N.Venckienė. Prokuroro Dariaus Valio interpretacijos (6)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Darius Valys 2012-12-28 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl sutikimo patraukti mane, Neringą Venckienę, baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti laisvę.

Sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija 2013 m. kovo 6 d. nutarė iš Generalinės prokuratūros išreikalauti 2012 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašą.

2013 m. kovo 13 d. į Seimo laikinąją tyrimo komisiją atvykęs Generalinis prokuroras Darius Valys, Generalinės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Radišauskas ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė prašomo vaizdo įrašo nepateikė. Aiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, kad duomenys apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius negali būti skelbiami jokiais atvejais.

Generalinis prokuroras D.Valys turbūt pamiršo, kad pats asmeniškai nurodė paruošti ir 2011 m. vasario 11 d. savo įsakymu Nr. I-48 patvirtino ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijas. Šiose rekomendacijose nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas – informacijos, esančios ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atskleidimas visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme. Generalinio prokuroro D.Valio patvirtintų ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijų baigiamosiose nuostatose, 24 punkte nurodyta, jog rekomendacijų praktinio įgyvendinimo taisyklės nustatytos Informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams tvarkos apraše. Taigi akivaizdu, kad BPK 177 straipsnyje apibrėžtas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas taikytinas ne Seimo sudarytai laikinajai tyrimo komisijai, sprendžiančiai seimo nario imuniteto naikinimo klausimą, bet visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms.

D.Valys melavo Seimui ne tik apie Laimutės Stankūnaitės spardymą ir jos kandžiojimą, bet ir dėl Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio prasmės.

Generalinės prokuratūros internetiniame puslapyje D.Valys skelbia: „Prokuroras privalo gerbti teisinės valstybės principus, nekaltumo prezumpciją, pagrindines žmogaus teises ir laisves, būti žmogaus saugumo garantas ir teisėtų interesų gynėjas“. Ar taip iš tiesų mąsto Generalinis prokuroras D.Valys? Ar tiki tuo, ką rašo?

Tai, kas įvyko Klonio gatvėje, Garliavoje, 2012 m. gegužės 17 d., kai mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametė dukrelė buvo prievarta atplėšta nuo manęs ir klykianti ištempta, jai ant galvos užmetus galimai cheminių medžiagų pripurkštą skudurą, galutinai patvirtino, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi, praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą.

Trūksta žodžių apsakyti regėtam baisumui ir šlykštumui. Neįmanoma apsakyti to, kas buvo daroma su maža mergaite, apibūdinti tos prievartos, kuri buvo nukreipta prieš ją. Galima tik įvardyti – tai, kas įvykdyta mano tėvų namuose, buvo ne ,,teismo sprendimo įvykdymas“, o brutaliausias prievartinis mažametės mergaitės pagrobimo aktas. Brutaliausias jos valios nepaisymas, smurtavimas, klaikus teroras.

Seimui pateikti vaizdo įrašą – tai akivaizdžiai pripažinti tiesą, kad vaikas buvo pagrobtas. Pagrobtas neleistinai, priverstinai. Kad prieš jį padarytas nusikaltimas, kuris privalo būti išsamiai išaiškintas.

Taigi netikiu, kad Generalinis prokuroras D.Valys, kuris smurtą ir prievartą 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje prieš mažą mergaitę įvertinęs kaip mano, Neringos Venckienės, nusikalstamus veiksmus, sugeba ginti žmogaus teises ir laisves, būti žmogaus saugumo garantas ir teisėtų interesų gynėjas. Prievarta tokiam pareigūnui priimtina ir toleruotina, ir jos naudojimo veiksme jis nemato nieko blogo.

Ar tai nereiškia, kad mūsų teisėsauga visiškai bankrutavo?

Tikriausiai taip.