J. Dapšauskas. Gal visuomenė nenori referendumų? Ko panikuojama?

Kai vasarą prasidėjo parašų rinkimas dėl referendumo surengimo „didžioji“ žiniasklaida visai nekreipė dėmesio arba numesdavo kokią smulkią paniekinančią repliką. Šiandien tai viena iš pagrindinių temų: kai kuriose laidose jau galima matyti ir rimtą lygiateisę diskusiją (viena iš jų „LRT ekonomikos forumas“ 2014 01 27), tačiau dar nemažai ir tokių reportažų, kurie objektyviai žiniasklaidai nedera, o ypač visuomeniniam transliuotojui LRT, kuris yra išlaikomas iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Štai LRT „Savaitė“ praėjusį sekmadienį parengė propagandinį reportažą apie beprasmį referendumą, kuris kainuos 14 mln. Lt (kažkaip „užmiršo“ pasakyti, kad jei šis referendumas vyks kartu su ES Parlamento, prezidento rinkimais jis tekainuos labai nedaug), pateikė tik vienpusius argumentus, kad visi teisininkai sako, kad šis referendumas yra niekinis, net jei jis ir įvyks – negalios.

Pirmiausia reikia kalbėti nuosekliai ir nekelti išankstinių panikų. Gal piliečiai visai nenori tų referendumų, dauguma nori parduoti žemę užsieniečiams ir visas reikalas išspręstas? Kodėl nuo diskusijos pradžios sisteminiai politikai yra įsitikinę, kad žmonės pritars referendumo teiginiams ir pradedama kalbėti apie milijardines baudas mūsų laisvų tautų brolybės sąjungoje?

Surinkta tikrai ženkli dalis parašų, pritariančių referendumui, tarpe jų gal tikrai bus tų, kurie balsuos prieš teiginius, kurie siūlomi, kiti, anot panikos apimtųjų, yra suklaidinti ir pasirašė todėl, kad juos apgavo, tai dar mažesnė tikimybė, kad žmonės pritars referendumo teiginiams, nes supras esą suklaidinti. O svarbiausia, turi ateiti balsuoti daugiau nei puse rinkimų teisę turinčių rinkėjų ir daugiau nei puse iš jų pritarti referendumo teiginiams. Tai ko panikuojama iš anksto?

Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jei žmonės pritartų referendumo teiginiams ES gali tekti gražinti 25 mlrd. litų, kuriuos ES iki šios dienos skyrė žemės ūkiui. O gal dar kas pagąsdins, kad gal ir visus pinigus, kuriuos skyrė per buvimo ES laiką? Manau, reikia prisiminti Sovietų sąjungos atstovų ar tik gerbėjų čia Lietuvoje dažnai kartotą mintį, kad pasitraukdami iš Sovietų sąjungos turėsime gražinti pinigus už pastatytus pramonės kompleksus ir visas investicijas, kurias padarė sovietinė valdžia per okupacijos laikotarpį.

O čia juk nekeliamas pasitraukimo iš ES klausimas, tik visa šalis išsako (jei pritartų referendumui) kai kurias derybines pozicijas, kurias Lietuvos institucijos privalėtų ginti (arba atsistatydinti). Juk, manau, mūsų padėtis nėra prastesnė nei tarybinės Lietuvos, kurios bent himne skambėjo – „Tarp lygių lygi ir laisva“ Sovietų sąjungoje, juk gyvename laisvų Europos tautų sąjungoje, kuri, suprantama, yra susijusi įvairiais įsipareigojimais, kurie gali būti diskutuojami ir kisti.

Referendumo keliamus reikalavimu valdžia galėjo išspręsti jau 10 metų, įdėti saugiklius dėl žemės pardavimo, sumažinti referendumui būtinų parašų skaičių iki 100 tūkst., bet, kaip ir kitose srityse, daugybės klausimų sisteminiai politikai neišsprendžia, nes nenori. Kad tų saugiklių nėra pripažino tiek dabartiniai tiek buvę valdantieji. Tai labiau politikams reikėtų klupti ant kelių ir prisipažinti, kad pinigus „už darbą“ gavo, o visuomenės intereso neatstovavo. Truputi kinta ir sisteminių politikų tonas: vieni dar agresyviau niekina visuomenės nuomonę, teisėtas pastabas ir reikalavimus, kiti keičiasi ir sako, kad reikia kai ką daryti, bent pavėluotai.

Liberalų ir kai kurių kitų partijų atstovai teigia, kad referendumo organizavimas kainuos milijonus litų. Atsiprašau, referendumą rengiant kartu su ES Parlamento (gal būt antruoju prezidento rinkimų turu) papildomos išlaidos bus itin minimalios. Logiškai mąstant, jau dabar Seimas turėtų šaukti neeilinę sesiją ir priimti nutarimą dėl referendumo datos.

Rengiant referendumą po šių pavasarinių rinkimų, jie tikrai kainuotų milijonus ir ta suma tiesiog nusikalstamai būtų iššvaistyta, o pasekmes turėtų prisiimti tie, kurie tuos pinigus iššvaistė, kurie stengiasi, kad referendumo surengimas būtų vilkinamas ir neįvyktu pačiu paprasčiausiu, pigiausiu ir demokratiškiausiu būdu (kartu su rinkimais).

Gal ir tada iššvaistę milijonus baksnos į Lietuvos Respublikos Konstituciją:  tie seimūnai, kurie orą gadiną gaudami dideles algas ir dar jas pasididindami, nes ne jie patys to nori, o Konstitucinis teismas juos verčia savo piniginę kas mėnesį papildomai prie didelės algos papildyti dar 2000 Lt. Ir vėl ne jie kalti ir atsakingi, o ES, LR Konstitucija, opozicija, partneriai…