stulpai – grynai Baltų religinis ženklas (trijų Dievybių ženklo vaizdinyje, kurio viduryje – Perkūnas).
Naudojantys šį ypatingai stiprų ženklą (trijų kertinių stulpų) įgauna Dieviškų galių.