Matematinis modeliavimas: kur ir kaip taikomas? (0)

lma.lt nuotr.

lma.lt nuotr.

Atlikti eksperimentus realiame gyvenime sudėtinga ir brangu, o kartais net neįmanoma, todėl vis dažniau įvairiose srityse, tokiose kaip ekonomika, ornitologija ar meteorologija, naudojami matematinio modeliavimo metodai.

Anot Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininko, Lietuvos mokslo premijos laureato prof. Felikso Ivanausko, orų prognozės artimiausioms trims dienoms gaunamos sprendžiant sudėtingas matematines lygtis: surenkami viso pasaulio duomenys, jie matematiškai apdorojami ir pateikiama pakankamai tiksli prognozė.

Šiuo metu gali būti modeliuojami visi procesai, kuriuos įmanoma aprašyti matematinėmis lygtimis. Itin svarbi ir sparčiai besivystanti sritis – biomedicina. Joje modeliavimas yra būtinas norint suprasti, kokie procesai vyksta žmogaus organizme ar ląstelėse. Pavyzdžiui, suvieniję žinias matematikai su informatikais ir biochemikais sukūrė biojutiklius, kurie leidžia greitai ir patogiai nustatyti cukraus kiekį žmogaus kraujyje.
Prof. F. Ivanausko teigimu, į biojutiklius, kuriuos kiekvienas gali įsigyti vaistinėse, įdedama speciali juostelė, ant kurios užlašinamas mažas kraujo lašas ir prietaisas iš karto parodo cukraus kiekį kraujyje.

Biojutikliai tinka ne tik cukraus kiekio, bet ir kitų medžiagų koncentracijai matuoti. Jie itin praverčia maisto pramonėje nustatant, ar nėra kenksmingų priemaišų, muitinėje tikrinant, ar nepervežamos narkotinės medžiagos, ir kitose srityse. Išbandžius daugelį pasaulyje gaminamų jutiklių paaiškėjo, kad jų matavimo paklaidos yra per didelės, todėl mokslininkai tęsia pradėtus darbus ir ateityje tikisi gerokai padidinti jų tikslumą.

Išsamiau apie matematinį modeliavimą pasakojama viename iš mokslo populiarinimo ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų. Penkiolikos vaizdo pasakojimų ciklas „Mokslas iš arti“ kviečia daugiau sužinoti apie mokslininkų atliekamus tyrimus, jų reikšmę ir praktinį pritaikymą kasdieniame gyvenime. Reportažai skirti kiekvienam, besidominčiam mokslu ir norinčiam geriau jį suprasti. Jie gali būti naudojamai kaip papildoma ugdymo priemonė aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Reportažus galima žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje.

Reportažų ciklas „Mokslas iš arti“ yra viena iš projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ dalių. Pagal jį Lietuvos mokslų akademija taip pat leidžia dvylikos mokslo populiarinimo knygų seriją „Mokslas visiems“, surengė mokslo populiarinimo priemonių konkursą, įgyvendina kitas veiklas.

Kategorijos: Mokslas, Mokslo naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: