R. Švedienė. Apie birželio mėnesio šventes ir beržinę košę (video) (0)

 ramota.com nuotr.

ramota.com nuotr.

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad birželio mėnesį – dvi šventės: pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo diena, o 24-oji – Rasos ir Joninių diena.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios birželio dienos:
1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena,
3-ioji – Sąjūdžio diena,
14-oji – Gedulo ir vilties diena,
15-oji – Okupacijos ir genocido diena,
23-ioji – Birželio sukilimo diena.

Yra keletas tarptautinių ir pasaulinių dienų, kaip antai: Tarptautinė agresijos prieš vaikus diena (4 d.), Pasaulinė aplinkos apsaugos diena (5 d.), Tarptautinė tinklaraštininkų („blogerių“) diena (14 d.), Pasaulinė kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena (17 d.), Pasaulinė pabėgėlių diena (20 d.), Tarptautinė olimpinė diena (23 d.), Tarptautinė kovos su narkomanija diena (26 d.), Tarptautinė diena prievartos aukoms paremti (26 d.), Tarptautinė žvejų diena (27 d.), Lietuvos pasieniečių diena (29 d.)

Taip pat yra ir dar kitų švenčių – tradicinių kalendorinių, katalikiškųjų, pvz.: 8 d. – Sekminės, 13 d. – šv. Antanas, šienapjūtės pradžios diena, 22-oji – vasaros saulėgrįžos diena, 23-oji – kupolinės, vasarvidžio šventė, 24-oji – šv. Jono Krikštytojo gimimas, 29-oji – šv. Petras ir Povilas.

Nė vienas mėnuo neturėjo tiek daug pavadinimų kiek birželis

Daugelis pasakytų, kad pirmojo vasaros mėnesio pavadinimas etimologiškai siejamas su medžio vardu beržas. Senovėje skirtingais laikmečiais birželiu, berželiu, biržiu vadino ne tik birželį, bet ir kitus mėnesius – balandį, gegužę. Kažkada birželis vadintas sėmeniu: J. Bretkūno „Postilėje“ rašoma taip: Dvidešimtą ir pirmą lieką mėnesio sėmenies regimi buvo ant oro ir debesių keturiuosu kampuosu dangaus vežimai. XVII a. šaltiniuose – sėmenijos, sėmenio, kirmėliaus pavadinimai. Konstantinui Sirvydui birželis buvo kirmėlių mėnuo, o Simonui Daukantui – kirmiešas. XVIII ir XIX a. birželis vadintas pūdymo ir sėjos mėnesiu, sėjiniu, biržio, visjavio, jaunio vardais. XIX a. pab. leistoje „Aušroje“ randame: Sugrįžęs … 6 d. jaunio (junijaus).

Šeštojo mėnesio reikšme birželis lietuvių kalboje įsigalėjo ne taip seniai – jį randame Motiejaus Valančiaus raštuose, „Aušroje“. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ aptinkame užfiksuotus ir birželiaus, biržulio  pavadinimus.

Mėnesiai turi savo likimus

Tik kelios tautos – lenkai, čekai, slovakai, ukrainiečiai, baltarusiai – turi gamtos dovanotus mėnesio vardus. Beveik visų Europos tautų mėnesių pavadinimai turi bendrą šaltinį – lotynų kalbą ir lotyniškus mėnesio pavadinimus. Birželis vadinamas romėniškos kilmės junio vardu, nes pirmąjį vasaros mėnesį romėnai buvo paskyrę vaisingumo deivei Junonai. (Iunius (mensis) < Iuno, Iunonis ‘Junona, Saturno ir Rejos vyresnioji duktė, Jupiterio sesuo ir žmona, Marso, Vulkano, kitų dievų motina, dievų karalienė, santuokos ir gimdymo deivė‘, Iunonius mensis.) Romėniškus mėnesio pavadinimus vartoja net artimiausi mūsų kaimynai latviai – jų birželis yra jūnijs. Lietuviškas variantas jaunis, ko gero, buvo pasidarytas irgi iš junio, kiek priderinus prie lietuvių kalbos: jaunis – jaunas vasaros mėnuo. Bet tai jau, ko gero, liaudies etimologijos dalykas.

Vaikams siūlyta ne tik beržinės košės

Anksčiau birželį nebuvo laiko šventėms gaišuoti. Senieji pavadinimai išduoda didelį to meto žmogaus rūpestį – vasarojaus, visų vasarinių javų (visjavis) sėją. Medžio šakelėmis ar šiaudų kuokšteliu būdavo biržijami užsėti plotai. (Birže vadintas ir beržų miškelis, beržynėlis.) Dabar tokių žodžių kaip biržlis (beržo šaka) ar beržienis (beržinė lazda) retas jau bepamena, tačiau su beržu susijusį frazeologizmą beržinė košė, beržo košė – visi žinome. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ galima sužinoti, kad ir beržo lapienės, ir beržo medaus bei taukų siūlyta, pvz.: Duok béržo kõšės, ir išmoks klausyti; Ar nenori béržo lapiẽnės? Skalsu béržo lapiẽnė! (sako įėję į pirtį ir radę besivanojančius) Aš tau kap duosiu béržo medaũs, tai tu žinosi! Vaikai, būkiat pakajingi, gauste béržo taukų̃.

Galbūt ir dabar vaikus neretai pagąsdina beržine koše, nors beržinių rykščių ragauti jiems jau nebetenka. Birželį pradedame Tarptautine vaikų gynimo diena.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Kolumbas 2019 keliautojai_Alkas-baneris-468x60
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *