B. Kučinskaitė: Laimė – visos smulkmenos, supančios mus (0)

asmeninio archyvo nuotr.

asmeninio archyvo nuotr.

Fotografijų paroda „Su laimės prieskoniu“, kuri vyks balandžio 29 d. 19val. Lizarran restorane, bus apie skirtingas žmonių laimės priežastis. Apie tai, kas įkvepia žmones gyvenimui, apie tai, kiek ne daug trūksta, kad veide nušvystų akys. Juk kiekvienas džiaugiamės skirtingai. Ir šypsomės skirtingai, vieniems reikia didelių dalykų, kitiems – smulkmenų. Taip savo parodą pristato fotografė Brigita Kučinskaitė.

Sveika Brigita, prisistatyk tiems, kas tavęs nežino. Ką veiki gyvenime?

Sveiki! Esu Brigita Kučinskaitė iš nedidelio miestelio Biržų rajone. Bet Vilnių pasirinkau kaip idėjų ir svajonių išsipildymo miestą, čia gyvenu jau devynerius metus. Gegužės 5 d. švęsiu savo 28-ąjį gimtadienį. Mėgstu užfiksuoti momentus. Todėl fotografija yra mano mažytė aistra. O mano gyvenimas tarsi pilnas puodelis pačios skaniausios pasaulyje kavos su gervuogių sirupu, jame daug neatrastų skonių, naujų potyrių, naujų idėjų, daug malonios šilumos, žmonių, su kuriais gera susitikti. Prieš keletą metu sutikau nuostabią moterį Valentiną Aranauskienę, kuri yra mažos krautuvėlės „Baltas Angelas“ savininkė. Iš jos išmokau nuostabių dalykų, tai buvo didelis įnašas į tai, ką aš dabar veikiu gyvenime ir kaip aš jį matau. Be fotografijos dar užsiimu švenčių organizavimu, dekoravimu, vestuvių planavimu.

Ar fotografija yra tavo vienintelė aistra?

Ne, man dar patinka keliauti ir kurti. Mėgstu atrasti ne tik naujus žmones, bet ir naujas vietas, į kurias norisi sugrįžti lyg į namus. Pirmoji kelionė į Kroatiją įkvėpė kūrybai, nes ten irgi sutikau daug nuostabių žmonių, apie kuriuos turėjau būtinai kažkur parašyti. Taigi, jau turbūt supratote, rašau knygą apie žmones, apie visus, kuriuos sutikau savo mažyčiame gyvenime.  Norėjau stoti į žurnalistiką, pasirinkau teisę, o galiausiai prisijaukinau žmones su fotografija. Ši mintis visuomet mane verčia šypsotis.

Ką nori atskleisti savo darbais? Kokią žinutę siunti žmonėms per savo darbus?

Mano fotografija vadinasi spalvotoji, ir man ji labai patinka. Dar man labai patinka, kai žmonės pasako, kad kažkur mačiau nuotrauką internete, iškart supratau, kad ji tavo. Mane džiugina, kai mane atpažįsta. O savo darbuose išreiškiu savo tikėjimą svajonėmis ir bandau įrodyti, kiek daug nuostabių dalykų yra aplink mus. Tačiau ne visi turi laiko ir noro pastebėti tai, kas gražaus vyksta mūsų gyvenime. Todėl viliuosi, kad vakaras mano parodoje „Su laimės prieskoniu“ paskatins visus pažvelgti į pasaulį iš naujo ir nuspalvins būsimas dienas ryškiomis spalvomis.

Pristatyk šiek tiek savo parodą, kurią atidarysi Lizarran restorane.

Fotografijų paroda „Su laimės prieskoniu“ tai tarsi mano vidinio pasaulio dienoraštis, kurį nusprendžiau leisti paskaityti visiems. Nuotraukos, kurias pamatysite neatsirado šiaip sau. Kiekviena jų turi savo žmogų ir savo istoriją. Vienoje jų – vaikas šypsosi smaragdinėmis akimis, kitoje – vyras, kuris savo gyvenimo nebeįsivaizduoja be gaisrininės automobilio, ir močiutė, kuri į fotosesiją ateina laiminga lyg saulė, nes šiandien nori būti graži ir kitokia. Jaukios ir paprastos džiaugsmo akimirkos ir jos veide nupiečia šypseną, nors rodos, nieko ypatingo ir neįvyko. Vienos nuotraukos buvo padarytos fotosesijų metu, kitos tiesiog atsitiktiniai kadrai, kai žmonės net nežinojo, kad yra fotografuojami.

Kas Tave įkvepia kūrybai?

Dievinu miegą, nors miegu daugiausiai keturias valandas. Man visada atrodo, kad kol mes miegame, aplink mus vyksta patys gražiausi dalykai. O dar kiti sako, kad naktį, pas vienus „įsijungia“ sapnai, o pas kitus vaizduotė. Tai aš turbūt pastarasis variantas. Arbata ir muzika- mano mėgstamiausi ryto ritualai. Pasaulis nuostabus ryte! Jis kaip laiškas pašto dėžutėje nuo nežinomo adresato, malonus ir kaskart sakantis „Šiandien graži diena. Nusišypsok.“ O mano diena neprabėga be „Mažojo princo“ istorijų kažkur mieste stebint žmones.  Jo įkvėpta aš nusprendžiau surengti šią parodą. Aplink mus gyvena tiek daug skirtingų žmonių, skirtingų gyvenimų, ir vienas iš jų yra Tavo. Todėl jeigu tapyčiau įkvėpimo paveikslą, jame būtų labai jauki naktis su daug daug žvaigždžių, kur žmonės gertų arbatą jaukiose senamiesčio gatvelėse..

Kas tave žavi gyvenime?

Mane žavi paprasti dalykai. Ir paprasti žmonės.

Mėgstu stebėti ir kasdien įsimylėti ką nors naujo. Šiandien įsimylėjau šalia namų pražydusių medžių kvapą, nes kai rytais geriu arbatą balkone ten taip labai pavasariu kvepia. :}

Esu svajotoja. Ką padarysi. :}

Tavo gyvenimo moto.

Sugalvoti pasaulį su šiluma. Su jaukia kasdienybe, tegul ji murkia. Prisijaukinti žinojimą apie tai, kad viskas sugrįžta, šiek tiek jaudintis – vis tiek sugrįš jau kitaip..

Palinkėjimas skaitytojams.

Jeigu jūs skaitote mano mintis, vadinasi, man be galo pasisekė. Mėgaukitės gyvenimu! Dažniau sakykite sau „aš nepakartojamas žmogus, kito tokio kaip aš tiesiog nėra“. Pabuskit anksčiau ryte, atsiverkit plačiai langą, išsivirkit puodelį pačios skaniausios arbatos ir padėkokit už naują dieną. Kasdien. :}

Užsukite į parodos atidarymą, balandžio 29 d. (antradienį) 19 val. ispaniškame restorane „Lizarran“.

Renginys nemokamas.

Kategorijos: Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: