Kauno savivaldybė skelbia, kad kauniečiai išreiškė pritarimą tolimesniam Kauno pilies atstatymui (0)

Kauno pilies „rekonstravimo darbai“ | G. Kušlio nuotr.

Kauno pilies „rekonstravimo darbai“ | G. Kušlio nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Viešųjų ryšių poskyris išplatino pranešimą, kad šiemet Kauno miesto tarybos sprendimu atliktos kauniečių apklausos rezultatai, dauguma Kauno miesto gyventojų pritaria Kauno pilies atstatymo III etapo įgyvendinimui.

Kauno pilies atstatymo III etapo įgyvendinimui visiškai pritaria 42,5 proc. apklaustųjų, dar 19,8 proc. apklaustųjų pritaria iš dalies. Taigi pritariantieji III etapo įgyvendinimui iš viso sudaro 62,3 proc. respondentų. Nepritariančių šiam projektui yra gerokai mažiau – 18,1 proc.

Gyventojų apklausa buvo atlikta vasario mėnesį, apklausiant atsitiktinės atrankos būdu atrinktus respondentus jų būstuose. Šia apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, ar Kauno miesto gyventojai pritaria, ar nepritaria tolimesniems Kauno pilies atstatymo darbams.

„Žinoma, dėl  Kauno pilies atstatymo dar reikia daug ką nuveikti, tačiau manau, jog apklausos duomenys tikrai pravers kalbantis tiek su paveldosaugininkais, tiek su kitų institucijų atstovais“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Pastarąjį dešimtmetį buvo vykdomi pirmieji du Kauno pilies atstatymo etapai. Pirmojo etapo metu buvo atkurtas pietrytinis pilies bokštas, o antrajame etape pradėtas piliavietės aplinkos tvarkymas, iškirsti medžiai, suformuotas piliavietės kontūras, šlaitai.

Prieš trečiąjį Kauno pilies atstatymo etapą ketinama organizuoti projektavimo ir tyrinėjimo darbus, siekiant gauti paramą iš 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų finansinės perspektyvos. Nors konkretūs architektūriniai sprendiniai bus detalizuoti rengiant techninį projektą, planuojama, kad trečiojo pilies tvarkymo etapo metu bus atkuriamas pietvakarinis bokštas ir gynybinė siena. Dar vienas svarbus laukiantis darbas – Kauno pilies bastėjos patalpų atkūrimas.

Kaip žinia Kauno savivaldybei vykdyti vadinamojo Kauno pilies atstatymo pirmo etapo darbai  buvo sukėlę didžiulį paveldu besirūpinančių visuomenininkų pasipriešinimą. Tuo kart neišklausius visuomenės nuomonės buvo imtasi ne pilies atkūrimo o  modernistinų  pilies kontūrų imitavimo darbų.

Tą kartą Kauno miesto savivaldybė „Kauno pilies atkūrimu ir pritaikymu visuomenės poreikiams“ projekto darbus nors oficialiai ir įvardijo „pilies pietrytinio bokšto ir gynybinės sienos restauravimu ir atkūrimu“, tačiau nepaisant daugkartinių visuomenės protestų ir net teismų, beatodairiškai buvo vykdomi, o galu gale, ir buvo įvykdyti – ne pilies restauracijos, o modernizacijos darbai.

Pasibaigus vadinamojo pirmojo etapo darbams „atkurtos“ vienos seniausių lietuvių mūrinės pilies sienos net iš tolo neprimena tikros pilies sienų. Virš išlikusių senovinių mūrų ir sovietmečiu atkurtų pilies fragmentų iškilo korėtas pseudo-statinys. Penkios eilės ištisinio raudonų klinkerio plytų mūro, virš jo – trys eilės mūro iš stulpelių su žiojėjančiomis kiaurymėmis tarp jų, ir taip iki pat bokšto viršaus. Viena iš išlikusių pilies gynybinių sienų buvo paversta prekybos centro eskalatorių primenančiu betoninių laiptų pamatu. Pastaruoju metu nuspręsta šiuos laiptus labiau užmaskuoti juos apmūrijant.

Tikėkimės, kad Lietuvos paveldui neabejingi visuomenininkai šį kartą taip pat akylai seks ir stebės projektavimo ir pilies rekonstrukcijos darbus ir dar garsiau skambins pavojaus varpais, jeigu vėl bus sumanyta pilį toliau modernizuoti, rodant pirštu į kokius nors kitų Europos šalių paveldo modernaus perstatymo pavyzdžius.

Žinia, kad modernaus „atstatymo“ pilių pavyzdžių Europoje pasižvalgius galima rasti, tačiau nereikia pamiršti, kad modernizuoti išdrįstama tik tose šalyse, kuriose pilių ir pilelių gausu. O Lietuvoje teturime išlikusias vos kelias mūrines pilis, todėl reikėtų užuot eksperimentavus,  atkurti, atstatyti tai, kas yra buvę pagal išlikusią medžiagą arba bent tai, kas galėjo būti pagal analogijas.

Turint omenyje Kauno savivaldybės atmestiną elgesį su Kauno pilimi ir visuomenininkais I-ame pilies atkūrimo etape, kelia abejonių ir šios savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio skelbiamos visuomenės apklausos apie pritarimą III etapo pilies atstatymo darbams patikimumas. Taip ir lieka neaišku kaip apklaustieji buvo supažindinti su III etapo darbų turiniu ir forma. Gal kaip ir pirmojo etapo atveju tebuvo paklausta – ar norit, kad būtų atstatyta Kauno pilis?  Žinoma, kad į tokį klausimą dauguma atsakytų teigiamai.

Tačiau įdomu būtų sužinoti kiek į šį klausimą būtų atsakę teigiamai, jeigu jis būtų suformuluotas tiksliau: „Ar norite, kad Kauno pilis būtų atstatoma modernistiškai, nenaudojant autentiškų medžiagų ir nesilaikant autentiškų jos pavidalų?“.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *