Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Atversta Šimonių girios biblija

Rūta Klišytė, www.valstietis.lt
2013-08-09 19:07:56
0
Atversta Šimonių girios biblija
Variaus atodanga | Rūtos Klišytės nuotr.
Variaus atodanga | Rūtos Klišytės nuotr.

Keliautojų būna įvairių: vienus domina architektūros paminklai ir kultūros objektai, kitus traukia laukinė gamta ir vietovės, kuriose juntamas amžinybės dvelksmas, o žmogaus kūrybą nustelbia gamtos išmonė. Pastariesiems per Aukštaitijos girias ir kalvas vingiuojanti Šventoji – tikras atradimas.

Gražiausia Šventosios atodanga

Šimonių girioje stovyklavome ne kartą, o atradome šį Dievo užantį prieš kokius septynerius metus, plaukdami Šventąja. Šimonių giria, plytinti Anykščių  ir Kupiškio  rajonų sandūroje, – Lietuvos sengirių reliktas, turtinga augmenijos ir gyvūnijos. Čia ošia didžiulis pušynas, bet gausu ir beržynų, gana pelkėtų vietų. Pietiniu girios pakraščiu teka Šventoji , raitydamasi lyg ungurys, iš vakarų supa Pelyša  su intaku Svėdupiu, o per pačią girią teka Aluotis.

Kai pirmą kartą čia patekome, apiplaukdami viename staigių Šventosios vingių kūpsančią salelę, sutartinai šūktelėjome iš pasigėrėjimo: priešais dešiniajame upės krante plytėjo aukšta, saulėje tviskanti aukso spalvos smėlio siena. Ant jos, pavojingai pasivirę, augo keli nemaži beržai, o apačioje, prie vandens, baltavo jų brolių, neatlaikiusių gyvenimo spaudimo, kamienai.

Nepamirštama vieta! Šią Šventosios atodangą Šimonių girioje laikyčiau viena gražiausių Lietuvoje, nors esu mačiusi ir aukštesnių, ir platesnių. Bet koks smulkus geltonas jos smėlis, kaip skardžiai atsimuša į jo sieną miško aidas, kaip toli nuo atodangos viršaus švyti upės juosta, supama žalių miškų! Tada vakarop mus čia užklupo smarki liūtis, tačiau kitą rytą sugrįžome į šią vietą ir praleidome tris nepamirštamas dienas žvejodami, maudydamiesi, rinkdami uogas, mėgaudamiesi ilgų vasaros vakarų ramybe. Tada čia buvo laukinis kraštas, be jokių įrengimų turistams. Dabar aplinka civilizuota: atodangos kraštu permestas tiltelis, įrengta apžvalgos aikštelė, tad ir triukšmo kur kas daugiau, juolab kad netoliese dulka plentas.

Anot geologų, Šimonių giria ošia ant deltinių kontinentinių smėlio kopagūbrių, tarp kurių tyvuliuoja 16 poledyninių ežerų ir ežerėlių. O gamtininkai patvirtintų, kad Šimonių giria bruzda gyvybe: be įprastų mūsų miškams žvėrių, yra net lūšių. Čia saugomi ir Europoje nykstantys paukščiai – juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, žalvarniai.

O mes šią vasarą, sustoję pasigrožėti vaizdu nuo atodangos kupros, po egle išgirdome įtartiną šiugždesį. Pasilenkę ir įsižiūrėję, ant apatinės šakos išvydome žiedais susirangiusią žalčių porelę. Rodos, tai buvo geltonskruosčiai žalčiai, kuriuos nuo labai panašių į juos nuodingųjų angių skiria ryškiai geltonos žandenos. Poravimuisi metas jau vėlokas, tad šios porelės pasimatymas po egle liko mums paslaptis.

Birūs gryniausio kvarco lobiai

Šventoji priešistorines mūsų žemės paslaptis atskleidžia ne tik šioje vietoje. Kiek žemiau jos intako Virintos žiočių, per 5 km į šiaurryčius nuo Kavarsko miestelio, stūkso didinga  Vetygalos atodanga, dar vadinama Žėbos kalnu, mat iškilus žole apaugęs jos gūbrys siekia 25 m. Geologai šią atodangą vadina unikalia, nes, anot jų, ji – tarsi atversta Anykščių krašto gamtos istorijos knyga, tik štai imti ją ir perskaityti be specialistų pagalbos nepavyks. Anot geologų, čia tarsi ant delno išrašyti visi ikiledyniniai uolienų sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco smėlio su žėručio priemaišomis, kurių amžius – apie 400 mln. metų. Tikra negyvosios gamtos biblija! Taigi saugoma valstybės.

Ar galite tikėtis žalioje miško glūdumoje išvysti baltą baltutėlę tarsi jaunosios nuometas sieną? Negana to, dar pasiimti jos gabalėlį, tiksliau, saujelę, atminimui? Tada ieškokite Variaus atodangos, kuri slepiasi miške, kairiajame Šventosios  intako Variaus  krante, apie 6 km šiauriau Anykščių . Variaus upelis – labai vingiuotas, pakrantės šaltiniuotos, smėlėtame dugne blizga akmenukai. Nusileidimas prie atodangos per miško tankmę lentiniu taku (apžiūrėti ją galima ir kylant viršutiniu taku – tada atsidursite atodangos viršuje) – paslaptingas. Varius išties yra vario spalvos, o status jo skardis – nerealiai baltas dėl labai šviesaus į miltus panašaus kvarcinio smėlio.

Geologai tikina, kad skaidrų jo baltumą lemia beveik 100 proc. aukštos kokybės kvarco mineralas! Šis smėlis susidarė prieš 25 mln. metų – beveik tuo pačiu metu, kai formavosi Baltijos gintaras, upių tėkmėms ardant kietas krantų kvarco uolienas.

Anykščių rajonas garsėja turtingomis kvarcinio smėlio sankaupomis: mūsų krašte niekur gausiau jų nerasta.  Rajone yra net 7 tokio smėlio karjerai, per metus čia iškasama apie 80 tūkst. tonų aukštos kokybės kvarcinio smėlio. Vienas iš karjerų yra kitapus Variaus upelio, netoli Stakių kaimo, tačiau įspūdingiausias, sako, glūdi Ramaldavos miške. Deja, neteko jo aplankyti, bet pasigrožėjome juo pavartę fotografo Jono Junevičiaus fotoalbumą „Kvarcinio smėlio   raštai“. Net nesitiki, kad šie gamtos kūriniai nupaveiksluoti Lietuvoje! 

Kvarcinio smėlio apdirbimo istorija Lietuvoje prasideda 1968 m., Anykščiuose pastačius kvarcinio smėlio perdirbimo gamyklą. Dabar AB „Anykščių kvarcas“– vienintelė tokia įmonė šalyje. Bendrovė per metus išgauna ir apdoroja apie 80 tūkst. tonų vietinio smėlio. Jis sodrinamas ir vėliau naudojamas stiklo ir statybų pramonėje, tiekiamas ir Panevėžio stiklo fabrikui. Tačiau stiklo indai ir namų apdaila – tai dar ne viskas, pasirodo, kvarcinis smėlis tapo itin svarbia žaliava saulės energijos elementų gamybai.

400 mln. metų   senumo relikvijos  

Šventosios intako Pelyšos atodangos – ne tokios įspūdingos,  tačiau ši, pažiūrėti eilinė, vos 20 km ilgio upikė slepia itin retus priešistorinių laikų turtus. Tai vienintelė Lietuvos upė, kurios krantų devoniniame smėlyje galima rasti riešapelekių ir šarvuotųjų žuvų fosilijų. Tai pirmieji Žemės stuburiniai, seniai išnykę milžiniški bežadžiai padarai, prieš 340–400 mln. metų plaukioję čia plytėjusioje pirmapradėje jūroje.

Mūsų draugijoje buvęs prisiekęs fosilijų rinkėjas savo aistra uždegė ir kitus, tad Pelyša tapo mums tikra krikšto upe. Išbraidėme ją skersai ir išilgai, aistringai ir atkakliai, lyg kokie aukso ieškotojai, o poilsiautojai nuo kranto žvelgė į mus akis išpūtę: ko čia kamuojasi tie trilinki susirietę juokdariai, ko šūkčioja lyg kvailiai, geležėlę radę? Paaiškinome, kad žvejojame riešapelekes žuvis, ir sulaukėme gero patarimo: „Gal geriau būtų meškere?“

Fosilijų radybos Pelyšoje – laimės dalykas, didelio laimikio čia neverta tikėtis, ypač prisiminus mus lydėjusią sėkmę, kai šniukštinėjome Latvijos Gaujos upėje ir jos intakuose, – čia tų suvenyrų radome ypač daug. Tačiau mūsų vargas nenuėjo veltui, po vieną riešapelekių šarvo gabalėlį gavome kiekviena. Ar ne puiki 400 mln. metų saugota Pelyšos relikvija?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išlikite sveiki vasarodami

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka

Kiti Straipsniai

Pasienis

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Bitininkai | ŽŪM nuotr.

Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai

2025 07 04
Traukiniai

Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies | Autorės nuotr.

S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies

2025 07 02
„Wizz Air“ lėktuvas

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Autobusas

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Atostogos

Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai

2025 06 29
„Wi-Fi“

Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

2025 06 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
R. Zaveckas. Ar atsiklaups lietuvių chamai prieš lenkų ponus?

R. Zaveckas. Ar atsiklaups lietuvių chamai prieš lenkų ponus?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai