Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Naktinis žygis, kokių Lietuvoje labai trūksta

Mindaugas Drigotas, www.grynas.lt
2014-03-26 12:55:47
0
Naktinis žygis, kokių Lietuvoje labai trūksta

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.
Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Penktadienį (kovo 21-ąją) buvo minimas pavasario lygiadienis, žymintis astronominio pavasario pradžią. Dūkštos pažintiniame take ta proga surengtas naktinis žygis sutraukė daugiau kaip 150 žygeivių. Rengėjai teigia nesitikėję tokio susidomėjusių skaičiaus, o patys žygeiviai prasitaria, kad tokių žygių Lietuvoje labai trūksta, todėl daugelis jų, pasitaikius progai, sprunka į gamtą.

Nutolęs nuo Vilniaus 25 kilometrus lankytojus pasitinka Dūkštos pažintinis takas. Atkeliavus sutartu laiku, tenka kiek palaukti, mat susidomėjusių žygiu tiek daug, kad nusidriekia ilga automobilių eilė. Šiaip ne taip radę vietą automobiliui, leidžiamės nuo stataus kalno, kur didelėje laukymėje zuja būrys smalsuolių.

Jų tiek daug, kad nutarus pasiklausyti organizatorių kalbos ir geriau viską išgirsti tenka skintis kelią per žygeivių jūrą. Žygeivių čia buvo galima sutikti įvairiausių – nuo šeimų su vaikais iki jaunimo ar pačių ištvermingiausių, jau vyresnio amžiaus žmonių, o kai kurie atsivežė ir savo keturkojus, kurie vis šmirinėjo visiems po kojas. Džiugu, kad didžiąją dalį žygio dalyvių sudarė – jaunimas. Renginio sumanytojai – Lietuvos gamtos fondas ir Neries regioninio parko direkcija – teigė, kad didelis būrys žygeivių rodo jų susidomėjimą gamta.

Renginio vadovė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė dėkojo visiems susirinkusiems ir aiškino taisykles bei kur keliausime. Dalyvių minia džiaugsmingai pradėjo žingsniuoti Dūkštos pažintiniu taku, leisdamasi nuo kalno ir vėl pakildama į kitą. Šio tako reljefas, besidriekiantis nelygiu upelio slėniu, leido pasijusti it tikriems alpinistams, o didžiulė minia keliautojų, apsikabinusi žibintuvėliais ir keliaujanti vorele, atrodė išties įspūdingai. Kelionės atstumas siekė apie 5 kilometrus.

Apie vietą, kur buvo nešamos aukos Baltų dievams

Užlipus ant Karmazinų alkakalnio, žygio vadovė A. Žičkutė padarė pirmąjį sustojimą ir žygio dalyvius supažindino su šia vieta.

„Esame ant kalno vadinamu alkakalniu, pagal vietovę jis vadinamas Karmazinų alkakalniu ir tai viena iš švenčiausių šios žemės vietų. Čia jau prieš 2 tūkstančius metų buvo nešamos aukos Baltų dievams. Nors krikščionys esame daugiau kaip 600 m., tačiau ši tradicija (aukot – aut. pastaba) nenutrūksta iki šiol: čia atliekamos jungtuvių, krikštynų ir kitos apeigos. Žmonės, jaučiantys gamtos sakralumą, šią vietą labai mėgsta, kūrena čia laužus, atlieka įvairiausius aukojimus ir mini kitas šventes.

Džiugu, kad noras būti gamtoje, jausti jos sakralumą, visi gamtosauginiai judėjimai, kurie dabar labai populiarūs, jie auga, o susidomėjimas didėja. Jeigu giliai pagalvotume, tikriausiai savyje galėtume rasti tos prigimtinės kultūros ženklų, kurie liudytų mūsų senųjų tikėjimų ir apeigų tradicijas“, – mintimis dalijosi renginio vadovė.

 

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.
Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Visai neseniai Anapilin išėjęs žymus Lietuvos Romuvos krivis Jonas Trinkūnas šioje vietoje pradėjo savo romuviečių veiklą. Jos nariai dažnai čia atlieka apeigas, mini šventes, susijusias su senaisiais tikėjimais. Gidė pridūrė, kad Dūkštos ilgis siekia apie 28 kilometrus, o prie jo yra net 4 piliakalniai. Tai turbūt vienas labiausiai piliakalniais „apstatytų“ upelių.

Piliakalnių suskaičiuojama apie 1 tūkst.

Keliaudami toliau galėjome mėgautis Dūkštos čiurlenimu, medžių šlamesiu. Įspūdį darė ir kas keliasdešimt metrų sustatytos žvakės, kurios leido matyti kelionės maršrutą. Keliaujant išgirdome ir pelėdų patelę, kuri kartą kitą suūbavo, tačiau vėliau jos nebesigirdėjo.

A. Žičkutė juokavo, kad piliakalnių Lietuvoje turime kaip šieno – apie 1 tūkst., tačiau tuo nereikėtų aklai tikėti, kadangi kasmet atrandama vis naujų. Iš žinomų piliakalnių kruopščiai ištyrinėti tik 2 proc., likę dar laukia savo tyrimų.

„Piliakalniai pradėti statyti antrame tūkstantmetyje prieš Kristų, Žalvario amžiuje. Jie gyvavo iki žalgirio mūšio pabaigos, tuomet prarado savo gynybinę funkciją ir buvo apleisti. Ankstyvieji piliakalniai buvo gynybinė vieta, vėliau virtusi sakraline vieta, o ant kitų piliakalnių jau vėlesniais laikais pradėtos statyti ir medinės pilys.

Piliakalnių vietose atrandama daug įvairiausių iškasenų ar senųjų kultūrų radinių. Vyrauja ne medžiojami gyvūnai, o 70 proc. sudaro naminiai gyvuliai: mažytės karvutės, avys, šiek tiek paukščių, o medžiojamų tik per 30 proc.

Kaip nustatyti, kad tai piliakalnis? Yra 3 pagrindiniai elementai: turėtų būti kažkokia plokštuma kaip aikštelė, joje turėtume rasti kultūrinį sluoksnį, o aplink tą piliakalnį turėtų likti kažkokie gynybiniai įtvirtinimai. Jeigu pamatysite tokius „įtartinus“ kalnus, tad į juos pažvelkite šiek tiek atidžiau“, – patarė moteris.

Apie mitus, kuo apuokas skiriasi nuo pelėdos

Gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška papasakojo apie pelėdas, kas joms būdinga.
„Kai kalbinsime pelėdas, išsijunkite prožektorius, pelėdų reikia klausyti. Šioje vietoje tikrai yra pelėdų, tačiau neaišku, ar jos į mūsų ūbavimus atsilieps, pelėdos labai nenuspėjamas paukštis. Nėra nustatyta, kodėl pelėdos ūbauja, o kodėl kartais per visą sezoną „užsičiaupia“ ir nieko negirdime.

Lietuvoje turime keliolika rūšių pelėdų. Didžiausias mitas – pelėda nuo apuoko skiriasi „ausimis“. Tai, ką pas apuoką vadiname „ausimis“, tai yra plunksnos. Pelėdoms medžioti padeda klausa ir regėjimas. Pelėdų akys priešingai nei kitų paukščių, yra priekyje kaip žmogaus. Dėl to, jos regėjimas į šonus prastas, tačiau tiesiai jos mato puikiai. Todėl nereikėtų stebėtis, kad ji gali sugauti mažytę pelę, kurią skrendant gan sunku pastebėti.

Didžiausia Lietuvos pelėda – didysis apuokas. Iki pusės metro aukščio paukštis. O mažiausia pelėda – žvirblinė pelėda. Ji žvirblio dydžio, tačiau tokio pat dydžio žvirblį ir gali pastverti.
Dabar pelėdų tuoktuvių metas. Kiekviena pelėdų pora turi pasiskirsčiusi teritoriją. Viena pora dažniausiai „užima“ vieną kilometrą teritorijos – joje medžioja, augina jauniklius, gyvena. Šią teritoriją jos gina nuo kitų pelėdų“, – apie pelėdas pasakojo R. Karpuška.

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.
Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Jo teigimu, jeigu esame pelėdų teritorijoje ir pradėsime ūbauti, jos turėtų į tai reaguoti, nes įtars, kad esame įsibrovėlis jos teritorijoje: „Ji iš pradžių ūbauja, o vėliau gali net atskristi, tačiau žmogaus šiaip nepuola. Puola tik tada, kai lendama prie jos jauniklių ar prie inkilo, tuomet pelėdos tikrai aršios. Yra ornitologų, kuriems pelėdos „grybžtelėjo“ su snapu į akis taip, kad šių regėjimas stipriai sutriko. Be to, medžiotojai juokauja, kad negalima tykoti pasaloje su „zuikine“ kepure (zuikio kailio kepure), nes didysis apuokas gali bandyti ją „nunešti“, – apie pelėdų subtilybes kalbėjo specialistas. Nors ūbavo visas būrys keliautojų, tačiau pelėdos į mūsų ūbavimus neatsiliepė, todėl keliavome toliau.

Bene įspūdingiausia žygio vieta buvo kalnas ant kurio įžiebta nauja, pavasarinė ugnis. Jos metu žygeiviai susipažino su pavasario lygiadienio prasme ir istoriniais jo minėjimo būdais.

Didžiausias iššūkis – perbristi upę

Didelio ryžto ir nemažiau baimės kai kuriems įvarė paskutinis likęs iššūkis – perbristi Dūkštos upę. Nors ant jos buvo keli rąstigaliai, sukrauta šakų, tačiau tai anaiptol neatrodė taip paprasta.
Kai kurie ėmė juokauti, kad bandys grįžti atgal ir nesiryš brist. Kiti ėmė ieškoti storų medžio šakų, kad galėtų jomis pasiremti brendant.

Ši kelionės „rungtis“ truko galbūt kokią valandą ar ilgiau, kol visi sėkmingai arba šiek tiek sušlapę perėjo į kitą upės pusę. Daugeliui ranką tiesė ilgais guminiais batais upėje buvę organizatoriai, kurie padėjo žygeiviams. Su šunimis keliavę dalyviai turėjo juos pasiimti į rankas ir taip bandyti pereiti.
Sėkmingai įveikę visą kelionę, žygio dalyviai rinkosi stovyklavietėje prie laužo, kur dalijosi patirtais įspūdžiais ar bandė išsidžiovinti šlapias kojas ir batus. Tačiau šypsenų jų veiduose, įveikus tokią kelionę, niekur nedingo – jie ir toliau juokavo, o kai kurie galvojo apie kitą žygį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lygiadienio virsmui pajusti kviečia naktinis žygis Dūkštos upės slėniu
  2. Nauja orientavimosi trasa Neries regioniniame parke
  3. Kernavė: kur šimtamečiai ąžuolai saugo lobius
  4. Vienybės link
  5. Kviečia 1863 m. sukilimo minėjimas Neries regioniniame parke
  6. Neries regioninis parkas kviečia į žygį „Sukilėlių keliais“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • >klaustukas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Pražiopsojom? apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?

Kiti Straipsniai

25-oji Bibliotekų savaitė kviečia kalbėti apie paslaugų prieinamumą šiuolaikiniam skaitytojui | klavb.lt nuotr.

25-oji Bibliotekų savaitė kviečia kalbėti apie paslaugų prieinamumą šiuolaikiniam skaitytojui

2025 04 18
Pusiaužiemis

Diena nuo saulėgrįžos jau pailgėjo daugiau kaip valandą – Kurtuvėnuose rengiamas žygis

2025 01 25
Neries upė – vertybė, kurią privalome saugoti | vstt.lrv.lt nuotr.

Neries upė – vertybė, kurią privalome saugoti

2025 01 21
Dzūkijoje vyko žygis, skirtas sausio 13-ajai | vstt.lrv.lt nuotr.

Dzūkijoje vyko žygis, skirtas sausio 13-ajai

2025 01 14
Rudens lygiadienio dieną ugnys degs ant daugelio piliakalnių | am.lrv.lt nuotr.

Rudens lygiadienio dieną ugnys degs ant daugelio piliakalnių

2024 09 22
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis supažindino su piliakalniais | L. Prascevičiūtės nuotr.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis supažindino su piliakalniais

2024 09 21
Kudinų piliakalnis | L. Prascevičiūtės nuotr.

Daugyvenės muziejus kviečia pažinti piliakalnius

2024 09 12
Rudens lygiadienis 2024 | Rengėjų nuotr.

Kviečia Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės šventė Kernavėje

2024 09 03
Gražutės regioninis parkas | M. Semaškos nuotr.

Sėlių šventtakis – pirmasis Lietuvoje pėsčiųjų takas per baltų šventąsias vietas

2024 08 22
Neries regioniniame parke peri Juodieji gandrai | vstt.lrv.lt nuotr.

Neries regioniniame parke peri Juodieji gandrai

2024 07 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • >klaustukas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Pražiopsojom? apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
LGF nuotr.

Lietuvos nevyriausybinės gamtosaugos organizacijos susirūpinusios dėl nacionalinių ir regioninių parkų pertvarkos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai