I. Dzelme-Romanovska. Latvijos tikrovė: išplūsta už kalbėjimą latviškai (26)

Ieva Dzelme-Romanovska | lkja.lv nuotr.

Ieva Dzelme-Romanovska | lkja.lv nuotr.

Rytas Vecmilgravyje. Viena pirmųjų naujųjų metų dienų. Stoviu autobusų stotelėje. Daugiau laukiančių transporto nėra, ankstesnis autobusas ką tik nuvažiavęs. Stotelės link eina moteris, prisiartinusi klausia: „Katorij čas?“ (Kiek valandų? – rusų kalba). Mandagiai atsakau, kad pusė vienuolikos. Akivaizdu, kad moterį tai supykdo ir jinai pareikalauja laiką pasakyti rusiškai. Atsakau, kad tos kalbos visiškai nesuprantu. Ir tada prasideda!

Ponia pašaipiu tonu paskelbia, kad rusų kalbą aš neabejotinai moku, ir pareikalauja, kad baigčiau apsimetinėti ir pradėčiau kalbėti rusiškai! Kuomet bandau prieštarauti, man tenka išklausyti, kad latvių kalba taip pat niekam nėra ir nebus reikalinga, užtat rusų kalba, matai, yra tarptautinė ir ją reikia išmokti visiems. Man tai būtų smegenų pralavinimas ir išeitų tik į naudą. Užsimenu, jog suprantu anglų kalbą, mokiausi ir kitų. Tai damą dar labiau įsiutina.

Jei jau man nepatinka kalbėti rusiškai – tevažiuoju į Angliją ir Airiją, kur mano tautiečių jau daug prisirinkę.

Supratusi, jog šioje diskusijoje neįmanoma laimėti, nutraukiu pokalbį ir, nuėjusi į kitą stotelės galą, laukiu transporto tenai. Moteris iš tolo tebešaukia ir keikia mane taip, kad skamba visa gatvė. Paskutinis dalykas, kurį išgirstu prieš įlipdama į autobusą, tai jos grasinimas, kad netrukus privažiuos kinų, o tada jau pamatysime!

Kas nors gal pasakys, kad tai tik pavienis, atsitiktinis įvykis, tačiau turiu apgailestaudama pasakyti – ne. Vecmilgravyje ir kitur Rygoje tai, deja, kasdienybė. Panašios situacijos pasitaikydavo ir anksčiau. Tiek pašte, tiek poliklinikoje, seniūnijoje, visuomeniniame transporte. Nekalbant jau apie tai, kad visur skamba rusų kalba, pardavėjos ir kiti darbuotojai visuomet kalba rusiškai, apsipirkdama Vecmilgravio „Rimi“ esu girdėjusi neapykantos pilnus riktelėjimus apie „latišskij sobačij jazik“ (šuniška latvių kalba – rusiškai). Kartą net pasitaikė atvejis, kai neapgalvotai automobilio salone palikusi mažą Latvijos vėliavėlę, kitą rytą stiklo valytuvus radau nulaužtus ir besimėtančius skirtingose gatvės pusėse. Žinoma, negaliu įrodyti, kad tai nutiko būtent dėl vėliavėlės, tačiau esu beveik visiškai tikra, nes Vecmilgravyje priimta ant automobilio pritvirtinti Rusijos vėliavas. Latviams reikia nutilti prieš daugumą.

Taip mes gyvename. Naujametinėse kalbose mus ragina gyventi draugiškai ir gerbti tautines mažumas. Tačiau ką daryti, jei mažuma iš tikrųjų daugelyje vietų seniai tapusi dauguma ir pati neketina nei truputį gerbti taip vadinamą titulinę tautą, nei gyventi su ja draugiškai?

Ką daryti, kai „draugystė“ įmanoma vien tiktai atsisakant savo kalbos, simbolių ir neprieštaraujant dėl įžeidimų, kurie diena iš dienos lydi kiekviename žingsnyje?

Draugai ir giminaičiai, pavyzdžiui, iš Kuldygos ir Valmieros sako: „Ko gi tu nerimsti! Liaukis!“ Jie nesupranta, kad jų stotelėje nekeikia už tai, kad jie sau leidžia kalbėti latviškai. Jiems, grįžus namo, nereikia slėpti Latvijos vėliavėlės ir parduotuvėje nereikia klausytis, jog latvių kalba yra šunų kalba, kuri nė š… neverta. Žodžiu – jiems kasdien netenka jaustis pažemintais ir bejėgiais. Pasiūlysite persikelti į kitą vietą? Bet kaip tai pakeis situaciją apskritai? Viskas tęsis taip pat. Sakote, viską išspręs kartų kaita? Tikrai nežinau. Dama, kuri stotelėje mane šįryt iškeikė, turbūt, turi vaikų, kurie pavyzdį ima iš tėvų.

Šią temą galėčiau tęsti ir tęsti, tačiau pagrindinis klausimas – ką daryti ir kaip gyventi toliau? Nusileisti ir būti „draugiškai“, nepasiduoti ir nuolat gadintis nuotaiką?

Tačiau ar neturėtų būti taip, kad tie, kurie yra didesni – pasaulyje sudaro daugumą (rusų tauta), kilniadvasiškai turėtų rūpintis mažesniais (pavyzdžiui, latviais), o ne stengtis juos sutrypti, nes tokie menkystos niekam nereikalingi!? Atrodo, dalis latvių išties taip jaučiasi, serga Stokholmo sindromu ir todėl jau ilgus dešimtmečius leidžia lipti sau ant galvos? Kol tai tęsis, tetulės autobusų stotelėse mus keiks ir nesiliaus priminti, kokiai beprasmei tautelei priklausome. Taigi brangūs tautos broliai (ir sesės, žinoma), susiimkite, atraskite ir ištiesinkite savo stuburą! Tuomet ir autobusų stotelių tetulės supras, kad su mumis reikia skaitytis! Nes žinoma, kad skęstančiųjų gelbėjimas didžiąja dalimi yra pačių skęstančiųjų rankose.

Ieva Dzelme-Romanovska yra Latvijos konservatyvaus jaunimo sąjungos valdybos pirmininkė

ir.lv, vertė Rokas Sinkevičius

Kategorijos: Akiračiai, Kalba, Kultūra, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

26 komentarai

  1. otto:

    Dirbu valstybinėje įstaigoje, priiminėjus klientus. Kalbu tik LIETUVIŠKAI, nors moku anglų, rusų ir lenkų kalbas. Jei interesantas nesupranta lietuviškai, pas mane ateina su vertėju.

  2. savas:

    Labai gaila,bet patys esam kalti,taigi reikėjo įrašyt tos “katiūšos”pokalbį telefonu ir paviešint visur kur tik įmanoma.Mes patys kalti,kad apsileidom tais “tarakonais”,patys,o kovot dabar tikrai galima be ginklų,dabar didžiausias ginklas- VIEŠUMAS,o mūsų priešas- ABEJINGUMAS.

  3. Mums – lietuviams – visada būtina atsiminti, kad Punskas, Seinai, Suvalkai, Rytų Liūdnoji Lietuva, Mažoji Lietuva (pietinė dalis – Rusijos imperijos okupuota ir aneksuota Karaliaučiaus (Tvankstos) sritis) ir Stalino Lenkijai padovanotos Prūsijos žemės – tai kraujuojančios mūsų Tautos žaizdos, kurios neužgis, kol nebus atkurta istorinė teisybė.

    Mane kartais klausia – kaip mes pajėgsime susitvarkyti su savo protėvių žemėmis, šiuo metu apgyvendintomis slavų, kada jas atgausime?

    Paaiškinu:

    Pirma – absoliuti dauguma tų “slavų” yra tie patys senųjų baltų palikuonys, tik dabar kalbantys slavų tarmėmis.

    Vadinasi būtina jiems nuosekliai ir reguliariai priminti, kas buvo tikrieji jų protėviai. Tai yra pamažu performuoti jų tautinę savimonę iš jiems primestos slaviškos į jų istorinę baltiškąją.

    P.S. Palyginimui, airių, velsiečių ir škotų absoliuti dauguma jau keli šimtmečiai kalba angliškai, bet pamėgink airį, velsietį arba škotą pavadinti anglu… 🙂

    Antra – kaip tik todėl Lietuviai nepretenduoja į visas tas milžiniškas žemes, kuriose tūkstantmečiais – iki slavų invazijos 9-12 amžiuose – gyveno įvairūs dabartinių Lietuvių (ir Latvių) protėviai.

    Taip pat ir “Didžiąją Lietuvą”, tai yra šešis amžius (nuo 13 iki 18 amžiaus imtinai) egzistavusią Lietuvos Imperiją (ar ir dar “globalesnę”), mes, be abejo, neatkūrinėsime. Mes juk ne imperialistai, o nacionalistai.

    Trečia – iš tikrųjų šiuo metu privalome siekti ir pasiekti susigrąžinti tas teritorijas, kurios yra grynai Lietuviškos istorinės-etninės žemės.

    Tai reiškia, kad Lietuviams būtina susigrąžinti savo pačių Tautos etnines žemes, kurias jėga užgrobė Lenkija bei Rusijos imperija ir tas, kurias Baltarusijai padovanojo 1939 m. Stalinas – tai yra:

    1) Lietuva privalo susigrąžinti Mažosios Lietuvos pietinę dalį

    Tilžę, Ragainę, Įsrutį, Gumbinę, Piliavą, Vėluvą, Pilkalnį, Stalupėnus, Darkiemį, Pakalnę (Gastus), Tvankstą (Karaliaučių), Aistmares, Vištyčio ežerą, … ) ir Galindą (Geldapę) bei Žydkiemį (1951 m. Stalino padovanotą Lenkijai).

    P.S. Tikrųjų Prūsų – etninės baltiškosios Prūsijos žemių, kurias beveik visas Stalinas padovanojo Lenkijai, likimą, ir būsimos baltų prūsų Prūsijos Valstybės įkūrimo klausimą turėtų nuspręsti tarptautinis įvairių prūsų palikuonių ir jų draugijų suvažiavimas.

    Aš manau, kad Prūsija ir Prūsų kalba turėtų būti atkurti analogiškai, kaip buvo atkurtas Izraelis – iš savanorių prūsų palikuonių ir prūsų kalbos gerbėjų.

    2) Lietuva privalo susigrąžinti Rytų Lietuvą

    Ašmeną, Krėvą, Lydą, Alšėnus, Gardiną, Naugarduką, Breslaują, Drūkšių ežerą, Vydžius, Pastovį, Rodūnę, Drują, Dysną, Narutį ir Naručio ežerą, Svyrius, Zietelą, Gervėčius, Geranainius, Iviją …

    3) Lietuva privalo susigrąžinti Pietų Lietuvą

    Punską, Seinus, Suvalkus, Raigardą, Vygrius, Baltstogę,…

    Dabar visų pirma turime galutinai bei negrįžtamai išspręsti Lietuvoje aktyviai veikiančios mūsų priešų sukurtos “penktosios kolonos” problemą.

    P.S. Beje, akivaizdu, kad visokiausių šū-dlenkių (apsimetančių lenkais ir jiems laižančių įvairius galus) Lietuvoje keliamos problemos vis labiau panašėja į tas problemas, kurias Lietuvoje kėlė subolševikėję ir surusėję žydai 1939-1941 m.

    Išvadas darykite patys… 🙂

    P.S. Paskaitykite:

    Pietryčių Lietuvos lenkinimas tęsiasi ir Nepriklausomoje Lietuvoje – kodėl?
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=5&t=7000

    • Baltiškų vandenvardžių (hidronimų) paplitimo žemėlapiai ir slavų genčių įsiveržimas bei paplitimas baltų žemėse
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=42&t=9537

    • Amelija:

      Kokiu būdu galima tas žemes susigrąžinti? Tarptautinė teisė nieko panašaus nenumato, net Karaliaučiaus kraštas, kuriam po Antrojo pasaulinio karo buvo penkiasdešimčiai metų buvo paliktas neapibrėžtas statusas – laikinas Sovietų sąjungos administravimas – taip ir liko pripažinta Rusijos teritorija, nors vokiečiai klausimą kėlė aštriai, kaip didelė ir įtakinga valstybė. Jokios sienos Europoje perbraižomos nebus – tai geležinis faktas. Čekijoje gyvena kompaktiška vokiečių diaspora, patyrusi persekiojimų ir engimo, bet ta pasienio teritorija tegali kovoti už didesnes tautines teises, o ne už prijungimą prie Vokietijos. Lenkijai atiteko Breslau (Vroclavas) ir juosta šiapus Oderio – kas apie tai kalba politinėse viršūnėse?

      Lietuvai svajoti apie tokius susigrąžinimus beprasmiška ir naivu. Tai tik sapnas, ir dar košmariškas. Nejaugi mūsų valstybė skelbs karą Rusijai, Lenkijai ir Baltarusijai? Komedija. Kurstyti kariniam konfliktui visuomenę ne tik absurdiška, bet ir antikonstituciška, priešvalstybiška.

      O jei jau leistumės į fantazijų pasaulį, kuriame burtininkas fokus-mokus ir atiduotų Lietuvai tokią didžiulę teritoriją, tai ką darytume tapę nacionaline mažuma savo valstybėje? Kokia kalba susikalbėtume su savo bendrapiliečiais, kokių bendrų kultūrinių saitų rastume tarp ruso karinio jūrų laivyno kapitono, lenkės mokytojos, iš Gdansko atvažiavusios dirbti į Seinus ir atomininko Ašmenoje, komandiruoto iš Vladivostoko? Kaip jie suvoktų valstybės prasmę, ką norėtų jai duoti?

      Laimei, niekada nieko panašaus neįvyks. Ir tokios idėjos ne tik kelia pašaipą, bet ir yra pavojingos tarptautine prasme: menkina mūsų valstybės prestižą, rodo marginalų norą spręsti politinius klausimus, apie kuriuos jie, deja, neturi nė menkiausios nuovokos. Gerai dar, kad panašūs svaičiojimai ir lieka uždaro svajotojų būrelio rėmuose.

      • Artūras Gotautas:

        Amelija,jūs siūlėt važiuoti pas gydytojus,aš pasiūliau važiuokime kartu,vieta šalia dar laisva jums 🙂 O gydytojai patars,kaip ir nuo ko pradėti gydyti 🙂

        • Amelija:

          Labai jau akcentuojat tuos gydytojus… Kas kam rūpi, tas tą šneka. Ar jau be pagalbos nenusikapstysite?

          O į mano teiginius atsakyti ir neturite ką, va jums ir geopolitika…

          Laikas poilsio, gal ryt jūsų galva bus šviesesnė.

      • tikras lietuvis:

        Nušneki,
        1. Kaliningrado sritis jei kam opriklausytų, tai tik mums, nes tai mūsų giminaičių – prūsų žemė, o ne vokiečių;
        2. o Punskas, Suvalkai – tai tiesiog pagrobtos lietuvių žemės iš tarpukario Lietuvos.

    • Lamatas:

      …”Vadinasi būtina jiems nuosekliai ir reguliariai priminti, kas buvo tikrieji jų protėviai. Tai yra pamažu performuoti jų tautinę savimonę iš jiems primestos slaviškos į jų istorinę baltiškąją.”….pilnai pritariu kad tai galima ir būtina padaryti ,bet nesimato rimtos paramos tiems nedaugeliui ,sakyčiau šventų žmonių ,dirbančiu tą be galo sunkų darbą.Dažniausiai tas darbas dirbamas iš vietinės valdžios malonės trupinių,ar net visai be atlygio ,be nuolatinių patalpų.Lietuvos parama dažnai apsiriboja super mažomis dovanėlėmis vaikams ,dalyvaujantiems šioje veikloje, ir “taip didžiai reikalingiems” uždariems priėmimams konsulate . Šitaip dirbant vargu ar būs pakankamai teigiamas rezultatas.

  4. suomis:

    Yra geras posakis: – Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips. Moralas paprastas, – varyti VISAS kiaules iš jos.

  5. Vilmantas Rutkauskas:

    Kažkada pavyzdinį “pavyzdį”, kaip reikia pataikauti ruskiams, rodė toks pajacinis koncmeisteris Raimund Pauls ir savotiška vietinė ruskių geiša – Laima Vai kule. Su jais pavyzdingai ir išaugo ta ruskių karta, apie kurią čia Dzelme – Romanova rašo.
    Ką darysi, atėjus ir pasilikus krikščionybei, Baltai patapo sekmadieniniu šūdrų luomu visiems atėjūnams.

  6. grubiai,bet teisingai:

    ką reiškia ta grafa “interneto puslapis”? Kodėl lendat į žmogaus privatumą reikalaudami jo email? Juk išsilavinusiam žmogui iš karto krenta į akis tokios pozicijos nedemokratiškumas.Didesnis anonimiškumas tereiškia labiau laisvos nuomonės pareiškimo galimybės “padidėjimą”. Suprantu ,kad tikro anonimiškumo tai negarantuoja , bet vis tik toks primygtinis “reikalavimas” — na jau niekaip nesuderinamas su civilizuotos moralės normomis.Aštroka? O kaip pačių reikalavimai norintiems pakomentuoti išsakytą nuomonę žmonėms? Juk ir ši aprašyta situacija – labai jau jautri Vilniaus apskrityje, o ir pačioje sostinėje- nė kiek ne geriau. Užjausdamas latvių padėtį , kartu matau ,kaip abejingai kokie šiauliečiai/kauniečiai masto šia kryptimi. O kur dar Klaipėda? Siaubas – juk per tiek metų be tos išvystytos “tautų draugystės”politikos lietuviškumo sąskaita nuo buvusios padėties tiesiog dar gerokai nusmukom atsiradus dar ir “strateginei ” partnerei su jos lenkiškais pasais mūsų piliečiams.

    • Audrius:

      Ko tamsta siunti dėl to anonimiškumo? Reikia drąsiai kalbėt ką galvoji ir nesislėpt po visokiom slapyvardėm. Pasverk kiekvieną žodį ir pirmyn! Čia beje keli prisitato savo vardais pavardėm nes seka savo kalbą 🙂
      Dėl Lietuvos rusų ar lenkų tai jų tiesiog gerokai mažiau nei Rygoj – ir jie su laiku bus asimiliuoti. Puikus pavyzdys yra Senųjų Trakų kaimas. Per paskutinius 7 metus iš lenkiškos mokyklos į lietuvišką “perbėgo” daugiau nei pusė ten besimokiusių vaikų. Kodėl? Todėl kad vietiniai lenkai nemato perspektyvų būdami lenkais. Jaunoji kaimo karta BE JOKIO AKCENTO kalba lietuviškai. Lenkais (tiksliau “tuteišais”) jie liks dar ilgai, bet laikui einant sulietuvės. Ir mes juos … ASIMILIUOSIM. Bet čia Trakų rajonas… kaimas…
      Apie tą patį rašo ir Ieva – kad Valmieros latviai nebijo kalbėti savo kalba, nes jų kaimiškose vietovėse dauguma. Didmiesčiuose situacija kitokia.
      Pačiam Vilniuje esu gavęs į kuprą nuo ruskių 🙂 buvo kadais toks įvykis. Bet ir Kaune esu gaves nosin nuo lietuvių. Girtų durnių smurtas neturi tautybės. Yra tiesiog girtas ir durnas smurtautojas, kuriam rūpi kam nors už nieką įkrėsti.
      Latviams Rygoj tikrai nepyragai – užjaučiu. Bet kaip padėt neįsivaizduoju. Smurtaut? Gausi atgal nes ruskių daugiau. Integruot? O kaip, jeigu jiems ir taip gerai. Deportuot? o kur???
      Rusija turi savo programą tėvynainių grąžinimo į tėveynę, bet iš Baltijos šalių beveik niekas nevažiuoja. Todėl kad čia gerai jiems. Ypač Rygoj. Todėl latviai turi daryti viską kad ruskiam nebūtų gerai nei Rygoj nei Latvijoj. Emigruot turi ne latviai, o ruskiai. Reikia uždraust rusų kalbą. Skamba žiauriai, ane? “Už rusų kalbos vartojimą viešai 200 latų bauda” skelbia plakatai gatvėse… Nu nesamonė kažkokia…
      To nebus ir abi pusės tai žino. Reikia tartis, derėtis, gudrauti. Liūdna kad tai turi daryti savo namie, savo šalyje. Bet toks jiems teko išbandymas. Ir ruskiams ir latviams.

      O šitos seksualinės fantazijos apie Prūsijos, Suvalkų karšto ir vakarų Gudijos prijungimą prie Lietuvos (tik todėl kad tai buvusios baltų žemės) turėtų būt paslėptos po kaldra 🙂
      Kaliningrado ruskiai neatiduos be karo. Lenkai neatiduos Suvalkų be karo.
      O vat Gudiją galima prijungti visą, tik reikia juos “užparinti” kad jie – baltai. Tai nebus sunku nes patys gudeliai jau juda į tą pusę. Pamažu, pamažu, bet įsisiūbuos. Klausimas ką mums daryti su atkurta LDK teritorija? 🙂 kurioje gyvens apie 9 milionus pusiau rusiškai, pusiau gudiškai kalbančių rytinių “tautiečių”?
      Ar neklius tokia pat dalia kaip latviams Rygoj?
      Uch patinka man fantazuot naktimis, su jumis kolegos…

  7. Auksė:

    Visiškai pritariu “otto” pozicijai – Lietuvoje, Lietuvos valstybinės ar kitokios įstaigos tarnautojas privalo su savo klientais kalbėti TIK lietuviškai. Jei klientas nemoka lietuvių kalbos, tai tegu ateina su vertėju, nes tai yra jo bėda, o ne jį aptarnaujančio asmens. (ponas Vaiškūnas yra teisus, siūlydamas vartoti lietuviškus žodžius, bet aš šiuo atveju vartoju tarptautinį žodį, nes jis yra abstraktesnis ir jungia visų kitų žodžių, kuriais būtų galima jį pakeisti KONKREČIU atveju, reikšmes. Juk kur tinka “lankytojas”, tai netinka “žiūrovas”, kur tinka “žiūrovas”, tai netinka “pirkėjas” ir t.t., ir pan.).

    Jokie verkšlenimai, kad mus žemina, nepadės, jei neturėsime savigarbos. Koktu buvo žiūrėti, kai kažkokia, kažkokios TV žurnalistukė pradėjo LR Seimo narius kalbinti angliškai ir jie, būdami Lietvos valstybės aukščiausi pareigūnai, būdami Lietuvos širdyje Vilniuje, Respublikos Seime, pradėjo lementi atsakymus angliškai… Tai ko norėti iš eilinio lietuvio? Kalbina mus angliškai, raudonuodami, kad prastai mokame, bet vis tiek lemename angliškai. Kalbina rusiškai ar lenkiškai – švebeldžiuojame tomis kalbomis… Otreikia pasakyti trumpai ir aiškiai: “Aš kalbu lietuviškai”

    Ir kažkaip niekam negėda, kai kalbėdami lietuviškai privelia begales įvairiausių klaidų. Na ką ten ta lietuvių kalba…

    O juk buvo teisngai pasakyta: ‘Gerai, kad svetimas kalbas žinai ir moki, bet visų pirma savąją gerai išmoki.”

    • Miela Aukse, iš pritariu daugumai Jūsų teiginių. Deja, negaliu pritarti Jūsų teiginiui dėl kalbų mokėjimo. Jeigu seimo narys-mūsų aukščiausios įstatymus leidžiančios valdžios atstovas nemoka gerai nei vienos (išskyrus rusų) užsienio kalbos, tai jam turėtų būti gėda. Aš nemačiau, kad būtų gėda poniai Degutienei, kuomet ji kažką lemeno atseit angliškai… Kai man savo laiku teko 3 metus lankyti anglų kalbos kursus (užimamos pareigos reikalavo ją mokėti), jau būdamas solidaus amžiaus, ją pramokau tiek, kad galėjau laisvai bendrauti.

      • Auksė:

        Mokėti bent vieną užsienio kalbą turėtume kiekvienas, ne tik Seimo nariai, ne tik ministrai. Tačiau savigarbos ir supratimo, su kuo kaip kalbėti irgi reikia turėti. Negi Seimo narį gali kamantinėti kas tik nori ir kaip nori? Juos kalbino juk ne UŽSIENIO žurnalitas, o Lietuvos, tai kodėl du LIETUVIAI turi kalbėti ANGLIŠKAI? Ir kodėl visi privalo mokėti anglų kalbą? Juk oficialios Europos bendravimo klabos yra trys: vokiečių, prancūzų ir anglų. Lietuvos mokyklose jau beveik nemokama nei prancūzų, nei vokiečių klabų. Kodėl?

  8. iš literaturairmenas.lt:

    tai va. dabar radijui “svoboda” vadovaus (vadovauja) tokia aškenazų kilmės žurnalistė Macha Gessen išekėjusi už Svetlanos Generolovnos. Jos augina du vaikus. Berniuką ir mergaitę. Pakeisti komandą prisidėjo kažkos CNN veikėjas. Rusijoj nebesigirdi FM bangų ir pats Garbačiovas rašė laišką JAV kongresui prašydamas neuždaryti radijo, nes Rusija nori žinoti tiesą.

    Mums šis radijas retransliuojamas po Žinių radijo laidų, kurios baigiasi kažkodėl dabar vėliau – 9 val. nors dauguma laidų vedėjų iš radijo pabėgo negavę algos nuo gegužės mėnesio. Ką tas Rakauskas sau mano? Ką mano visokios radijo ir tv tarybos, jei neteikia paramos šiam radijui?

    Vakar po “sąmokslo teorijos” klausiau įsijungiau “svoboda”. nors žiauriai norėjau miego, bet buvo taip įdomu, kad miegai išgaravo. Buvo kalbama apie Rusijos teisėsaugą/teisėtvarką. Galėčiau sakyti, kad vienas prie vieno mūsų problemos, bet rusai turi “prisiekusiais” virtusius tarėjus. Kalbėjo ir labai protinbgi žmonės nukentėjusieji, kurių artimųjų bylos neišsprendžiamos visą amžinybę… Tačiau pačioj įdomiausioj vietoj, kai KaraMurza pasakojo apie krizių priežastis ir “klimato atšilimo” biznį, staiga viduržodžio retransliaciją nutraukė. Buvo ketvirta valanda nakties. Kadangi supratau, kad neužmigsiu, tai sėdaiu prie kompo aiškintis kas ten su ta “svoboda” vyksta. Tai išsiaiškinau, kad šis radijas vis dar iki šiol buvo finansuojamas JAV kongreso, (pačioj pradžioj – CŽV), o įžymiųjų Kara-Murzų yra net trys. Tėvas sūnus ir jo dėdė. Taip kad mano anksčiau nurodytos knygos yra arba dėdės arba tėvo parašytos. O radijo Kara-Murza yra baigęs Kembridžą ir jau kiek kitokių pažiūrų.

  9. dar literaturairmenas.lt pokalbiu:

    “Net įvardydami tik ką praėjusį laikotarpį, bijome jį pavadinti buvusiu lietuvišku tikriniu žodžiu „tarybinis“ – nusikopijavome tarptautinį „sovietinis“.”
    Tai ir gerai. Nes su jokiomis “tarybomis” mes savęs netapatinome.

    Kitas reikalas – ką Europos federalai ketina kurti naikindami nacijas. Ar kas nors Lietuvoje girdėjo apie tokią pseudoliberalų ir socialistų EP grupę vardu Spineli? Jos lyderis, buvęs Belgijos premjeras, kurį vadino Tečer vaikeliu, bandė užimti Baroso vietą. Tada nepavyko. Bet jeigu pavyks. Bet kokiam nacionalizmui – galas.

    Kadangi šiai grupei priklauso buvęs aršus ir chuliganiškas Vengrijos komunistas Joškė Fišeris, mokėjęs pralyst net į Vokietijos užsienio reikalų ministro postą, tai kitų narių biografijų nė neverta tikrinti wikipedijoj. Imi norom nenorom tikėti Bukovskiu. Kol EK vadovauja Baroso, galime jaustis ramiai. Mūsų Prezidentė nėra federalizmo šalininkė. Be to ji turi didelę įtaką EK ir pačiam Baroso. Iš to galima sprėti, kad Spineli grupei ji kaip rakštis subinėj. Betvirtindami Europą pagal emigrantų JAV pavyzdį, jie tikrai ją sugriaus.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Tačiau kai kuriuos litera tūrinius ir ružsieninius srovių pamintijimus nustelbia pati štai tokia lietuvybės nelietuvybė, kai sužinai, kad :

      Iš viso Lietuvoje, Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai užregistruoti 36 596 gimimai, 3 500 naujagimių pasaulį išvydo užsienyje, ir ko ne visi – vilniečiai
      Lietuvos darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo draugo Boguslavo Gruževskio teigimu, dar didesnį nerimą nei augantis gimimų užsienyje skaičius kelia tai, kad kartu su tėvais emigruoja mokyklinio amžiaus atžalalajai.

  10. Galindas:

    Kadangi visą 19 a. ir pusę 20 a.lenkai ir rusai lietuvius paniekinamai vadino Litvomanais, o save pagarbiai – “slavianofilais”, tai dabar 21 a. labai tiktų , ypač tuos, kurie gyvena Latvijoje ir Lietuvoje vadinti “rusomanais” ir “lenkomanais”. Na Latvijoje tiktų – “krivomanais” ir “polemanais”. Tada tikėtina, kad jie pradėtų grįžti prie savo baltiškų šaknų. Visa tai nuo paniekinamo žodžio “manija”. Tą ką jie vartojo reikia atsukti jiems ir taip priminti jų nedorą elgesį. Kaip rusai sako: “klyn klinom vyšibajut”.

  11. Varas:

    Iš to, ką Žygeivis išgodojo bene pozityviausia istorinio baltiško paveldo tvirtinimas. Tam turime stiprų kalbos ir istorijos paveldą, bet dabartins jaunų lietuvių kalbos saugotojų-mergaičių būrys nedrąsus, o dar ir slavofilų prislopinamas. Kodėl akad. Z. Zinkevičius beveik ignoruojamas, kur bendravalstybinis institutas su baltų kalbų vienovės nuostata? Gaila, kad XX a. pradžioje lietuvių ir latvių bendrinių kalbų gramatikų sudarytojai neturėjo šliūpiškos-rainiškos vienos tautos pajautos. Slavų silpna vieta yra jų vėlyvas įsiveržimas į baltų erdvę, rytiniai nuo V, vakariniai X a. Susilipdžiusios jų jaunos valstybės persiėmė kiek baltų paveldo ir klastoja istoriją, o savo šovinizmą dangsto pasakomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: