Lietuvos nevyriausybinės gamtosaugos organizacijos yra giliai susirūpinusios dėl planų sunaikinti nacionalinių ir regioninių parkų administracijas ir sugriauti kelis dešimtmečius kurtą saugomų teritorijų sistemą.

Vasario 24 dieną visuomeninės gamtosaugos organizacijos atviru laišku kreipiasi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, Aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną.

Kviečiame susipažinti su šio kreipimosi turiniu:

2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė, kad visos biudžetinės įstaigos, turinčios mažiau negu 20 darbuotojų, turi būti naikinamos, nors tame pačiame teisės akte teigiama, kad jos „tinkamai atlieka joms pavestas funkcijas“. Kyla pagrįstas klausimas – kas, kaip ir kodėl nustatė šią mistišką ribą? Kodėl ne 10 ar ne 25? Kam naikinti gerai dirbančias įstaigas? Ar buvo įvertinti mažų įstaigų veiklos rezultatai, jų atliekamų funkcijų spektras? Tos valstybės įstaigos, kurios gerai dirba su mažesniu darbuotojų skaičiumi, dabar numatomos naikinti, o nepagrįstai „išpūtusios“ darbuotojų skaičių – galės ir toliau tęsti tokią savo veiklą.

Manome, kad daug metų kurta valstybės saugomų teritorijų sistema veikia efektyviai, nepaisant to, kad joje dirba minimalus darbuotojų skaičius. Valstybės saugomų teritorijų administracijų naikinimas padarytų nepataisomą žalą gamtinėms ir kultūros vertybėms, todėl mes griežtai nepritariame tokiems veiksmams ir raginame Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę bei Aplinkos ministeriją sustabdyti prieš valstybės saugomas teritorijas nukreiptą destrukcinę veiklą.

Pačiose gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausiose bei gražiausiose vietovėse įkurti 5 nacionaliniai parkai, 6 rezervatai, 30 regioninių parkų, daugiau kaip 300 draustinių užima virš milijono hektarų plotą (17 proc. Lietuvos teritorijos). Juos kūrė gausus būrys mokslininkų, projektuotojų, aktyviai kūrimo procese dalyvavo visuomeninės organizacijos, savivaldybės, gamtininkai, miškininkai, politikai.

Mes, gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos entuziastai, daugiau kaip du dešimtmečius džiaugėmės, kad Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnyba puoselėjo ir kūrė Lietuvos saugomas teritorijas, tvarkė ir prižiūrėjo jose esančias gamtines ir kultūrines vertybes, kūrė poilsiui ir pažintiniam turizmui reikalingą infrastruktūrą, lankytojų centrus, racionaliai naudojo valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšas, padėjo visuomenei ir šalies svečiams pažinti Lietuvos gamtines ir kultūrines vertybes, telkė vietines bendruomenes bendriems darbams. Valstybinė saugomų teritorijų sistema prisideda ir prie kaimo bendruomenių gyvybingumo sukurdama darbo vietas. Atsižvelgdami į tai, esame įsitikinę, kad 10 milijonų litų per metus valstybės biudžetui kainuojantis saugomų teritorijų sistemos išlaikymas yra palyginti labai pigus. Tai yra pusantro karto mažiau negu buvo sumokėta banko „Snoras“ administratoriui Simonui Freakley už 5 darbo dienas.

Geriausia, ką dabartinė valdžia gali padaryti saugomoms teritorijoms – nevykdyti nepagrįstų pertvarkų, sudaryti sąlygas nuosekliam direkcijų darbui, o gerėjant Lietuvos finansinėms galioms – didinti Nepriklausomybės laikais sukurtų direkcijų finansavimą. Dėmesio Lietuvos gamtai, kultūrai ir jos žmonėms niekada nebus per daug.

Atvirą laišką pasirašė šios visuomeninės gamtosaugos organizacijos:

Lietuvos žaliųjų judėjimas

Lietuvos gamtos fondas

Lietuvos ornitologų draugija

Labanoro klubas

Lietuvos entomologų draugija

GAA „Baltijos vilkas“

Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“

Judėjimas „Už gamtą“

Lietuvos herpetologų draugija

Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas