Kas sieja mokslą ir meną? (3)

Muzikos kūrimas

Atsakymas į šį klausimą paaiškės trijų dalių mokslo populiarinimo trumpų filmų cikle, kuris bus pristatytas jau šį pavasarį.

„Dažnai visuomenė klaidingai mano, kad mokslas ir menas yra skirtinguose poliuose,  neįžvelgia sąlyčio taškų tarp šių sričių, – sako Tadas Jačiauskas, projekto koordinatorius. – Mokslo populiarinimo filmuose nagrinėsime, kokią įtaką menas daro mokslui ir kaip šiuolaikiniai mokslo tyrimai padeda pažvelgti į meną kitomis akimis.“

Anot T. Jačiausko, remiantis literatūros, dailės, muzikos istorija ir mokslo faktais trumpuose filmuose bus pasakojama, kaip menininkų įžvalgos ir intuicija padeda geriau pažinti pasaulį, žmogaus smegenyse vykstančius procesus. Pasirodo, menininkų intuityvius atradimus vėliau dažnai patvirtina mokslo tyrimai.

Pirmoje ciklo dalyje „Atmintis“ bus pasakojama, kaip prancūzų rašytojas Marselis Prustas (Marcel Proust) intuityviai atrado ir paaiškino, kokią įtaką skonis bei kvapas turi žmonių prisiminimams. Jis pastebėjo, kokia paradoksaliai nepatvari mūsų atmintis: dažnai atsimename netiksliai arba netgi tai, ko nebuvo. Vėliau mokslininkai nustatė, kad skonis ir kvapas iš tikrųjų sukelia tokį efektą.

Antroji ciklo dalis, pavadinta „Žvilgsnis“, gvildens prancūzų tapytojo Polio Sezano (Paul Cezanne) patirtį. Jis, stebėdamas gamtą ir tapydamas paveikslus, suvokė, kad mūsų įspūdžiams būtina interpretacija. Šio tapytojo darbai – pirmasis bandymas pasakyti, kad akimis priimtas signalas vėliau apdorojamas ir interpretuojamas smegenyse.

Kas bendra tarp mokslo ir muzikos bus pasakojama trečioje ciklo dalyje. Rusų kompozitorius  Igoris Stravinskis, kurdamas aritmines kompozicijas baletui „Pavasario apeigos“, bandė įrodyti, kad muziką suvokiame tuomet, kai suardoma muzikinė struktūra, prie kurios esame įpratę. Nors į premjerą susirinkusi publika buvo šokiruota, tačiau bėgant metams jo kūriniai tapo naująja klasika. I. Stravinskis laikomas revoliucionieriumi, praplėtusiu muzikos dizaino ribas. Neuromokslininkai patvirtino, kad muziką kuria smegenys ir protas gali išmokti klausytis bet kokių garsų derinių, įskaitant triukšmą.

T. Jačiausko teigimu, galima rasti ir daugiau pavyzdžių, kurie iliustruoja ryšį tarp mokslo ir meno. Filmuose nagrinėjami vieni geriausiai žinomų ir įdomiausių atvejų. Kuriant jų ciklą, kuris bus transliuojamas per LRT televiziją ir paskelbtas internete, bendradarbiaujama su mokslininkais, literatūros, dailės ir muzikos ekspertais. Taip pat pristatomi Lietuvoje atliekami tyrimai žmogaus smegenų veiklai analizuoti.

UAB „Friday Productions“ kuriamas trumpų TV filmų ciklas yra viena iš mokslo populiarinimo priemonių, kurias konkurso būdu atrinko ir remia Lietuvos mokslų akademija projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ lėšomis.