Antradienis, 26 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Naktinis žygis, kokių Lietuvoje labai trūksta

Mindaugas Drigotas, www.grynas.lt
2014 03 26 12:55
0
0
SHARES
Naktinis žygis, kokių Lietuvoje labai trūksta

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.
Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Penktadienį (kovo 21-ąją) buvo minimas pavasario lygiadienis, žymintis astronominio pavasario pradžią. Dūkštos pažintiniame take ta proga surengtas naktinis žygis sutraukė daugiau kaip 150 žygeivių. Rengėjai teigia nesitikėję tokio susidomėjusių skaičiaus, o patys žygeiviai prasitaria, kad tokių žygių Lietuvoje labai trūksta, todėl daugelis jų, pasitaikius progai, sprunka į gamtą.

Nutolęs nuo Vilniaus 25 kilometrus lankytojus pasitinka Dūkštos pažintinis takas. Atkeliavus sutartu laiku, tenka kiek palaukti, mat susidomėjusių žygiu tiek daug, kad nusidriekia ilga automobilių eilė. Šiaip ne taip radę vietą automobiliui, leidžiamės nuo stataus kalno, kur didelėje laukymėje zuja būrys smalsuolių.

Jų tiek daug, kad nutarus pasiklausyti organizatorių kalbos ir geriau viską išgirsti tenka skintis kelią per žygeivių jūrą. Žygeivių čia buvo galima sutikti įvairiausių – nuo šeimų su vaikais iki jaunimo ar pačių ištvermingiausių, jau vyresnio amžiaus žmonių, o kai kurie atsivežė ir savo keturkojus, kurie vis šmirinėjo visiems po kojas. Džiugu, kad didžiąją dalį žygio dalyvių sudarė – jaunimas. Renginio sumanytojai – Lietuvos gamtos fondas ir Neries regioninio parko direkcija – teigė, kad didelis būrys žygeivių rodo jų susidomėjimą gamta.

Renginio vadovė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė dėkojo visiems susirinkusiems ir aiškino taisykles bei kur keliausime. Dalyvių minia džiaugsmingai pradėjo žingsniuoti Dūkštos pažintiniu taku, leisdamasi nuo kalno ir vėl pakildama į kitą. Šio tako reljefas, besidriekiantis nelygiu upelio slėniu, leido pasijusti it tikriems alpinistams, o didžiulė minia keliautojų, apsikabinusi žibintuvėliais ir keliaujanti vorele, atrodė išties įspūdingai. Kelionės atstumas siekė apie 5 kilometrus.

Apie vietą, kur buvo nešamos aukos Baltų dievams

Užlipus ant Karmazinų alkakalnio, žygio vadovė A. Žičkutė padarė pirmąjį sustojimą ir žygio dalyvius supažindino su šia vieta.

„Esame ant kalno vadinamu alkakalniu, pagal vietovę jis vadinamas Karmazinų alkakalniu ir tai viena iš švenčiausių šios žemės vietų. Čia jau prieš 2 tūkstančius metų buvo nešamos aukos Baltų dievams. Nors krikščionys esame daugiau kaip 600 m., tačiau ši tradicija (aukot – aut. pastaba) nenutrūksta iki šiol: čia atliekamos jungtuvių, krikštynų ir kitos apeigos. Žmonės, jaučiantys gamtos sakralumą, šią vietą labai mėgsta, kūrena čia laužus, atlieka įvairiausius aukojimus ir mini kitas šventes.

Džiugu, kad noras būti gamtoje, jausti jos sakralumą, visi gamtosauginiai judėjimai, kurie dabar labai populiarūs, jie auga, o susidomėjimas didėja. Jeigu giliai pagalvotume, tikriausiai savyje galėtume rasti tos prigimtinės kultūros ženklų, kurie liudytų mūsų senųjų tikėjimų ir apeigų tradicijas“, – mintimis dalijosi renginio vadovė.

 

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.
Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Visai neseniai Anapilin išėjęs žymus Lietuvos Romuvos krivis Jonas Trinkūnas šioje vietoje pradėjo savo romuviečių veiklą. Jos nariai dažnai čia atlieka apeigas, mini šventes, susijusias su senaisiais tikėjimais. Gidė pridūrė, kad Dūkštos ilgis siekia apie 28 kilometrus, o prie jo yra net 4 piliakalniai. Tai turbūt vienas labiausiai piliakalniais „apstatytų“ upelių.

Piliakalnių suskaičiuojama apie 1 tūkst.

Keliaudami toliau galėjome mėgautis Dūkštos čiurlenimu, medžių šlamesiu. Įspūdį darė ir kas keliasdešimt metrų sustatytos žvakės, kurios leido matyti kelionės maršrutą. Keliaujant išgirdome ir pelėdų patelę, kuri kartą kitą suūbavo, tačiau vėliau jos nebesigirdėjo.

A. Žičkutė juokavo, kad piliakalnių Lietuvoje turime kaip šieno – apie 1 tūkst., tačiau tuo nereikėtų aklai tikėti, kadangi kasmet atrandama vis naujų. Iš žinomų piliakalnių kruopščiai ištyrinėti tik 2 proc., likę dar laukia savo tyrimų.

„Piliakalniai pradėti statyti antrame tūkstantmetyje prieš Kristų, Žalvario amžiuje. Jie gyvavo iki žalgirio mūšio pabaigos, tuomet prarado savo gynybinę funkciją ir buvo apleisti. Ankstyvieji piliakalniai buvo gynybinė vieta, vėliau virtusi sakraline vieta, o ant kitų piliakalnių jau vėlesniais laikais pradėtos statyti ir medinės pilys.

Piliakalnių vietose atrandama daug įvairiausių iškasenų ar senųjų kultūrų radinių. Vyrauja ne medžiojami gyvūnai, o 70 proc. sudaro naminiai gyvuliai: mažytės karvutės, avys, šiek tiek paukščių, o medžiojamų tik per 30 proc.

Kaip nustatyti, kad tai piliakalnis? Yra 3 pagrindiniai elementai: turėtų būti kažkokia plokštuma kaip aikštelė, joje turėtume rasti kultūrinį sluoksnį, o aplink tą piliakalnį turėtų likti kažkokie gynybiniai įtvirtinimai. Jeigu pamatysite tokius „įtartinus“ kalnus, tad į juos pažvelkite šiek tiek atidžiau“, – patarė moteris.

Apie mitus, kuo apuokas skiriasi nuo pelėdos

Gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška papasakojo apie pelėdas, kas joms būdinga.
„Kai kalbinsime pelėdas, išsijunkite prožektorius, pelėdų reikia klausyti. Šioje vietoje tikrai yra pelėdų, tačiau neaišku, ar jos į mūsų ūbavimus atsilieps, pelėdos labai nenuspėjamas paukštis. Nėra nustatyta, kodėl pelėdos ūbauja, o kodėl kartais per visą sezoną „užsičiaupia“ ir nieko negirdime.

Lietuvoje turime keliolika rūšių pelėdų. Didžiausias mitas – pelėda nuo apuoko skiriasi „ausimis“. Tai, ką pas apuoką vadiname „ausimis“, tai yra plunksnos. Pelėdoms medžioti padeda klausa ir regėjimas. Pelėdų akys priešingai nei kitų paukščių, yra priekyje kaip žmogaus. Dėl to, jos regėjimas į šonus prastas, tačiau tiesiai jos mato puikiai. Todėl nereikėtų stebėtis, kad ji gali sugauti mažytę pelę, kurią skrendant gan sunku pastebėti.

Didžiausia Lietuvos pelėda – didysis apuokas. Iki pusės metro aukščio paukštis. O mažiausia pelėda – žvirblinė pelėda. Ji žvirblio dydžio, tačiau tokio pat dydžio žvirblį ir gali pastverti.
Dabar pelėdų tuoktuvių metas. Kiekviena pelėdų pora turi pasiskirsčiusi teritoriją. Viena pora dažniausiai „užima“ vieną kilometrą teritorijos – joje medžioja, augina jauniklius, gyvena. Šią teritoriją jos gina nuo kitų pelėdų“, – apie pelėdas pasakojo R. Karpuška.

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.
Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Jo teigimu, jeigu esame pelėdų teritorijoje ir pradėsime ūbauti, jos turėtų į tai reaguoti, nes įtars, kad esame įsibrovėlis jos teritorijoje: „Ji iš pradžių ūbauja, o vėliau gali net atskristi, tačiau žmogaus šiaip nepuola. Puola tik tada, kai lendama prie jos jauniklių ar prie inkilo, tuomet pelėdos tikrai aršios. Yra ornitologų, kuriems pelėdos „grybžtelėjo“ su snapu į akis taip, kad šių regėjimas stipriai sutriko. Be to, medžiotojai juokauja, kad negalima tykoti pasaloje su „zuikine“ kepure (zuikio kailio kepure), nes didysis apuokas gali bandyti ją „nunešti“, – apie pelėdų subtilybes kalbėjo specialistas. Nors ūbavo visas būrys keliautojų, tačiau pelėdos į mūsų ūbavimus neatsiliepė, todėl keliavome toliau.

Bene įspūdingiausia žygio vieta buvo kalnas ant kurio įžiebta nauja, pavasarinė ugnis. Jos metu žygeiviai susipažino su pavasario lygiadienio prasme ir istoriniais jo minėjimo būdais.

Didžiausias iššūkis – perbristi upę

Didelio ryžto ir nemažiau baimės kai kuriems įvarė paskutinis likęs iššūkis – perbristi Dūkštos upę. Nors ant jos buvo keli rąstigaliai, sukrauta šakų, tačiau tai anaiptol neatrodė taip paprasta.
Kai kurie ėmė juokauti, kad bandys grįžti atgal ir nesiryš brist. Kiti ėmė ieškoti storų medžio šakų, kad galėtų jomis pasiremti brendant.

Ši kelionės „rungtis“ truko galbūt kokią valandą ar ilgiau, kol visi sėkmingai arba šiek tiek sušlapę perėjo į kitą upės pusę. Daugeliui ranką tiesė ilgais guminiais batais upėje buvę organizatoriai, kurie padėjo žygeiviams. Su šunimis keliavę dalyviai turėjo juos pasiimti į rankas ir taip bandyti pereiti.
Sėkmingai įveikę visą kelionę, žygio dalyviai rinkosi stovyklavietėje prie laužo, kur dalijosi patirtais įspūdžiais ar bandė išsidžiovinti šlapias kojas ir batus. Tačiau šypsenų jų veiduose, įveikus tokią kelionę, niekur nedingo – jie ir toliau juokavo, o kai kurie galvojo apie kitą žygį.

Susiję straipsniai:

  1. Lygiadienio virsmui pajusti kviečia naktinis žygis Dūkštos upės slėniu
  2. Nauja orientavimosi trasa Neries regioniniame parke
  3. Kernavė: kur šimtamečiai ąžuolai saugo lobius
  4. Vienybės link
  5. Kviečia 1863 m. sukilimo minėjimas Neries regioniniame parke
  6. Neries regioninis parkas kviečia į žygį „Sukilėlių keliais“

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Medis | glis.lt nuotr.

Lietuvos gamtos fondo dėmesys – seniesiems Lietuvos medžiams

2021 01 06
Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

2020 11 09
„Žygis už švarią Lietuvą“ | A. Bajor nuotr.

Baigėsi „Žygis už švarią Lietuvą“ (video)

2020 11 01
Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių

2020 09 18
Konferencija apie negyvos medienos svarbą miestuose

Konferencija apie negyvos medienos svarbą miestuose

2020 09 17
Trys iš penkių tuno rūšių nyksta. Kaip padėti ir ką padaryti gali Lietuvos pirkėjai?

Trys iš penkių tuno rūšių nyksta. Kaip padėti ir ką padaryti gali Lietuvos pirkėjai?

2020 08 12
A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus

A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus

2020 07 27
Netikėta: Bražuolė taps pirmąja Lietuvos upe, išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų

Netikėta: Bražuolė taps pirmąja Lietuvos upe, išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų

2020 07 23
Gražiausi Lietuvos piliakalniai

Gražiausi Lietuvos piliakalniai

2020 06 28
Šiukšlių rinkimas | vstt.lt nuotr.

Aplinkosauginio požiūrio pagrindinė taisyklė – „ką atsinešei į gamtą, tą ir išsinešk“ (video)

2020 06 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Paštas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Lietuvos paštas: dėl gausaus sniego sutriko laiškininkų bei kurjerių veikla

2021 01 26
Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei
Gamta ir ekologija

Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

2021 01 26
Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų
Architektūra

Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų

2021 01 26
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 26
Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Gintautas apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Bartas apie Akademikui Romualdui Grigui – 85
  • ŽEMAITIS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos paštas: dėl gausaus sniego sutriko laiškininkų bei kurjerių veikla
  • Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei
  • B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2476; komentarų: 20
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 894; komentarų: 6
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą peržiūrėta: 871; komentarų: 3
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis peržiūrėta: 868; komentarų: 2
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis peržiūrėta: 858; komentarų: 0
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą peržiūrėta: 791; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos gamtos fondo dėmesys – seniesiems Lietuvos medžiams

by Ditė Česėkaitė
2021 01 06
0
Medis | glis.lt nuotr.

Medis | glis.lt nuotr. Medžių genėjimas, jų lajos tvarkymas, apšviestumo gerinimas – tai tik keletas priemonių,...

Skaityti toliau

Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

by daiva
2020 11 09
1
Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

vstt.lt nuotr. Lapkričio 12 d. nuo 11 val. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į nuotolinę konferenciją...

Skaityti toliau

Baigėsi „Žygis už švarią Lietuvą“ (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 11 01
0
„Žygis už švarią Lietuvą“ | A. Bajor nuotr.

„Žygis už švarią Lietuvą“ | A. Bajor nuotr. „Žygis už švarią Lietuvą“,  prasidėjęs rugpjūčio 16 dieną...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Bartas apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Gintautas apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Bartas apie Akademikui Romualdui Grigui – 85
  • ŽEMAITIS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Metai patarimas apie Sudie, svajonių Amerika

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
LGF nuotr.

Lietuvos nevyriausybinės gamtosaugos organizacijos susirūpinusios dėl nacionalinių ir regioninių parkų pertvarkos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai