Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar užtikrinamas brangiais medicinos prietaisais (angiografu, gama kamera, kompiuteriniu tomografu ir kt.) atliekamų tyrimų prieinamumas ir ar sudarytos prielaidos kokybiškai atlikti tyrimus šia įranga. „Atlikus auditą nustatyta, kad pacientų, laukiančių tyrimų brangiais medicinos prietaisais, srautai nevaldomi, o eilės dažnai sudaromos dirbtinai. Be to, išnaudojami ne visi prietaisų pajėgumai, nėra aiškių jų naudojimo indikacijų, bendros tyrimų aprašymo metodikos. Visa tai riboja tyrimų prieinamumą ir mažina jų kokybę“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Tyrimų brangiais medicinos prietaisais prieinamumą mažina keli veiksniai. Audito metu nustatyta, kad nėra bendros pacientų srautų valdymo sistemos, todėl nei tyrimams siunčiantis gydytojas, nei pacientas neturi aktualios informacijos apie faktinę eilę kitoje gydymo įstaigoje. Gydymo įstaigose netaikoma praktika registruoti pacientus tyrimams kitoje viešojoje gydymo įstaigoje. Neturėdami pakankamai informacijos, savo nuožiūra pacientai ne visada pasirenka gydymo įstaigą, kurioje būtų atliktas reikalingos kokybės tyrimas greičiausiai, pigiausiai ir arčiausiai. Todėl ilgiausios eilės planiniams tyrimams susidaro didžiosiose šalies gydymo įstaigose. Be to, 45 proc. apklaustų gydymo įstaigų trūksta gydytojų radiologų, tačiau nesikeičiama tyrimų vaizdais elektroninėmis priemonėmis ir nepasitelkiami kitų gydymo įstaigų gydytojai radiologai tyrimų aprašymui nuotoliniu būdu.

Skirtingų gydymo įstaigų pacientams vienodą paslaugų prieinamumą ir kokybę užtikrinti bei išvengti perteklinių tyrimų padėtų aiškios ir visoms gydymo įstaigoms vienodos indikacijos, kada naudoti brangų medicinos prietaisą. Šiuo metu naudojamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas indikacijų sąrašas yra neišsamus ir tikslintinas.

Audito metu taip pat paaiškėjo, kad gydymo įstaigos nesuinteresuotos atlikti daugiau tyrimų nei planuota, nes tokiu atveju už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai bus apmokėta mažiau. Todėl jos administracinėmis priemonėmis reguliuoja per einamąjį mėnesį atliekamų brangiųjų tyrimų skaičių – sudaro eiles tyrimams arba pacientams siūlo mokamas paslaugas. Be to, siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą, gydymo įstaigos turėtų įvertinti naudojamų brangių medicinos prietaisų darbo intensyvumą, analizuoti jų apkrovas ir imtis konkrečių priemonių dėl brangių prietaisų racionalaus panaudojimo.

Šalies mastu patvirtintos ligų diagnostikos ir gydymo metodikos suvienodintų ir pagerintų brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų kokybę, leistų gydytojui lengviau apsispręsti, kokį tyrimą atlikti pacientui, kokį ir kokių techninių charakteristikų prietaisą naudoti.

Audito metu pasitelktų ekspertų teigimu, yra atvejų, kai, pacientui atvykus su tyrimo rezultatais į kitą gydymo įstaigą, tyrimą reikėjo kartoti, nes atliktas tyrimas aprašytas neinformatyviai. Patvirtinus bendruosius atliekamų tyrimų rezultatų aprašymo reikalavimus, pagerėtų atliktų tyrimų informatyvumas, nereikėtų atlikti pakartotinių tyrimų, pacientui greičiau būtų skirtas veiksmingas gydymas.

Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į brangių medicinos prietaisų saugą. Pusėje patikrintų gydymo įstaigų nustatoma darbo su brangiais medicinos prietaisais pažeidimų. Netinkamai valdoma ir prietaisų gedimų rizika: trečdalis kai kurių brangių medicinos prietaisų eksploatuojama daugiau nei 10 m., tačiau tik pusė proc. apklaustų gydymo įstaigų planuoja atnaujinti ar įsigyti naują įrangą.

Siekiant užtikrinti brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų prieinamumą ir kokybę, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas ir pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai ir brangius medicinos prietaisus naudojančioms gydymo įstaigoms.