Lietuvos žaliųjų organizacijos boikotuos Baltarusijos parodomąjį renginį Astrave (0)

Rugpjūčio 17 dieną Baltarusijos valdžios institucijos ketina Astrave (Baltarusijos teritorijoje) surengti „klausymus“ Lietuvos piliečiams ir pristatyti Baltarusijos AE projekto poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Lietuvos žaliųjų organizacijos neketina dalyvauti parodomajame renginyje ir kreipėsi į Baltarusijos valdžią (dokumentas prisegamas) su reikalavimu pirmiausia nutraukti Astravo AE bei susijusios infrastruktūros statybas tol, kol bus atliktos PAV procedūros.

Bendrame Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų pareiškime teigiama, kad šių metų rugpjūčio 17 dieną svarstyta Lietuvos visuomenei siūloma Poveikio aplinkai ataskaita klaidina Lietuvos piliečius. Anot Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario Andriaus Gaidamavičiaus, mes nedalyvausime parodomajame renginyje dėl daugelio priežasčių, taip pat ir todėl, kad anksčiau vykę „klausymai“ Astrave baigdavosi aplinkosaugininkų areštais ir įkalinimais. Be to, Baltarusijos pusės pateiktoje medžiagoje AE avarijų teorinių scenarijų pasekmės dirbtinai sumažintos. Tai leidžia Baltarusijos oficialiems atstovams teigti, esą imtis priemonių gyventojams apsaugoti būtinybės nėra nei Baltarusijoje, nei Lietuvoje. Norvegijos radiacinės saugos agentūros 2012 metais paviešinti tyrimų rezultatai rodo, kad pagal rusų projektą statytoje elektrinėje įvykus avarijai, radioaktyviojo cezio-137 išmetimai gali pasklisti per 1200 km, o dirvožemiai gali būti reikšmingai užteršti atstumu iki 800 km nuo avariją patyrusio reaktoriaus. Baltarusijos AE statoma 30 km nuo Lietuvos.

Kaip teigė asociacijos ŽALI.LT vadovė Virginija Vingrienė, Baltarusija toliau demonstratyviai pažeidinėja savo tarptautinius įsipareigojimus pagal Espoo konvenciją, kuria nustatomi poveikio vertinimui pasienyje standartai. Su Baltarusijos tarptautiniais įsipareigojimais taip pat kertasi skubotos pirmojo ir antrojo jėgainės blokų statybos. AE statyba neturi prasidėti tol, kol baigiama konsultuotis pagal Espoo procedūrą su gretimomis valstybėmis. Espoo konvencijos priežiūros komitetas šių metų pavasarį yra rekomendavęs Baltarusijai pratęsti konsultacijas su gretimomis valstybėmis įskaitant Lietuvą.

Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, mus džiugina atominių projektų žlugimo dinamika. Mes artėjame prie aplinkosaugininkų iškelto tikslo – nebranduolinio Baltijos regiono. Lietuvos piliečiai referendume nedviprasmiškai pasisakė prieš Hitachi brukamą projektą Visagine. Kaip ir buvo prognozuojama, labai greitai dėl Lietuvos spaudimo žlugo ir „perspektyviausiu“ vadintas Kaliningrado AE projektas (statybos jau seniai pradėtos). Šiandien liko vienintelis mums rūpesčius keliantis Baltarusijos AE projektas. Tačiau skirtingai nei Rusija, Baltarusija yra Espoo konvencijos dalyvė, o tai reiškia, kad Lietuva turi labai stiprius diplomatinius įrankius ir gali jais aktyviai naudotis. Lietuva taip pat turi derėtis su pagrindiniu Astravo atominės kreditoriumi ir statytoju – Rusija. Artėja Rytų partnerystės valstybių vadovų susitikimas Vilniuje, kuriame rusai prašys lengvinti vizų režimą. Kaip viena derybų sąlygų, savo piliečių saugumo vardan, Lietuva turėtų pareikalauti nutraukti Astravo atominės kreditavimą ir statybas.

Pareiškimas

Dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės

2013 m. rugpjūčio 13 d.

2013 metų rugpjūčio 17 dieną Baltarusijos valdžios institucijos ketina Astrave (Baltarusijos teritorijoje) surengti „klausymus“ Lietuvos piliečiams ir pristatyti Baltarusijos AE projekto poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Prieš šį renginį didžiausią susirūpinimą mums kelia šie faktai:

1. Aptarimui su Lietuvos visuomene oficiali Baltarusija siūlo nepilną PAV tekstą.

Visą PAV tekstą, kurio apimtis siekia kelis tūkstančius puslapių, 2010 metais išnagrinėjo Baltarusijos AE projekto Visuomeninės aplinkosauginės ekspertizės komisija. Ji nustatė, kad projekto įgyvendinimas būtų nepriimtinas dėl ekonominių, techninių, aplinkosauginių, teisinių ir kitų priežasčių. Penkiolikos į Komisiją susibūrusių ekspertų nuomone, PAV ataskaita yra nenaudotina AE projekto įgyvendinimui pagrįsti, nes joje nėra išsamaus ir nešališko jėgainės poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat kultūros paveldui, vertinimo. Tačiau Baltarusijos valstybinė aplinkosauginė ekspertizė į visuomeninės komisijos išvadas neatsižvelgė ir leido šį pavojingą projektą vykdyti.

2. Šių metų rugpjūčio 17 dieną svarstyti Lietuvos visuomenei siūloma PAV ataskaita klaidina Lietuvos piliečius. Baltarusijos AE avarijų, taip pat užprojektinių, pasekmės dirbtinai sumažintos. Tai leidžia Baltarusijos oficialiems atstovams teigti, esą imtis priemonių gyventojams apsaugoti būtinybės nėra nei Baltarusijoje, nei Lietuvoje.

Atvirame Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos ministerijos laiške žiniasklaidai, patalpintame AE statybos direkcijos svetainėje, teigiama: „Avarijų Baltarusijos AE modeliavimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje apsauginių priemonių (evakavimo, užterštų teritorijų deaktyvavimo ir t.t.) neprireiks, t.y. Lietuvos pusei neturėtų kilti susirūpinimas dėl to, kad Baltarusijos AE statoma 30 km nuo Lietuvos“.

Tuo metu Norvegijos radiacinės saugos agentūros 2012 metais paviešinti tyrimų rezultatai rodo, kad pagal rusų projektą AES-2006 statytoje AE įvykus avarijai, radioaktyviojo cezio-137 išmetimai gali pasklisti per 1200 km, o dirvožemiai gali būti reikšmingai (iki 10 kilobekerelių kv. metrui) užteršti atstumu iki 800 km nuo avariją patyrusio reaktoriaus (Str￥levernRapport, 2012:4). Panašią išvadą dėl galimų nelaimių tokio tipo reaktoriuose pasekmių anksčiau yra priėję austrų ekspertai (Wenish, 2009).

Lietuvos teritorija patenka į 300 km, o Vilnius – net į 100 km potencialaus Astravo AE poveikio zoną.

Šie faktai byloja, kad Baltarusija turi sąžiningai ir atsakingai žiūrėti į Astravo AE PAV procedūrą, pateikti tikrus duomenis dėl potencialaus poveikio zonų ir pripažinti priemonių gyventojams apsaugoti būtinybę.

3. Baltarusija toliau demonstratyviai pažeidinėja savo tarptautinius įsipareigojimus pagal techninius standartus ir Espoo konvenciją, kuria nustatomi poveikio vertinimui pasienyje standartai. Mūsų požiūriu, pažeidimas yra tai, kad Lietuvos visuomenei klausymus vienašališkai ir galutinai nuspręsta rengti Astrave, Lietuvai nepateikta pilna PAV ataskaitos versija, nuo 2010 metų pavasario neatsakoma į pateiktus klausimus.

Su Baltarusijos tarptautiniais įsipareigojimais taip pat kertasi skubotas pirmojo ir antrojo jėgainės blokų statybos. AE statyba neturi prasidėti tol, kol baigiama konsultuotis pagal Espoo procedūrą su gretimomis valstybėmis. Espoo konvencijos priežiūros komitetas šių metų pavasarį yra rekomendavęs Baltarusijai pratęsti konsultacijas su gretimomis valstybėmis įskaitant Lietuvą.

4. Baltarusija jau yra pademonstravusi esanti nepasiruošusi atviram ir sąžiningam dialogui su visuomene dėl Baltarusijos AE. Šalyje nuolat vyksta šiurkštūs demokratinių principų ir įstatymų pažeidimai AE statybos srityje, pvz.:

– AE informacinis centras Astrave atsisakė priimti visuomenės atstovus ir teikti informaciją apie jėgainės statybą. 2013 metų liepos pradžioje jaunų aplinkosaugininkų grupei taip ir nebuvo leista apsilankyti AE informaciniame centre nepaisant preliminaraus susitarimo su jo darbuotojais – centras buvo uždarytas, aplinkosaugininkams keliaujant į Astravą ir atgal juos nuolat lydėjo asmenys su milicijos uniforma ar civiliais drabužiais;

– AE projektą bei jį vykdant daromus pažeidimus kritikuojantys visuomenės atstovai yra persekiojami (aktyvistai areštuojami, sulaikomi, pvz. per oficialiai leistą Černobylio kelio akciją);

– viešieji klausymai Astrave 2009 metų spalio 9 dieną buvo suklastoti, ką pripažino Orhuso konvencijos priežiūros komitetas 2011 metų birželio 29 dieną. Per šiuos klausymus areštuotas rusų ekspertas – branduolinės fizikos specialistas Andrejus Ožarovskis, oficialiai užsiregistravęs dalyvauti klausymuose ir bandęs įeiti į salę pristatyti PAV ataskaitos kritikos.

Dėl šių priežasčių mes turime pagrindų manyti, kad rugpjūčio 17 dienai Baltarusijos planuojami viešieji klausymai Astrave virs dar viena klastote ir bandymu apgauti tarptautinę bendruomenę.

Taip pat manome, kad vykdydama įsipareigojimus savo piliečiams ir tarptautinei bendruomenei Baltarusija privalo:

– nutraukti Astravo AE bei susijusios infrastruktūros statybas tol, kol bus atliktos PAV procedūros;

– iš naujo tinkamai atlikti PAV procedūrą: perdaryti PAV ataskaitos tekstą įtraukiant išsamią ir tikrą informaciją apie Baltarusijos AE projektą bei jo poveikį aplinkai; tinkamai ir pagal Orhuso bei Espoo konvencijų reikalavimus surengti Baltarusijos ir gretimų šalių piliečiams viešuosius klausymus tų šalių teritorijoje;

– peržiūrėti sprendimą dėl AE statybos atsižvelgiant į Baltarusijos ir gretimų šalių visuomenės nuomonę.

Esame įsitikinę, kad įvykdžiusios visas šias sąlygas Baltarusijos valdžios institucijos bus priverstos atsisakyti AE statybos.

Baltarusijos anti-atominis judėjimas
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos žaliųjų judėjimas
Bendrija ATGAJA
Asociacija ŽALI.LT
Lietuvos jaunimo centras

——————————————————–

Pridedame:

Austrų mokslininkų duomenimis, nutikus avarijai Baltarusijos statomoje atominėje Astravo krašte, didžiausia tikimybė iš gyvenamų teritorijų žemėlapio išnykti būtų ne tik pačiai Baltarusijos daliai, bet ir Vilniui. Nelaimės atveju Lietuvos likimas atominėje ruletėje priklausytų nuo pagrindinio veiksnio – vėjo krypties.

„FlexRISK“ simuliacinių modelių duomenimis (http://flexrisk.boku.ac.at/en/index.html) nelaimei nutikus esant oro sąlygoms, tokioms kaip buvo 1995 metų gegužės 10 dieną, labiausiai nukentėtų Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Apie atostogas visų pamėgtoje Neringoje, taip pat galima būtų pamiršti. Evakuoti didelę dalį Lietuvos tektų ir jeigu hipotetinis sprogimas įvyktų per tokius orus, kaip buvo 1995 m. liepos 26. Jeigu galima avarija būtų įvykusi 1995 m. spalio 10 dieną, gyventi nebebūtų galima Lietuvoje, dalyje Lenkijos, Baltarusijos. Nukentėtų taip pat ir Latvija. Ūkininkauti nebūtų galima beveik visoje Lietuvoje.