Pasitelkus Europos Sąjungos paramą, Lietuvoje vykdomas iš Europos regioninės plėtros fondo finansuojamas projektas „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)”, kurio įgyvendinimu rūpinasi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Vienas iš vykdomo projekto veiklų yra paveldo objektų – Plikakalnio atodangos, Žagarės atodangos, Balbieriškio atodangos, Stirniškių atodangos, Šeimyniškių atodangos su konglomerato uola – tvarkymas.

Sutvarkyta Plikakalnio atodanga

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ES lėšomis jau atliko valstybės saugomo gamtos (geologinio) paminklo – Plikakalnio atodangos – tvarkymo darbus. Plikakalnio atodanga yra antroji pagal aukštį (58 m) Lietuvoje atodanga, susidariusi Vilniaus miesto teritorijoje, miškingame dešiniajame Neries krante priešais Vingio parką. Atodangos viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios galima pasigrožėti atsiveriančiu Vilniaus miesto gamtovaizdžiu. Tai labai mėgstama miesto gyventojų poilsio ir pasivaikščiojimo vieta.

Projekto įgyvendinimo metu išmontuota susidėvėjusi įranga, atnaujintas dekoratyvusis medinis stulpas, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, teritorijos valymo darbai, pastatyta nauja apžvalgos aikštelė ir apžvalgos pakyla, įrengti informaciniai stendai, įrengtos informacinės nuorodos bei ženklai, įrengti dviračių stovai, suoliukai, pandusai žmonėms su negalia.

Lankytojų jau laukia Žagarės dolomitinė atodanga

Taip pat jau yra sutvarkytas žymiausias geologinis paminklas ne tik Žagarėje, bet ir Lietuvoje – Žagarės dolomitinė atodanga, esanti Dolomito ir Žvelgaičių gatvių sankryžoje, Žagarėje, Švėtės krante. Tai vėlyvojo devono periode susiformavęs dolomitas, žinomas ne vien Lietuvos geologams. Dolomitas – tai tokia nuosėdinė uoliena, naudojama statybose. Pasak legendos, būtent dėl šių uolienų Žagarėje puikiai auga vyšnios. Be to, iš šios uolienos pastatyta Senosios Žagarės bažnyčia, buvo gaminamos kalkės, tinkamos keliams tiesti. Atodanga driekiasi apie 50 m, jos aukštis – 3 m.

Įgyvendinant projektą, buvo atlikti šie atodangos tvarkymo darbai: buvusio karjero dugno savaiminės augalijos, velėnos, apnašų pašalinimas (1200 m2), menkavertės augmenijos pašalinimas apie kalkių degyklos krosnį (408 m2), stoginės, takų, laiptų, apsauginių atitvarų atodangos viršuje, palei kelią, įrengimas bei informacinio stendo įrengimas.

Balbieriškio atodangos privalumai

Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Žydaviškio kaime, kairiajame Nemuno krante esančios Balbieriškio atodangos aukštis siekia 40 m, saugomų šlaitų ilgis palei Nemuno upę apie 1,5 km. Nuo atodangos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno upės vingį ir jo slėnį su pievomis ir šlaitais. Pasak Č. Kudabos, „reginys toks, kokio iki šiol dar nepatyrei! Nematęs Nemuno nuo Balbieriškio šlaitų, dar negali girtis matęs mūsų upių tėvą“. Projekto įgyvendinimo metu, atliktus įrengimo darbus, buvo išmontuota susidėvėjusi įranga, atnaujintas dekoratyvusis medinis stulpas, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai bei teritorijos valymo darbai 0,7 ha teritorijoje. Taip pat, yra pastatyta nauja apžvalgos aikštelė ir apžvalgos pakyla, skirta norintiems daugiau sužinoti apie Didžiųjų Nemuno kilpų suformuotą kraštovaizdį, įrengti informaciniai stendai, skirti pristatyti gamtos paminklą Balbieriškio atodangą bei Nemuno kilpų regioninio parko lankytinas vietas, įrengtos informacinės nuorodos bei ženklai, informuojantys lankytojus apie šios teritorijos lankymo ypatumus, įrengti dviračių stovai, suoliukai, pandusai žmonėms su negalia. Visi pastatyti inžineriniai statiniai yra skirti Nemuno kilpų regioninio parko lankytojams, norintiems susipažinti su parko vertybėmis, keliaujant automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis.

Dar tvarkomos atodangos

Šiuo metu sėkmingai vykdomi Stirniškių atodangos, Šeimyniškių atodangos su konglomerato uola tvarkymo darbai. Stirniškių atodanga, esanti Kupiškio rajone, Subačiaus seniūnijoje, Stirniškio kaime, kurios aukštis (karjere) yra iki 3 m (atodangos viršaus absoliutinis aukštis – 64,5 m). Pasak kraštotyrininkų, po Antrojo pasaulinio karo maždaug per 10 m. Stirniškių telkinio karjere vietinės įmonės, pasiremdamos tiktai aplinkinių gyventojų praktine patirtimi, rankiniu būdu ypač intensyviai eksploatavo ir iškasė apie 40 tūkst. m3 dolomito gaminti kalkes, kurios buvo ypač geros kokybės ir turėjo labai didelę paklausą. Deja, šiuo metu gamtos paveldo objekto būklė yra labai bloga. Nuo 1964 m. apleistas Stirniškių karjeras iki šiol nerekultivuojamas, ant jo šlaitų-sienelių, paskelbtų geologijos paminklu, yra suversta daug šiukšlių, priaugę daug krūmų, medžių, todėl visiškai nesimato dolomito sluoksnių, išskyrus keletą nedidelių fragmentų. Objektas mažai žinomas visuomenėje, nes yra gana atokioje vietoje, apleistoje, apžėlusioje teritorijoje.

Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kadangi Stirniškių atodanga yra vertingas mokslo bei studentų geologų ir geografų mokymo objektas, projekto įgyvendinimo metu skiriamas ypatingas dėmesys jo sutvarkymui bei visuomenės informavimui. Apsaugant atodangą nuo ištrypimo, su juo susijusių erozijų ir kraštovaizdžio sudarkymo, bus pašalintas augmenijos perteklius, įrengtas patogus takas su dolomito atsijų danga, apžvalgos aikštelė, stoginė, įgalinanti pagrindinį lankytojų srautą nukreipti įrengtais takais. Buvusio karjero duobėse ir apie jas likę krūvos karjero eksploatavimo atliekų bus paskleidžiamos išlyginant paviršių. Pašalinus augmenijos perteklių atsivers atodangos grožis bei jos savitumas. Aikštelėje įrengtas stendas suteiks informacijos apie šį gamtos paveldo objektą. Prie dvaro sodybos ir tako pradžioje bus pastatytos informacinės rodyklės su nuoroda į atodangos pusę.

Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola atrasta Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, Šeimyniškių kaime. Tai neįprastos formos ir įspūdingas darinys, kurį sudaro susicementavę ledyno tirpsmo vandenų suneštas smėlis, žvyras, gargždas, rieduliai. Čia požemyje vyko sudėtingi hidrocheminiai procesai, kurių metu žvyre išsikristalizavo kalcitas. Su ištirpusiu kalcio bikarbonatu požeminiai vandens srautai pasiekė laidų ir poringą žvyro sluoksnį ir jame dėl sumažėjusio slėgio išsikristalizavo. Tokiame procese tvirtai sulipo smėlio, žvyro, gargždo nuogulos. Tačiau krituliai ir vėjas griauna šį fantastišką darinį, tad konglomerato luistai svyra, griūna ir byra. Projekto įgyvendinimo metu siekiama sutankinti grunto aikštelę, iškirsti tankius krūmus, neperspektyvius medelius ir šakas, įrengti pėsčiųjų taką, laiptus, atitvarus, suolus, informacines rodykles bei informacinį stendą, suteikiantį visuomenei kuo daugiau informacijos apie šį gana retą gamtos paminklą.

Projektas „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ finansuojamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešimas