Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 17 val., Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) Konferencijų salėje (Vokiečių g. 10, 4 aukštas) vyks diskusiją tema „Lenkų ir lietuvių santykiai: tiesa, prasimanymai, interpretacijos“.
„Renginyje bus pristatytas Lietuvoje ir Lenkijoje vykdytas tyrimas, skirtas nustatyti Lietuvos ir Lenkijos gyventojų nuostatas, turimas žinias, jų šaltinius, vyraujančius požiūrius kaimyninės šalies atžvilgiu. Tyrimas atskleidė naujų požiūrio į kaimyninę šalį aspektų, informacijos spragų, paneigė kai kuriuos egzistuojančius mitus bei atskleidė vyraujančių nuostatų priežastis“, – skelbia renginio rengėjai.
Dvišalį tyrimą vykdė Lenkijos Viešųjų reikalų institutas ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
Tyrimas pristatomas abiejose šalyse – Lietuvos ir Lenkijos visuomenei, politikos, istorijos, švietimo ekspertams ir žiniasklaidai. Pristatyme dalyvauja abiejų šalių mokslininkai, politologai, istorikai ir kitų sričių žinovai.
Vėl bus lietuviams plaunamos smegenys.
Ir vėl… ar pažiūrėjote, ką reklamuojate? Programą skaitėte? Matėte, kas lietuvių pusei “atstovauja”?
Taigi: Vladas Sirutavičius, teigęs, kad lenkams reikia leisti lenkiškus užrašus, baltų stovykla Dieveniškėse – kvailystė (“V.Sirutavičius: Lietuva turi būti patraukli lenkų mažumai” – delfiuose), o lietuviai kalti, kad kėlė klausimą dėl lenkų okupacijos (“V.Sirutavičius: lietuviai įsivaizdavo, kad Lenkija turi atsiprašyti už Vilniaus okupaciją” – ten pat).
Antanas Valionis, darbo grupės, pareiškusios, kad lenkai savo pavardes rašytų lenkiškai, narys (“Darbo grupė: tautinių mažumų pavardes asmens dokumentuose reikėtų rašyti originaliai” – delfiuose)
Laurynas Kasčiūnas sudaro objektyvaus žmogaus nuomonę, bet – moderatorius bus Vladimiras Laučius, o dar dalyvaus Rimvydas Valatka. Santykis kaip ir aiškus. O kiek lenkų atstovaus lietuvių poziciją? 😀
Rejklamuojame tam, kad Jūs ten nueitumėte ir kalbėtumėte Tiesą, kurią čia rašote. Ar kažkas kitas tai turėtų padaryti?
Lietuvai apie santykius su Lenkija apskritai nereikia kalbėti, kaip beveik nekalbama apie kitas kaimynes. Lietuva turi rodyti, kad jai santykiai su Lenkija visiškai nerūpi, ypač jokių kalbų, o juo labiau bendrų veiksmų su ja negali būti regiono politikos ar saugumo klausimais, taip pat neturi būti Lietuvos bendravimų, bendrų projektų su Lenkija istorijos, kultūros srityje.
Reikia galų gale laikytis 100% teisingos Oskaro Milašiaus įžvalgos, kad bet koks dėjimasis su Lenkija Lietuvai yra pražūtingas.
Pagaliau įsisąmoninti, kad ta Lenkija Lietuvai ir nėra reikalinga nei politiškai, nei ekonomiškai, nei saugumo atžvilgiu. Mes – NATO, ES, mes dvišalės partnerystės su JAV šalis. Taigi su Lenkija – šalti kaimyniniai santykiai ir jokio glaudesnio bendradarbiavimo. Turėkime pagaliau tautinę, valstybinę savigarbą…
Teisingai. Su Lenkija ir jos atstovais reikalinga kieta pozicija. Kasčiūnas be reikalo ten dalyvaus. Jis ten bus tik dėl kvapo, kad suteiktų tai publikai legitymumo regimybę.
Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
3. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).
Viena iš pristatomų išvadų:
“Didesnioji dauguma lenkų (59%) ir abiejų tautinių mažumų atstovų (lenkų – 65%; lietuvių – 67%) sutinka, kad Lenkijos ir Lietuvos istorijoje nebuvo tokių įvykių, dėl kurių Lenkija turėtų jausti kaltę prieš Lietuvą. Taip pat gausiausia grupė lietuvių atsakė, kad tokių įvykių nėra buvę (38%).”
🙂
Taigi, Pilsudskis lenkų kariuomenę įvedė į Suvalkus, Augustavą ir Baltstogę ir ten pasiliko, o vėliau su Sovietų pagalba aneksavo, o juk paskutinėje dviejų suverenų Lenkijos ir LDK pasirašytoje Liublino sutartyje buvo užtvirtinta ši siena ir ją patvirtino bendras Seimas bei karalius Žygimantas Augustas. O dabar mūsų valdžios kinkadrebiai net nedrįsta apie tai priminti, o galėtų paduoti į Tarptautinį teismą. Žodžiu, priversti pripažinti šio Lietuvos krašto okupaciją ir tolimesnį teisinį veiksmą- grąžinimą Lietuvai.
Nešnekėkit nesąmonių , už tokius darbelius …” mūsų valdžios kinkadrebiai”….p. Sikorskio galimai bus pastatyti į kampą ir negaus nei lenkiškų blizgučių , nei saldainiukų . O be jų PONAS , jau kaip ir nebe ponas .
Yra daug paprastesnis už bylinėjimąsi dalykas, kurį Lietuvai būtina atlikti, tai denonsuoti 1994 metais su Lenkija sudarytą bendradarbiavimo sutartį. Tai visiškai realus žingsnis, nes denonsavimas yra paties Lietuvos Seimo galioje, tam nėra reikalinga jokia Tarptautinių teismų malonė. Pagrindas tokiam veiksmui – tai, kad Lenkija vadovaudamasi minėta sutartimi teisina savo nuolatinį kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus.
Manau, kad vien už tokį sprendimą Tauta imtų nešioti Seimą ant rankų…
Beje, buvusioje LDK teritorijoje gyvenančiųjų lenkiškumas yra labai paviršutiniškas, formalus, tuo savo politikoje turėtų naudotis Lietuva, siekdama atgaivinti buvusią jų palankumo Vilniui tradiciją.
Dėl Lenkijos okupacijos pirmiausia pati Lietuva dėl to turi priimti atitinkamą įstatymą ir juo vadovautis sankiuose su Lenkija. Tai nepadarius tikėtis okupacijos pripažinimo iš pačios Lenkijos – švelniai tariant, naivu.
Pritariu kažin-ui, kad Seimas priimtų tokį įstatymą dėl Lenkijos Lietuvos žemių okupacijos, kaip dėl Sovietų okupacijos ir žalos atlyginimo, o vėliau Lenkijos grąžinimo okupuotų Lietuvos teritorijų. Tai būtų pirmas žingsnis – pripažinti okupaciją ir vėlesnę aneksiją. Visa tai daryti tik prieš tai užmezgus strateginę partnerystę su Vokietija, bei aptarus su Amerika, nes ji pasakė, kad Lietuvos priešai yra ir Amerikos priešai.
Your posting really steigahtenrd me out. Thanks!