Latvijoje taip pat prabilta apie žemės nepardavimą užsieniečiams (12)

Edgars Minins, 18 m., Latvijas gamta | bildespardzivi.lv nuotr.

Edgars Minins, 18 m., Latvijas gamta | bildespardzivi.lv nuotr.

Latvijos žemės ūkio organizacijos kartu su Žemės ūkio ministerija inicijuoja žemės privatizavimo įstatymo pataisas. Jos numato, kad žemę Latvijoje gali įsigyti tik vietiniai žemdirbiai, užsiimantys ūkine veikla. Dalis Latvijos Seimo narių tam priešinasi.

Nacionalinio susivienijimo („Viską Latvijai – Tėvynei ir laisvei/LNNK“) Seimo frakcijos nariai atsisakė svarstyti pataisas ir siūlo pratęsti žemės nepardavimo moratoriumą.

Pataisų rengėjai tvirtina, kad tai nebeįmanoma, nes jau sykį (2011 m.) jis buvo pratęstas, ir viso to jokiu būdu nepavyks suderinti su Europos Sąjunga (ES).

Įstatymo pataisos buvo rengtos visus metus. Jei pataisos skubos tvarka nebus svarstomos ir priimtos, tai reiškia, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. bet kuris ES fizinis ar juridinis užsienio asmuo be apribojimų galės Latvijoje įsigyti žemę. Pratęsti įstatymo atidėjimą nesą prasmės, nes iki šiol, nepaisydami draudimo, užsieniečiai jau sugebėjo nusipirkti Latvijoje 100 tūkst ha žemės. Pataisų autoriai teigia, jog jau prieš 2 metus buvo nubrėžti du tikslai: 1. kad žemė liktų Latvijos piliečių rankose ir 2. kad kiekvienas hektaras neštų derlių. Tai yra du neatskiriami dalykai. Jei mes nesuprasim, kad šią žemę reikia paversti ūkininkaujama, kad ji realiai duotų naudą Latvijos ūkiui ir kiekvienam žmogui, gyvenančiam kaime, ji nuplauks pas užsieniečius.

Pataisos numato, kad žemę galės įsigyti dabartinis ūkininkas, įrodęs, kad per pastaruosius trejus metus jis yra gavęs pelną iš grūdų auginimo, sodininkystės, pienininkystės ar mėsos pardavimo, augindamas, galvijus, kiaules ar ožkas.

Valstiečių federacijos nuomonė yra viena: ūkinė žemė yra ūkinei veiklai, o kadangi mūsų Latvijoje yra žemė, miškai ir vandenys – mūsų vienintelis nacionalinis turtas, tad šias žemes reikia išsaugoti Latvijos nuosavybei. Ir kiekvienos valstybės uždavinys yra savo žmonių, pavyzdžiui, Latvijos valstiečių gyvenimas ir išgyvenimas Latvijos kaime.

Bauskės regiono ūkininkas Agris Veidė yra pastebėjęs tendenciją, kad į kaimą dirbti ateina vis daugiau žmonių. Kaimas neištuštės. Jei mes norim tą savo svajonę – nacionalinį vystymąsi įgyvendinti ir šiuo metu kalbam apie tam tikrą ekonominį pakilimą (šuolį), tad didesnį indėlį gali duoti tie ūkiai, kurie šiuo metu kuriasi ir vystosi tose žemėse, kurias galima panaudoti ūkininkavimui.Todėl stengiamės tobulinti žemės privatizavimo įstatymus.

Latvijos vyriausybė turi išnaudoti visus resursus, kad apribotų žemės išpardavimą užsieniečiams. O tai dar įmanoma padaryti, įsitikinusios ūkininkų organizacijos.

Latvijos TV informacija. Vertė Alvydas Butkus

Kategorijos: Baltų žemėse, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

12 komentarų

  1. Kažin:

    Labai teisingai ir atsakingai latviai pasirenka savo žemės naudojimo kelią. Manau, kad dar būtų galima įstatymu nustatyti žemės nuomą su išsipirkimu. Pvz., po 10 metų nuomos žemė būtų nuomininkui parduodama tarkim 99 metams, jeigu per tuos 10 metų buvo prisilaikyta nustatytų nuomos sutartyje nustatytų reikalavimų, o jei jų nebuvo prisilaikyta, tai nuoma baigtųsi arba būtų tik atitinkamai pratęsta.
    Tokiais suvaržymais nebūtų užkertamas kelias laisvam kapitalo judėjimui, o būtų tik nustatoma jam tos laisvės sąlygos.

  2. N:

    Kam žemės nuomą su išpirkimu? Užsieniečiams? Laisvas kapitalo judėjimas yra blogis ir jis turi būti ribojamas, o ne vis labiau lengvinamas.

  3. Klodas:

    Žemės privatizavimo įstatymo pataisos turėtų būti priimtos bendru trijų Baltijos tautų parlamentų nutarimu, bet nėra kam tai inicijuoti.

  4. Pasiūlymas Seimui:

    Kad stojimo į ES sutarties nepažeisti, reikia leisti pirkti žemę tik tiems užsieniečiams, kurie labai labai nusipelnė Lietuvai.

  5. Juozas:

    braliukai latviai sukruto , tik kad nebūtų pavėlavę

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: