Leftfootforward.org nuotr.
Nors orai neprimena žiemos, pasak sinoptikų, juntamas šaltukas Lietuvą turėtų pasiekti jau savaitgalį. Nuo gruodžio visoje Lietuvoje vyksta akcija „Kaminukas“. Jos metu tikrinama, kaip naudojami katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Paspaudus šaltukui akcija įsibėgės ir patikrinimai taps dažnesni.
Vyks reidai ir tikrinimai
Vykdant valstybinio aplinkos monitoringo programą šaltuoju metų laiku, kai suintensyvėja kūrenimas, visose oro kokybės tyrimų stotyse registruojami smulkiųjų kietųjų dalelių paros ribinės vertės (50 mg/m3) viršijimai. Dažniausia padidėjusios taršos priežastis – neteisėtas buitinių ir gamybos atliekų naudojimas kurui.
Siekiant spręsti šią padidėjusios oro taršos problemą vykdoma akcija „Kaminukas“. „Šios akcijos metu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai kartu su seniūnijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovais vykdo reidus. Pramoniniuose ir gyvenamuosiuose rajonuose tikrinami padidintą taršą skleidžiantys šaltiniai ir imamasi visų priemonių pažeidimams išaiškinti“, – sakė ministras Valentinas Mazuronis.
Akcijos metu pasirinktinai tikrinamos transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės ar jose nedeginamos atliekos (panaudoti tepalai, naftos produktais užterštos atliekos, impregnuota ar laminuota mediena ir kt.). Akciją „Kaminukas“ planuojama tęsti iki kovo 1 d.
Grėsmę kelia kietosios dalelės
Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą.
Kaip rodo tyrimų duomenys, didžiausia kietųjų dalelių KD10 koncentracija fiksuojama per didžiausius šalčius, kai ypač suintensyvėja kūrenimas. Lyginant šių kietųjų dalelių koncentraciją šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, ji gali skirtis net iki kelių kartų.
Didelę kūrenimo įtaką oro užterštumui rodo ir smulkesnės kietųjų dalelių frakcijos „KD2,5“ vidutinė šaltojo ir šiltojo metų laikų koncentracija. Miestų stotyse kūrenimo sezono metu ji yra 1,50–1,6 karto didesnė negu šiltuoju metu.
Atliekos – ne kuras
Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.).
Siekdami užkirsti kelią pažeidimams, aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia krosnyse deginti atliekas. Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda piliečiams nuo 100 iki 200 litų ir pareigūnams – nuo 200 iki 400 litų.
Pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti, yra natūrali mediena (malkos), anglys ir durpės. Pučiant silpnam, nepalankiam teršalų sklaidymui, vėjui siūloma pagal galimybes rinktis dujinį šildymą.
Reklama
Susiję straipsniai:
Parašykite komentarą