Ant Šv. Jokūbo ir Raudonojo Kryžiaus ligoninių pastatų atidengtos atminimo lentos

Sausio 13 dieną ant buvusių Vilniaus ligoninių – Šv. Jokūbo ir Raudonojo Kryžiaus – pastatų atidengtos atminimo lentos, skirtos pagerbti ligoninių personalą ir medikus, pasiaukojamai gelbėjusius žmonių gyvybes ir gydžiusius nukentėjusiuosius nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Renginiuose dalyvavo buvusių ligoninių darbuotojai, aukų artimieji, nukentėjusieji, valstybės institucijų atstovai.

Atminimo lentą ant buvusios Šv. Jokūbo ligoninės pastato (Vasario 16-osios g. 1) atidengė tragiškomis 1991 metų sausio dienomis šioje ligoninėje dirbusių medikų ir gydytų sužeistųjų atstovai: gydytoja anesteziologė Dalia Steiblienė, prof. dr. Alvydas Pauliukevičius ir dr. Robertas Kvaščevičius, nukentėjusieji Loreta Šlekienė (Turčinskaitė), Artūras Ramanavičius ir Ričardas Ščerba.

Renginyje kalbėjo Seimo narys, krašto apsaugos ministras, gydytojas Juozas Olekas ir Seimo narys, sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, gydytojas Vytenis Povilas Andriukaitis.

J. Olekas, kuris lemiamomis Lietuvai akimirkomis (1990–1992 m.) ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, pasidalijo prisiminimais apie sausio 13-osios naktį ir padėkojo visiems, prisidėjusiems prie žmonių, patyrusių sovietų agresiją, gelbėjimo. Ministras pabrėžė, kad medikai atliko savo šventą pareigą labai garbingai, negailėdami savęs ir nieko neprašydami sau.

V. P. Andriukaičio, įtemptomis 1991 m. sausio savaitėmis dieną ir naktį dirbusio Aukščiausiojoje Taryboje, teigimu, lentos ant buvusios ligoninės pastato atidengimas liudija, kad medikai Lietuvos kovose už laisvę visada darė tai, ką ir dera daryti asmenims, davusiems Hipokrato priesaiką, ir žmonėms, kurie žino, ką reiškia „Lietuva brangi“.
Atminimo lentą ant buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastato (Žygimantų g. 3), į kurią buvo vežami sužeistieji sausio 13-osios naktį, atidengė tuometis Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyriausiasis gydytojas daktaras Juozas Raistenskis, Reanimacijos skyriaus vedėja Alina Kubilienė ir šioje ligoninėje gydyti nukentėjusieji Rimantas Olšanskas ir Vytautas Šimėnas.

Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, tragiškomis 1991 m. sausio dienomis dirbusi šioje ligoninėje ir gelbėjusi žmonių gyvybes, sakė, kad jos prisiminimuose Raudonojo kryžiaus ligoninė buvo virtusi karo lauko ligonine. I. Degutienės teigimu, niekada iš atminties neišdils tomis dienomis matyti vaizdai: sužeistieji, jų artimieji ir patriotiškai nusiteikę medikai, kurie atliko piliečio ir mediko pareigą.

Taip pat žodį tarė Vilniaus universiteto dėstytojas Kęstutis Bredelis, kuris buvo labai sunkiai sužalotas sausio 13-osios naktį prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato. K. Bredelio teigimu, Raudonojo Kryžiaus ligoninė tomis dienomis buvo viena iš svarbiausių vietų Lietuvoje, kuriame visi negailėdami jėgų, netgi rizikuodami gyvybe stengėsi padėti šimtams sužeistųjų.

„Ši atminimo lenta yra simbolinis nepakartojamo, neįkainojamo jų visų darbo įprasminimas“, – pabrėžė 1991 m. sausio 13-ąją nukentėjęs K. Bredelis.

Užrašai ant buvusių ligoninių pastatų: „Šiame pastate, buvusioje Šv. Jokūbo ligoninėje, medikai ir personalas dieną ir naktį gelbėjo žmonių gyvybes ir gydė nukentėjusiuosius nuo Sovietų Sąjungos užpuolimų 1991 metais“ ir „Šiame pastate, buvusioje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, medikai ir personalas dieną ir naktį gelbėjo žmonių gyvybes ir gydė nukentėjusiuosius nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais Sausio 13-ąją“.