Kas lemia, kad Lietuvoje skleidžiasi žiedai, o Amerikoje šalčiai kausto žemę (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Ventės rage dar yra sliekų, skraido uodai, o savaitgalį pasišildyti saulėje išlindo žaltys, sako ornitologas Vytautas Jusys. Anot jo, tūkstančiai paukščių Nemuno deltoje randa maisto ir atviro vandens, todėl pasilieka: „Jei atšaltų, didžioji dalis išskristų, kiti bandytų peržiemoti“, praneša LRT radijo laida „Ryto garsai“.

Klimatologo Arūno Bukančio teigimu, neįprastus orus lemia maždaug 30 km aukštyje siaučiantys labai stiprūs vėjai.

„Mūsų link iš pietvakarių ir pietų plūsta šiltas oras. Tokia situacija turėtų išsilaikyti ir ateinančias dienas. Tik savaitgalį numatomas šioks toks atvėsimas“, – kalba jis.

„Žiema į Lietuvą vėluoja ir dar nežinia, kada ji prasidės“, – sako klimatologas Arūnas Bukantis. Tačiau priežasčių, jo teigimu, reikia ieškoti net ne prie Žemės paviršiaus, o stratosferoje. Viena pagrindinių jėgų, deformavusi visą atmosferos cirkuliaciją, – labai stipri vakarinių vėjų fazė stratosferoje ties ekvatoriumi.

„Ji prasidėjo maždaug prieš 10 mėnesių ir dabar veikia viso Žemės rutulio atmosferos cirkuliaciją, moduliuoja netgi vidutinių platumų banginius procesus ir patį arktinį stratosferos sūkurį. Dabar sūkurys suskilęs į dvi dalis: viena yra virš Kanados, kita – virš Sibiro. Šiuose branduoliuose koncentruojasi pagrindinis šaltis“, – aiškina klimatologas.

Anot A. Bukančio, antra priežastis, lemianti neįprastą padėtį Šiaurės pusrutulyje, – labai stipri aukštuminė frontinė zona. Ją taip pat sustiprino vakariniai stratosferiniai vėjai.

„Labai stipri ir arktinė sraujymė laisvojoje atmosferoje, todėl formuojasi gilūs, aktyvūs ciklonai Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, Šiaurės Atlante. Tokiu būdu susidaro palankios sąlygos šiltam orui slinkti tolyn į šiaurę, o šaltam – giliai į pietus iki paatogrąžių platumų, nes sraujymėje susidaro gilios kilpos. Sraujymė labai deformuota, todėl Šiaurės Amerikoje šiuo metu šalta, Europoje labai šilta“, – teigia specialistas.

Paklaustas, ar šie reiškiniai yra išskirtiniai, A. Bukantis sako, kad stratosferiniai vėjai savo kryptį keičia maždaug kas 24–25 mėnesius, be to, jie nėra labai aukštai – pučia maždaug 25–30 km aukštyje.

„Kadangi tai labai galingi srautai, jų poveikis jaučiamas ir vidutinėse, ir poliarinėse srityse, iš esmės nuo vieno ašigalio iki kito. Ši vakarinė fazė prasidėjo maždaug prieš 10 mėnesių, tad jos maksimumas sutapo su žiemos sezonu“, – kalba jis.

Žiemą, pasak A. Bukančio, šie stratosferos kvazidvimečiai ciklai daro stipriausią poveikį, aktyvina aukštuminę frontinę zoną Šiaurės pusrutulyje maždaug tarp Kanados ir Europos.

„Čia dabar yra labai gilių ciklonų, – aiškina jis. – Vienas iš jų yra apėmęs rytinę Kanados dalį, o vakarinėje Kanados dalyje – labai aukštas ir galingas anticiklonas. Tokiu „konvejeriu“ šaltis iš Arkties plūsta į centrines JAV dalis.“

A. Bukančio teigimu, situacija Šiaurės Atlante esminių pokyčių nežada ir ciklonai, susidarantys virš rytinės Kanados dalies, per Šiaurės Atlantą keliauja Europos link ir tolyn į šiaurę. „Taip mūsų link iš pietvakarių ir pietų plūsta šiltas oras. Tokia situacija turėtų išsilaikyti ir ateinančias dienas. Tik savaitgalį numatomas šioks toks atvėsimas. Bet artimiausiomis dienomis cirkuliacijos procesai nežada keistis“, – mano klimatologas.

Užsitęsusį rudenį pajuto ir paukščiai. Ornitologas Vytautas Jusys sako, kad Nemuno deltoje išsiliejusios pievos, todėl ten susirinko šimtai gulbių, žąsų, tūkstančiai ančių. Be to, Lietuvoje ornitologai pirmą kartą būtent žiemą pamatė dvi rūšis paukščių. Kaune nuo Kalėdų iki šiol Nemuno pakrantėje matomas krantinis tilvikas, paprastai rugsėjo mėnesį išskrendantis į Afriką, o pamaryje pastebėta paprastoji berniklė.

Pasak V. Jusio, paukščiai neišskrenda, nes randa maisto. „Pamaryje, bent Ventės rage, gruodžio mėnesį gal tik vieną naktį buvo neigiama temperatūra. Šiuo metu dar yra sliekų, net uodai skraido, o užvakar radome saulėje besišildantį žaltį. Tokie stebuklai“, – pastebi jis.

Vis dėlto ornitologas pabrėžia, kad paukščiai orų nespėja – jie tik naudojasi esama situacija: „Maisto randa, atviro vandens yra, jie ir pasilieka. Jei atšaltų, didžioji dalis paukščių išskristų, kita dalis bandytų peržiemoti.“

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
alko-2-proc
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *