Vilniuje atkurta Uralo kalnuose įvykusi tragedija (1)

Diatlovo perėjo incidentas | Ekspedicijos dalyviai: Jurijus Judinas į kalnus nekopęs su Liudmila Dublinina, toliau – Igoris Diatlovas

Prieš penkis dešimtmečius Uralo kalnuose įvykusią devynių Rusijos žygeivių žūties istoriją iki šiol gaubia paslaptis. Nesiliaujama spėlioti, kas Diatlovo perėjoje galėjo nutikti turistinės grupės nariams. Praėjusią savaitę Vilniuje ir Kernavėje britų režisierius Natas Sharmanas dokumentinėje dramoje „Nežinomi faktai: Diatlovo perėjos tragedija“  siekė atkurti tragiškos nakties įvykius.

„Šalia Lietuvos sostinės esantys miškai ir kraštovaizdis visiškai atitiko filmo kūrybinės komandos viziją. Operatorius meistriškai sukūrė Uralo kalnų įspūdį. Dalis ekspedicijos dalyvių žuvo miške, tad viena iš pagrindinių filmo scenų buvo atkuriama Verkių regioniniam parkui priklausančiose Sapieginės kalvose ir jas juosiančiose miškingose vietovėse. Ten buvo filmuojamas pražūtingas žygeivių bėgimas iš palapinės naktį, kai lauke spaudė 17 laipsnių šaltis“, – pasakoja Lineta Mišeikytė, vykdančioji filmo prodiuserė.

Kas galėjo nutikti ekspedicijos dalyviams, televizijos filme savo versiją pateikia žurnalistas K. Makloskis (Keithas McCloskey), dešimtmetį tyrinėjęs žygeivių žūties istoriją. Britas dalyvavo filmavime, kur jam talkino ir Lietuvos alpinizmo asociacijos atstovas Algimantas Kuras. Jis savo profesiniais komentarais padėjo rekonstruoti nakties įvykius. Igorio Diatlovo ekspedicijos dalyvių artimųjų, pažįstamų interviu bus parengti Maskvoje.

Britai sugrįžo antrą kartą

Filmą Lietuvoje kuria UAB „Baltijos filmų paslaugos“ kartu su britų kino kompanija „Raw TV“, kurios atstovai Vilniuje dirbo jau antrą kartą. Pernai jie sėkmingai nufilmavo dokumentinę juostą „Įkalintas svetur“ (angl. „Locked Up Abroad“).

„Didžiosios Britanijos kompanijos atstovai liko sužavėti lietuvių profesionalumu, todėl filmavimui nedvejodami vėl pasirinko mūsų šalį. Šį kartą tik režisierius ir operatorius buvo britai, o visa kūrybinė komanda ir aktoriai – apie 50 žmonių – lietuviai“, – pasakoja L. Mišeikytė.

Jūratės Pazikaitės, Vilniaus kino biuro direktorės, teigimu, bendri projektai su užsienio prodiuserių kompanijomis ne tik pritraukia investicijų, tačiau ir formuoja Vilniaus kaip patrauklaus kino filmams kurti miesto įvaizdį.

„Bent kartą per mėnesį sostinės gatvėse, parkuose ar muziejuose sutinkami filmų kūrėjai iš kitų šalių. Užsieniečiai vertina konkurencingas filmų gamybos kainas, sezoniškumą ir miesto architektūros unikalumą. Vienuose filmuose Vilnius gali pavirsti XIX a. Sankt Peterburgu ar Maskva, kituose – šiuolaikiniu Amsterdamu“, – sostinės privalumus įvardija J. Pazikaitė.

Filmuojama holokaustą išgyvenusios moters istorija

Vilniaus kino biuro direktorės teigimu, šiuo metu sostinėje kuriamas ir vaidybinis filmas „Mano seserys“ (angl. „Sisters of mine“, rež. Robertas Mullanas). Jame pasakojama apie holokaustą išgyvenusios jaunos žydų smuikininkės Gitel istoriją. Šią savaitę sostinės kavinėse ir restoranuose planuojama nufilmuoti paskutines scenas.

„Įdomu tai, kad „Mano seseryse“ Vilnius pasens keliais dešimtmečiais. Tiesa, kelios gatvės primins Kuibyševą, dabartinę Samarą. Ruošiant eksterjerus buvo atsisakyta modernumo elementų, gatvėmis riedėjo šeštojo septintojo dešimtmečio automobiliai. Kūrybinė komanda darbavosi prie Aušros Vartų, V. Mykolaičio-Putino ir Venclovų muziejuose, Vilniaus geležinkelio stotyje”, – pasakoja J. Pazikaitė.

„Mano seseris“ filmuoja D. Britanijos kompanija „Gizmo Films Productions“ kartu su lietuvių bendrove „Regulus films“. Vasarį prasidėję filmavimo darbai jau vyko Kaune, Trakuose ir Vilniuje. Vaidybinę dramą režisuojantis R. Mulanas (R. Mullanas) Lietuvoje kuria jau antrąjį filmą.

Pasak prodiuserio Artūro Dvinelio, režisierius pernai nufilmavo juostą apie genialų kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį – „Laiškai  Sofijai“. Filmo premjera įvyks kovo mėnesį tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“.

„Režisierius liko patenkintas pirmojo filmo kūrimo procesu, tad antrąją juostą vėl filmuoja Lietuvoje. 35 žmonių filmavimo grupę sudaro tik mūsų šalies kino profesionalai. Filme vaidina tik Lietuvos aktoriai Marija Korenkaitė, Nikolajus Antonovas, Gediminas Storpirštis, Ramunė Skardiūnaitė, Sakalas Uždavinys, taip pat vaidina dvi nuostabios mažosios aktorės Agna ir Miglė“, – vardija A. Dvinelis.

Filmas kuriamas rusų ir lietuvių kalbomis, jį ketinama subtitruoti į tų šalių kalbas, kuriose jis bus rodomas. Filmo premjera numatyta šiemet.