Gaisras Smiltynėje | P.Sadausko, DELFI nuotr.
„Iš praeito gaisro pasimokyta nebuvo. Nežinau, kieno čia kaltė — ar nacionalinio parko, ar miškininkų. Tačiau darbai nebuvo atlikti, — interviu radijui „Laisvoji banga“ sakė Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. — Praktiškai, gaišome laiką, iš toli gabendami vandenį. Dėl to maždaug trimis valandomis negalėjome lokalizuoti viso gaisro židinio.“
Gaisras Kuršių nerijos nacionaliniame parke, ties Alksnynės kontrolės postu, kilo Balandžio 25 d., penktadienį, apie vidurdienį. Ministro teigimu, gesinant gaisrą pirmąjį pusdienį, vandenį teko imti iš Gintaro įlankos Juodkrantėje. Vėliau pastatytos kelios siurblinės, aprūpinusios autocisternas vandeniu.
Didelis gaisras Kuršių nerijoje, įtrauktoje į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą, paskutinį kartą buvo kilęs 2006 metų gegužę. Tąkart išdegė 235 hektarai Smiltynės miško. Tuo metu gaisrą ilgiau nei savaitę gesino per 1460 žmonių. Po šio įvykio, pasak D. A. Barakausko, turėjo būti sutvarkyti keliai, kuriais būtų įmanoma pasiekti gaisravietės, iškirstos zonos, neleidžiančios gaisrui plisti, įrengti vandens ėmimo punktai. Kodėl veiksmų nebuvo imtąsi — ministras teigė neturįs informacijos:
„Nenoriu komentuoti netudėdamas informacijos, kodėl dabar buvo nepadaryti ir kas juos turėjo atlikti. Žinau tiek, kad tokios betvarkės negali būti: keliai nenutiesti, hidrantai nepajungti, neiškirstos apsauginės zonos. Visa tai Neringos nacionaliniame parke turėjo būti padaryta po paskutinio gaisro“, — kalbėjo vidaus reikalų ministras.
Gaisro metu išdegė per 130 ha miško. Tačiau, ministro nuomone, ugnies sukelti nuostoliai, palyginti, nėra dideli:
„Praeitame gaisre išdegė žymiai daugiau miško. Visame šio gaisro plote miškas išdegė skirtingu lygiu: išdegė vietos, kur buvo kalnapušės, o aukštesni medžiai buvo nepaliesti — išdegė tik miško paklotė, — sakė ministras ir pasidžiaugė, kad nepaisant didelės sausros ir vėjo, pavyko išvengti didesnių nuostolių. — Tai pasiekėme operatyvaus pareigūnų — Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, kariškių, miškininkų, Neringos savivaldybės, Nacionalinio parko direkcijos — pastangų dėka.“
Ministro nuomone, savaitgalį pajėgos dirbo labai suderintai. Dėl šios priežasties ugnį užgesinti pavyko gana greitai. D. A. Barakauskas tvirtino neturintis priekaištų tiek jam pavaldžios ministerijos tarnyboms, tiek Krašto apsaugos struktūroms, pajungtoms į kovą su gaisru:
„Pajėgos iš visos Lietuvos buvo pritrauktos maždaug per tris valandas. Pasekmės, kurias šiandien turime, yra santykinai nedidelės vien dėl labai gero, jungtinio — ugniagesių gelbėtojų, kariškių, kaimynų — darbo. Susitvarkėme su šiuo gaisru per, palyginti, trumpą laiką. Visos tarnybos darbą atliko labai gerai. Neturiu jokių prenzijų.“
Ministro teigimu, nors pasinaudota tik Latvijos pagalba, ieškota optimaliausio varianto. Karaliaučiaus srities ugniagesiai, esant būtinybei, taip pat būtų padėję:
„Buvo kalbėta ir su Lenkija, Švedija, Baltarusija. Kaliningrado srities gubernatorius taip mums skambino siūlydamas pagalbą, bet su nelaime susitvarkėme patys. Jeigu iki penktadienio vakaro būtų nepavykę nuslopinti pagrindinių ugnies židinių savo ir Latvių pajėgomis, pagalbą būtume priėmę“, — kalbėjo ministras. Pasak jo, apie 19 h tapo aišku, kad gaisro židinius pavyks sustabdyti: dirbo du straigtasparniai bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobiliai.
Kalbėdamas apie tolimesnius veiksmus, D. A. Barakauskas nurodė, kad kaltųjų paiekšos bus vykdomos aukštesniu lygiu:
„Ministras Pirmininkas kvies visus atsakingus asmenis, kuriame aiškinsis, kodėl įvyko ši nelaimė, nebuvo įdiegtos reikiamos priemonės, nepasimokyta iš praėjusio gaisro“, — žiniomis iš ministrų pasitarimo dalinosi D. A. Barakauskas.
Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad ateityje tokios nelaimės būtų likviduojamos efektyviau, vidaus reikalų ministras teigė, kad Lietuva, nesvarbu, per kurią instituciją, turi įsigyti straigtasparnių šalies saugumui užtikrinti:
„Turime priimti sprendimą nupirkti bent 2-3 straigtasparnius, kad nereikėtų prašyti kaimynų pagalbos. Jie yra būtini, siekiant operatyviai reaguoti ne tik į gaisrus, bet ir į kitas stichines nelaimes, su kuriomis susiduriame.“
Parašykite komentarą