Seime iškilmingai pasitikti Kristijono Donelaičio metai (0)

K.Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimas Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Šiandien, gruodžio 10 d., Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Seimo minėjimas, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Minėjimas Seimo posėdyje surengtas pasitinkant 2014-uosius – žymiausio lietuvių literatūros kūrėjo K.Donelaičio metus.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, tardamas įžanginį žodį, pažymėjo, kad lietuvių literatūra be Donelaičio „Metų“ būtų lyg medis be dalies šaknų, teikiančių kamienui ir šakoms gyvybiškai svarbius syvus. „Šios poemos prasmę ir reikšmę iš naujo permąsto ir įvertina kiekviena karta jau beveik 200 metų nuo tada, kai Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza 1818 m. jį atvertė skaitytojams. Įvertindama „Metų“ svarbą UNESCO 1977 m. šį kūrinį įrašė į pasaulinės literatūros šedevrų sąrašą“, – sakė V. Gedvilas.

Iškilmingame minėjime kalbėjusi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pabrėžė, kad K.Donelaičio kūriniai skatina nepamiršti lietuvių kalbos ir papročių, padeda stiprinti mūsų savigarbą, priverčia sustoti ir pagalvoti, kas mes tokie esame, kur mūsų šaknys, prisiminti ir gerbti protėvius. „Donelaičio indėlis į lietuvių kultūrą, tautinio sąmoningumo formavimą dar nėra pakankamai įvertintas. Todėl, manau, kad jo kūrybą Lietuvos žmonėms, ypač jaunajai kartai, taip pat ir visam pasauliui turėtume pristatyti ir skleisti ne tik per ateinančius, Donelaičio metus, bet ir vėliau. Mokslininkai rengia kasmetines konferencijas, skirtas Jonui Jablonskiui. Pagalvokime, galbūt tokios pat tradicijos nusipelnė ir Kristijonas Donelaitis“, – kalbėjo Seimo vadovė. Ji išreiškė viltį, kad ateinantys K. Donelaičiui skirti metai paskatins daugiau kalbėti apie kūrinius, turinčius išliekamąją vertę kartų kartoms, apie tai, ko šie kūriniai moko, kokią įtaką turi lietuvybei.

Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės įsitikinimu, Donelaičio palikimas šiuolaikiniame pasaulyje žinomas ir interpretuojamas tiek, kiek ir Lietuvos likimas, ir tai glaudžiai susiję reiškiniai. „Tik šiemet „Metų“ šedevras pirmą kartą išverstas į ispanų kalbą ir išleistas. Nors tai tėra vienas iš atliktų Donelaičio 300-osioms metinėms skirtos programos uždavinių, jis itin reikšmingas mūsų paveldui skleisti“, – teigė I. Degutienė. Tačiau, anot jos, vis dar yra dalykų, kurių pats vienas mūsų Donelaitis neįveiks. „Jam sunkiausia – vaizdžiai tariant – perbristi Nemuną. Dar turime ieškoti sklandesnio bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos institucijomis. Lietuva turėtų ieškoti būdų prisidėti prie šiuolaikinės įrangos įdiegimo Tolminkiemio muziejuje bei pasaulinio lygio klasiko gyvenimą liudijančios aplinkos priežiūros užtikrinimo. Galbūt UNESCO galėtų prisidėti prie Rusijos Federacijos ir Lietuvos interesų koordinavimo pastangų kurti ir rūpintis Donelaičio namais“, – akcentavo Seimo Pirmininko pavaduotoja.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasidžiaugė, kad šis iškilus lietuvių klasikas mums svarbus ne tik kaip rašytojas, padėjęs pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai, bet ir kaip kultūrinis tiltas, jungiantis mūsų valstybę, Didžiąją Lietuvą su istorine, kultūrine Mažąja Lietuva ir pasauliu. „K. Donelaičio darbai šiandien vienija įvairių sričių ir šalių specialistus, įamžinančius K. Donelaičio gyvenimą ir veiklą, įžvelgiančius tame prasmę, unikalumą, naudingumą mokslui, kultūrai ir žinią ateities kartoms“, – tvirtino kultūros ministras.

Karaliaučiaus srities kultūros ministrė Svetlana Kondratjeva patikino, kad Tolminkiemio muziejus greitai atrodys taip, koks jis buvo prieš tris šimtmečius. „Atidarysime naujas ekspozicijas ir tikime, kad muziejaus lankytojų bus dar daugiau, tai bus populiari vieta lietuvių turistams, moksleiviams. K. Donelaičio jubiliejaus šventimas gali tapti geru pavyzdžiu, kaip galima aktyviai ir gerai bendradarbiauti“, – sakė pranešėja. Anot jos, šiandien pasiekta tikrai daug: suremontuoti pagrindiniai keliai, vedantys į muziejų, pastatyti informaciniai ženklai. „Mes manome, kad mūsų bendros pastangos leis išsaugoti memorialinį kompleksą, kuris pasakoja apie K. Donelaičio gyvenimą ir kūrybą, ir mes realizuosime visus savo planus pačiu geriausiu būdu, įprasminsime K. Donelaičio asmenybę“, – sakė S. Kondratjeva.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesoriaus Domo Kauno nuomone, Paryžiuje 2013 m. lapkritį vykusios UNESCO Generalinės konferencijos sprendimas kartu su įžymių pasaulio rašytojų sukaktimis minėti ir Donelaičio 300-ąsias gimimo metines atveria galimybes tarptautinėse erdvėse ir tėvynės žemėje renginiais ir darbais skleisti humanistines vertybes, suartinti tautas, populiarinti lietuvių literatūrą, mokslą, meną ir kultūrą, vyresniosios kartos skaitytojui vėl sugrįžti, o jaunesniosios – tradicinėmis ir skaitmeninės eros teikiamomis galimybėmis savarankiškai atrasti ir pažinti „Metų“ autorių. Anot pranešėjo, tai padaryti nėra lengva: jį ir mus skiria jau šimtmečiai.

Kalbėdamas apie būtinybę ieškoti daugiau atsakymų apie Donelaičio gyvenimą ir kūrybą Vilniaus universiteto profesorius priminė, kad ateinantį rugsėjį Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus universitetas rengia tarptautinę Donelaičio konferenciją, kurioje pageidavo dalyvauti aštuonių šalių tyrėjai. „Galbūt „Metų“ autorių geriau pažintume, jei susitelktume į jo „aukštųjų mokslų“ dirbtuves ir biblioteką, atsektume skaitytų žurnalų antraštes ir knygų autorius, ryšių sklaidą ir adresatus. Taip, nepakanka žinių. Bet mes jų nedaug ir teieškojome: trūksta senosios Prūsijos istorijos specialistų, pasiryžimo ir lėšų ilgalaikiam jos archyvų užsienio šalyse tyrimui. Paskubėkime atlikti namų darbus. Rūpestį kelia senieji minėtųjų Donelaičio raštų leidiniai. Daugumos Lietuvos bibliotekose esančių knygų būklė yra prasta, o kai kurių ir labai prasta. Neatidėliotinai reikia užtikrinti jų išskirtinę apsaugą. Kai kurios Donelaičio knygos unikalios dėl paliktų nuosavybės įrašų ir skaitytojų pastabų: poeto ir kunigo Antano Baranausko, prelato Adomo Jakšto-Dambrausko, būsimojo Lietuvos prezidento Kazio Griniaus, varpininko Vinco Kudirkos. Šios knygos darė didelį poveikį ir kitiems lietuvių tautinio atgimimo ir politinio sąjūdžio dalyviams. „Metai“ buvo vienas iš argumentų Simonui Daukantui pradėti Lietuvos istorijos veikalų rašymą lietuvių kalba“, – iškilmingame minėjime kalbėjo prof. D. Kaunas.

Už svarų indėlį minint mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsiams metines įteikti apdovanojimai. Nuotraukoje (iš kairės): Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio muziejaus direktorė Liudmila Pavlovna Silova, prof. Domas Kaunas, Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio kraštiečių draugijos pirmininkė Olga Evgenjevna Dubovaja, pirmasis Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Česlovas Juršėnas, Kazys Napoleonas Kitkauskas, Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Nuchimovičius Bartfeldas. | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Iškilmingo renginio pabaigoje Seimo valdybos sprendimu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė už svarų indėlį minint mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsiams metines įteikė apdovanojimus: Česlovui Juršėnui, pirmajam Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkui, už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos inicijavimą; prof. Domui Kaunui už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos parengimą; Kaziui Napoleonui Kitkauskui už knygos „Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“ parengimą ir indėlį kuriant K. Donelaičio memorialinį muziejų; Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininkui Borisui Nuchimovičiui Bartfeldui, Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio muziejaus direktorei Liudmilai Pavlovnai Silovai, Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio kraštiečių draugijos pirmininkei Olgai Evgenjevnai Dubovajai už asmeninį indėlį įamžinant Kristijono Donelaičio atminimą, puoselėjant lietuvišką žodį, plėtojant lietuvių kultūrą ir telkiant lietuvių bendruomenę Karaliaučiaus srityje.