Spaudos konferencija: Ar išdrįs valdančioji koalicija pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją? (video) (16)

Valentinas Stundys

Valentinas Stundys

Spalio 9 d. įvyko Seimo narių Valentino Stundžio ir Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Ar išdrįs valdančioji koalicija pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją?“.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausi mų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) yra ČIA.

Spaudos konferencijoje buvo kalbama apie tai, kad grupė Seimo narių kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, reikalaudami laikytis Konstitucijos ir neteikti Seimui svarstyti Konstitucijai prieštaraujančio Tautinių mažumų įstatymo projekto. Taip pat kitu raštu kreiptasi  į Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, iš kurio reikalaujama prisiimti atsakomybę už asmenų, rengusių ir reikalavusių priimti antikonstitucines lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino laikymo tvarkos pataisas, lėmusias šių metų abiturientų laidos rezultatus.

Valentinas Stundys, Vytautas Juozapaitis | N.Balčiūnienės nuotr.

Valentinas Stundys, Vytautas Juozapaitis | N.Balčiūnienės nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) iniciatyva ir jų programinių nuostatų pagrindu parengtas Tautinių mažumų įstatymas daugeliu savo nuostatų prieštarauja tik referendumu keičiamam Lietuvos Respublikos 14 straipsniui, teigiančiam, jog lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis Teismas 1999 m. ir 2009 m. savo nutarimuose yra pabrėžęs, kad lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusas reiškia, kad visi viešieji užrašai ir asmenvardžiai dokumentuose rašomi tik valstybine lietuvių kalba. Tuo tarpu Vyriausybei teikiamas įstatymo projektas numato įteisinti ne tik gyvenviečių ir gatvių pavadinimus, tačiau ir rinkiminę informaciją, viešųjų įstaigų pavadinimus, viešųjų paslaugų teikimą mažumų kalbomis ten, kur konkreti tautinė mažuma sudaro bent 25 procentus gyventojų.

„Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija nepaneigia kiekvienos valstybės nacionalinės teisės, priešingai, reikalauja atsižvelgti į daugelį aplinkybių – vietovardžių tradiciškumą, istorines aplinkybes, nacionalinės teisės tradiciją ir pan. Europinės teismų institucijos savo sprendimuose irgi patvirtino nacionalinės teisės viršenybę tokiais atvejais. Konstitucinis lietuvių kalbos statusas yra įpareigojantis ir nesuteikiantis jokių dvikalbystės galimybių, o valstybinė kalba suteikia visiems piliečiams vienodas galimybes dalyvauti valstybės gyvenime ir realizuoti savo akademinę ir profesinę karjerą Lietuvoje“ – teigė abu kreipimusis pasirašęs praėjusios Seimo kadencijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Priimant sprendimą dėl naujo Tautinių mažumų įstatymo nuostatų, svarbu atsižvelgti į geopolitinę situaciją Latvijoje, kurios aukščiausi pareigūnai yra nurodę, kad LLRA reikalavimų patenkinimas Lietuvoje itin apsunkintų Latvijos padėtį sprendžiant rusų tautinės mažumos keliamus klausimus ir vėl suaktyvintų Rusijos spaudimą bei kišimąsi į Latvijos vidaus reikalus.

Švietimo ir mokslo ministro ir jam pavaldžių viceministrų atsakomybės reikalaujantys parlamentarai remiasi visų pirma šių metų birželio 18 dienos Vyriausiojo Administracinio teismo neskundžiamu nutarimu, jog Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašytos brandos egzaminų pakeitimų nuostatos, diferencijuojančios užduotis pagal abiturientų tautinę priklausomybę ir mokomąją kalbą, prieštarauja konstituciniams asmenų lygybės principui ir nustojo galioti nuo rugsėjo 1 dienos. Tačiau pagal šią tvarką egzaminai jau buvo laikomi, o moksleivių ir specialistų vertinimai vienareikšmiškai liudija naujosios tvarkos nenaudai.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *