Galvos smegenys (lot. encephalon) ir nugaros (stuburo) smegenys (lot. medulla spinalis) sudaro centrinę nervų sistemą, kuri valdo visą žmogaus organizmą – mąstymą, atmintį, emocijas, kalbą, regėjimą, klausą, raumenų judesius, vidaus organų veiklą ir kt. organizmo funkcijas. Galvos smegenys iš kaukolės pereina į ilgą bei siaurą stuburo kanalą ir čia vadinamos nugaros smegenimis. Visą galvos ir nugaros smegenų paviršių dengia trys vientisi smegenų dangalai: išorinis – kietasis, voratinklinis ir prie pačių smegenų prigludęs vidinis – švelnusis (minkštasis) smegenų dangalas. Tarp voratinklinio ir švelniojo (minkštojo) smegenų dangalų susidaro tarpas, kuriame yra skysčio, vadinamo cerebrospinaliniu (smegenų) skysčiu.
Ar žmogus susirgs encefalitu bei meningitu, priklauso ne tik nuo imlaus organizmo imuninės sistemos būklės, bet labai svarbu ir cirkuliuojančio sukėlėjo tipas, jo virulentiškumas (užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikroorganizmų patogeniškumo laipsnis).
| ENCEFALITAS – infekcinis centrinės nervų sistemos susirgimas, sąlygojantis galvos smegenų uždegimą, dėl kurio ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, nereti (apie 30 – 40 proc. atvejų) sunkūs liekamieji reiškiniai ir neįgalumas. | MENINGITAS – tai infekcinis centrinės nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų bei smegenų skysčio uždegiminius pakitimus. Sergant meningitu gali išsivystyti ir encefalitas, to priežastis dažniausia yra bakterijos, o liga vadinama meningoencefalitu, nes kartu pažeidžiami ne tik smegenų dangalai bet ir galvos smegenys. |
|
| Sukėlėjas | Dažniausi – virusai: pūslelinės (Herpes grupės), Epstein-Barr (EBV), citomegalo (CMV), erkinio encefalito (arbovirusai), tymų, epideminio parotito (kiaulytės), enterovirusai, adenovirusai, pasiutligės virusas, ŽIV. Retesni – mikoplazmos, pirmuonys (toksoplazmos), kt. |
Įvairūs mikroorganizmai: 1) bakterijos (bakterinis meningitas): dažniausiai meningokokas (N. meningitidis), pneumokokas, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos; 2) virusai (virusinis meningitas): pūslelinės (Herpes), tymų, epideminio parotito (kiaulytės), enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti; 3) grybeliai – jie palyginus retai būna meningito priežastimi, tik menko atsparumo asmenims; 4) riketsijos ir kiti reti infekciniai veiksniai. Kartais meningito simptomus gali imituoti naviko išplitimas smegenų dangaluose, apsinuodijimas ar kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu. |
Infekcijos šaltinis
Ligonis ir arba sukėlėjo nešiotojas. Atskirais atvejais (ypač bakterijų sukeltų), sergantis žmogus (ligonis) yra gerokai pavojingesnis negu sukelėjo nešiotojas, nes išskiria virulentiškesnius sukėlėjus.
Užsikrečiama
Artimo sąlyčio (kontakto) metu:
– per kvėpavimo takus su įkvepiamu oru. Su smulkiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, kosint, čiaudint (oro-lašelinis būdas).
– bučiuojantis, naudojantis tais pačiais indais, liečiant pažeistą odą (Herpes simplex – HSV) ir t.t.
– per burną (su maistu, per neplautas rankas ir kt.).
Paprastosios pūslelinės virusas (Herpes simplex – HSV) per gleivines nukeliauja į nervinius mazgus ir juose užsilieka, o susilpnėjus imunitetui gali suaktyvėti ir sukelti įvairių organų pažeidimą, taip pat ir encefalitą.
Bakterijos gali pasiekti smegenų dangalus (meningito atveju) ir iš kito organizme esančio infekcijos židinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pvz. iš ausies, sinusų ir kitų gretimų bei atokesnių sričių uždegimo židinių).
Erkinio encefalito virusas žmogui perduodamas, šiuo virusu užsikrėtusios Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus), kraujo siurbimo metu. Nors ir retai pasitaikantis, tačiau galimas ir alimentarinis (maistas) žmonių užsikrėtimo kelias per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV), ožkų ar karvių pieną.
Epidemiologija
Serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys.
Bakteriniu meningitu dažniau serga vaikai.
Apie 80–90 proc. suaugusių žmonių yra užsikrėtę paprastosios pūslelinės virusu (Herpes simplex – HSV) ankstyvoje vaikystėje. Sergamumas herpetiniu encefalitu siekia 3–4 atvejus iš 1 mln. gyventojų per metus, dažnis nepriklauso nuo amžiaus ir lyties, neturi sezoniškumo ir geografinio paplitimo. Kuo žemesnis šalies socialinis-ekonominis išsivystymas, tuo anksčiau ir didesnė visuomenės dalis esti užsikrėtusi šiuo virusu.
Kai kuriems sukėlėjams būdingas susirgimų sezoniškumas, pvz., susirgimų meningokokiniu meningitu padaugėja žiemą ir pavasarį, o enterovirusų sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį.
Klinikiniai požymiai. Ligos eiga
Encefalito atveju liga dažnai prasideda ūmiai: greitai pakyla temperatūra, atsiranda stiprūs galvos, dažnai ir gerklės skausmai, pykinimas, silpnumas, vangumas. Kartu gali būti ir psichinės veiklos sutrikimai: pakitęs suvokimas, atmintis, elgesys bei interpretacijos (kliedesiai, haliucinacijos), nesiorientavimas aplinkoje, laike, savyje, kartais išsivysto įvairūs miego sutrikimai. Encefalito metu būna įvairaus laipsnio sąmonės slopinimas: vangumas, nenoras veikti (apatija), mieguistumas, sunkesniais atvejais pacientas gali menkai ar visiškai nereaguoti į aplinką. Kartu dažniausiai esti ir kiti, meningitui būdingi simptomai.
Bakterinio meningito ankstyvieji simptomai: bendras negalavimas, karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas ar/ir vėmimas, mieguistumas. Kiek vėliau atsiranda specifiniai meninginiai simptomai: padidėjęs dirglumas (erzina šviesa, garsas, prisilietimas), kaklo raumenų įtempimas, sumišimas, sunkiais atvejais traukuliai, gilus slopinimas (koma) ir bėrimas. Virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs, gali vyrauti galvos skausmas, tačiau ligos eiga yra ūmi.
Kūdikis gali būti irzlus ar, atvirkščiai, labai vangus, vemti, jo momenėlis paprastai įtemptas arba pulsuoja.
Kartais ligos eiga gali būti žaibinė – itin sunki ir greita, pvz., povakcininio, poinfekcinio hemoraginio encefalito, meningoencefalito, ypač kai nusilpęs imunitetas. Žaibinės meningokokemijos diagnozę būtina nustatyti nepraėjus 12 val. nuo ligos pradžios, nes meningokokemijai būdingas hemoraginis bėrimas jau pirmą ligos dieną. Negydant ar gydant uždelstą atvejį, pacientas gali mirti.
Herpetinis encefalitas taip pat pasižymi sunkia eiga ir bloga prognoze – jo negydant, per 7–14 parų 70–80 proc. ligonių miršta.
Tam tikrais atvejais encefalito eiga gali būti vangesnė – simptomai vystosi savaitėmis, mėnesiais. Dažni ir poinfekcinio encefalito atvejai, kuomet sukėlėjas tiesiogiai nesukelia simptomų arba jie yra labai neryškūs ir šiuo atveju smegenų audinį „atakuoja“ viruso sukelta imuninė, uždegiminė reakcija atsiradus daug vėliau nuo užsikrėtimo.
Diagnostika
Klinikiniai požymiai ir/ar specifinių meninginių simptomų nustatymas.
Bendras kraujo tyrimas.
Diagnozę patvirtina smegenų skysčio tyrimas, atlikus juosmeninę (liumbalinę) punkciją.
Kiti tyrimai padeda nustatyti infekcijos židinį, galvos smegenų pažeidimą, kitas komplikacijas bei atmesti kitas panašias ligas.
Gydymas
Skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė: įtarus encefalitą ar meningitą, būtina pacientą paguldyti į ligoninę. Ligonį tiria ir gydo neurologas, infekcionistas ar/ir gydytojas reanimatologas, jei būklė labai sunki.
Ištyrus smegenų skystį, pagal konkretų sukėlėją, parenkamas specifinis gydymas (priešvirusiniais arba antibakteriniais preparatais).
Jei ligos priežastis – infekcijos židinys, esantis kurioje nors kūno dalyje (ausų, sinusų uždegimas, dantų ir kt. ligos), būtina pirmiausia šalinti infekcijos židinį vaistais ar operaciniu būdu.
Visuomet svarbus ir simptominis gydymas: skysčių balanso korekcija, nuskausminantys vaistai, jei reikia – kartu taikomos smegenų pabrinkimą mažinančios priemonės, imunitetą stiprinantys vaistai bei ligonio slauga.
Komplikacijos
Jei liga anksti nustatoma ir skubiai gydoma, įmanomas visiškas pasveikimas (ypač erkinio encefalito ar virusinio meningito atvejais).
Grėsmingiausia komplikacija meningito atveju – galvos smegenų uždegimas (encefalitas). Meningoencefalito atveju gali susiformuoti galvos smegenų pūlinys (abscesas) ar pūlių sankaupos (empiemos), tada būtinas operacinis gydymas.
Persirgus meningitu ar encefalitu galimi ir liekamieji reiškiniai: nuovargis, atminties (ypač trumpalaikės) bei dėmesio koncentracijos sutrikimas, žymiai rečiau – elgesio ar mokymosi sutrikimai, o itin sunkiais – smegenų vandenė, (ypač herpetinio encefalito atveju) – paralyžiai (galūnių pasilpimai), klausos, uoslės, regos sutrikimai, epilepsija, intelekto defektai.
Patarimai ir profilaktika
1. Skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai, valstybės biudžeto lėšomis, skiepijami nuo tuberkuliozės, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos. Savo lėšomis galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
2. Savalaikis diagnozės nustatymas, ligonio izoliavimas ir gydymas.
3. Jei nepraėję daugiau kaip 10 dienų, artimą sąlytį, su meningokokine infekcija sirgusiu ligoniu, turėjusiems asmenims (šeimos nariams; asmenims, gyvenantiems ir miegantiems toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose, globos namuose.); kitiems asmenims, turėjusiems artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.); klasėje – suolo draugai ir kiti artimai bendraujantys; ikimokyklinėje vaikų įstaigoje – artimą sąlytį turėję vaikai) rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nuspręs dėl antibiotikų skyrimo.
4. Pastoviai užtikrinti tinkamą patalpų valymą ir vėdinimą, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių.
5. Užtikrinti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint, čiaudint užsidengti nosį ar burną) bei rankų higienos (reguliariai plautis rankas) reikalavimų vykdymą.
6. Imunitetą stiprinti kasdien: subalansuota ir sveika mityba, tinkamas darbo ir poilsio režimas, aktyvus judėjimas, pasivaikščiojimas gryname ore ir grūdinimasis. Maisto papildai – tik priedas, reiktų vatoti daugiau nemedikamentines priemones – augalus, nuo seno žinomus liaudies medicinoje: arnika, tuja, alavijas, česnakas, svogūnas, mėta, šeivamedis, erškėtuogės vaisiai, ženšenis, jonažolė, ramunėlė ir kt.
7. Jei buvo įsisiurbusi erkė, o po kelių parų ar laike dviejų savaičių sukarščiavote, nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Dėmesio: Atsiradus specifiniams meninginiams simptomams: šviesos baimei, ypač su galvos skausmu, raudonu ar violetiniu odos ar/ir gleivinių bėrimu, atkakliam pykinimui ar vėmimui, mieguistumui, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
