„Mokslo sriuba“. Apie lietuviškus elektromobilius (4)

elektromobilis telpantis lifte | mokslosriuba.lt nuotr.

elektromobilis telpantis lifte | mokslosriuba.lt nuotr.

Kuris variklis geresnis? Elektros ar vidaus degimo? Degalinėje laimingi įsipilame 20 litrų dyzelino. Daugiau nei 10 litrų kuro bus iššvaistyta kaip karštis! Po automobilio kapotu galime ką nors išsikepti. Mokslininkai skaičiuoja, kad elektromobiliai sunaudoja maždaug tris kartus mažiau energijos nei vidaus degimo automobiliai. Deja, asmeniniam naudojimui be valstybės paramos jie ekonomiškai neatsiperka. „Mokslo sriubos“ savanoriai susitiko su lietuviškų elektromobilių kūrėjais ir paklausė, kokius elektromobilius jie kuria ir kas jais važinėja.

„Estijos keliais šiuo metu važinėja daugiau nei 600 elektromobilių. Valdžia skiria net iki 18 tūkstančių eurų nuolaidą perkant elektromobilį. Gali nusipirkti pigiau nei įprastą. Daugiausiai elektromobilių pagal gyventojų skaičių turi norvegai. Daugiau nei 21 tūkstantį. Kada ir mes važinėsime švaresnėmis transporto priemonėmis?“ – klausia „Mokslo sriubos“ savanoriai.

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. Kas antrą šeštadienį „Mokslo sriubą“ galima ragauti adresu „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Patronažą šviesiai suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Technika ir technologijos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Albinas Vaškevičius:

    Hibridinis automobilis „Golf GTE“ 100 km sunaudoja 17,6 kWh elektros energijos.
    Įprastas automobilis 100 km sunaudoja apie 10 ltr benzino.
    Benzino 1 kg turi 12,2083 kWh energijos arba 1 ltr turi 8,912 kWh energijos.
    Įprastas automobilis 100 km sunaudoja apie 89,12 kWh energijos.
    89,12 kWh / 17,6 kWh = 5,064
    Tai reiškia kad elektrinio automobilio naudingo veiksmo koeficientas yra 5,064 karto didesnis nei benzininio.
    Kadangi elektrinio automobilio naudingo veiksmo koeficientas yra apie 90 %, tai benzininio 90 % / 5,064 =17,77 %
    Taigi apie 1,8 ltr benzino suka ratus, o 8,2 ltr benzino naudojama aplinkai teršti šiluma, CO₂, CO, azoto oksidais ir angliavandeniliais.
    1 kWh energijos esanti benzine kainuoja 4,62 LT / 8,912 kWh = 52 ct/kWh.

    Vėjo elektrinių energija superkama po 22 ct/kWh.
    Po 7-14 metų atsipirkus vėjo elektrinei jos elektros savikaina tesiekia 3 ct/kWh.
    Senų elektrinių tokių kaip Ignalinos atominė elektros savikaina 15-16 ct/kWh.
    Naujų elektrinių elektros savikaina 30 ct/kWh.

    • Šviesulys:

      Papasakokite dar apie elektros akumuliatorių gyvavimo ciklą elektromobilyje ir vėjo jėgainių poveikį aplinkai.

      • Albinas Vaškevičius:

        Elektromobilio silpniausia vieta yra akumuliatorius, nes trumpas jo tarnavimo laikas. Jeigu kaina būtų maža tai ir esamo tarnavimo laiko pakaktų. Aš turiu mintyje ličio akumuliatorius. Aptikta kol kas maži ličio kiekiai Žemėje.

        Elektros variklis pakankamai ilgaamžis. Jo tarnavimo laikas lyginant su vidaus degimo varikliu yra nepalyginamai ilgesnis. Tikslių duomenų neturiu, bet sudėjus gerus guolius turėtų tarnauti apie 1000 kartų ilgiau nei vidaus degimo variklis.

        Jeigu akumuliatorius tarnautų tiek kiek elektros variklis, tai vidaus degimo variklius jau seniai matytume tik muziejuose. Reikia tikėtis kad akumuliatoriai atpigs ir įvyks perversmas automobilių gamyboje.

        Mano manymu vėjo jėgainių poveikis aplinkai yra labai mažas. Automobiliai paukščių užmuša nepalyginamai daugiau ir triukšmo skleidžia nepalyginamai daugiau, bet apie tai dažnai pamirštama. Daugumoje pasaulio miestų arti miesto centro (arti rotušių, katedrų ar bažnyčių) neleidžiama statyti aukštų pastatų tam kad nesudarkyti miesto įprasto vaizdo. Šiuolaikinės vėjo jėgainės yra pakankamai aukštos ir labai keičia kraštovaizdį. Mano manymu vėjo jėgaines turėtų statyti žemės ūkio kooperatyvai savo teritorijoje ir bendromis kooperatyvo lėšomis. Pelną turėtų jie dalintis pagal įdėtus pinigus ir atstumą iki vėjo jėgainės. Tada nebus susipriešinimo. Kam gi būtų malonu jeigu šalia kas nors pasistatytų kiaulių fermą kaip šalia Kalvarijos ir aplinkiniai 5-10 km atstumu jaustų kiaulių mėšlo smarvę. Tas pats ir su vėjo jėgainėmis. Turi būti nors ir elementari pagarba kaimynams, jei nėra protingų įstatymų.

        • Šviesulys:

          Gerbiamas Albinai, manyti yra viena, o žinoti visai kas kita ir tik žiniomis galima remtis priimant sprendimus (šiuo atveju ar įsigyti elektromobilį)..
          Ar yra kas padaręs elektromobilio eksploatacijos miesto (tokio kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, rida per dieną apie 50-60 km, maksimalus greitis 70 km/val) sąlygomis skaičiavimus (automobilio eksploatacijos laikas, techninis aptarnavimas, akumuliatorių keitimas, įkrovimo infrastruktūra)? Į juos būtų įdomu žvilgtelėti.
          Su vėjo jėgainėmis dar yra tamsus klausimas dėl jų skleidžiamo infragarso (koks jo poveikis žmonėmis, ypač prisiminus infragarsinį ginklą).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *