Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Salantų regioniniame parke atgims Imbarės piliakalnis

www.alkas.lt
2012-12-09 09:07:13
6
Imbarės piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Imbarės piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Imbarės piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.
Imbarės piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Salantų regioniniame parke prasideda Imbarės piliakalnio, vieno ankstyviausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos piliakalnių, tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai.

Imbarės piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Salanto ir Pilsupio upių santaką, yra vienas didžiausių šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių. Priešistoriniais laikais ant jo stovėjusi Imbarės pilis, kuri XIII a. buvo svarbus kuršių Cėklio žemės centras. Tačiau Imbarės archeologinį kompleksą sudaro ne tik piliakalnis su priešpiliu, bet ir kiti kompaktiškai išsidėstę archeologinę, istorinę ir mitologinę vertę turintys kultūros paveldo objektai – gyvenvietė, kulto vietos, akmuo nulygintu paviršiumi, kapinynas, senosios kapinės ir dvarvietė. Šio Imbarės piliakalnio tvarkymo projekto metu, iki kitų metų rudens numatoma sutvarkyti dalį archeologinio komplekso, apie 4,5 ha teritorijos.

Pasak Salantų regioninio parko direkcijos vyr. specialistės Astos Bagočienės, siekiant Imbarės piliakalnį pritaikyti lankymui, būtina išryškinti piliakalnio gynybinius įtvirtinimus, jo siluetą, kuo plačiau atverti lankytojams nuo piliakalnio atsiveriančią Salanto upės panoramą ir apylinkių kraštovaizdį. Tuo tikslu Imbarės piliakalnio teritorijoje bus iškirsti medžiai ir kiti menkaverčiai krūmai.

Numatoma įrengti akmenimis grįstą ir terasuotą takus bei takus su atsijų danga, kuriais vaikščiodami lankytojai galės apžvelgti Imbarės piliakalnį ir jo apylinkes. Taip pat bus įrengtas tiltelis, laiptai, užtvara, lauko tualetas. Palei takus bus pastatytos informacinės ir nukreipiančiosios rodyklės, informaciniai stendai, suolai. Ant piliakalnio numatoma įrengti tris atokvėpio aikšteles.

Archeologiniai tyrimai parodė, kad piliakalnį gyvenimui ir gynimuisi žmonės pasirinko dar I tūkstantmetyje prieš Kristų, kur įkūrė įtvirtintą gyvenvietę. Šalia jos I tūkst. po Kr. išaugo įtvirtintas priešpilis, o aplinkui piliakalnį – papilio gyvenvietė, šventyklos ir kapinynas. Pasak istorikų, X-XIII a. Imbarė buvo stambi kuršių pilis. Žemutiniame papilyje aptikta gatvių sistema leidžia manyti, kad ankstyvaisiais viduramžiais Imbarė jau turėjo protomiesto bruožų.

Rašytiniuose šaltiniuose Imbarės vardas pirmą kartą paminėtas 1253 metais. Viena iš daugelio legendų pasakoja, kad vietovė pavadinta pilies valdovo dukters Imbarės vardu. Spėjama, kad pilis apleista 1260–1263 m. kuršių sukilimo metu. XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo dvaras, kuris vėliau persikėlė ant netoliese stūksančios Dvarlaukio kalvos.

Darbai bus finansuojami ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.

Minėto projekto metu šiais metais jau sutvarkytas ir pritaikytas lankymui dar vienas Salantų regioninio parko kultūros paveldo objektas – Kartenos piliakalnio archeologinis kompleksas. O visai neseniai prasidėjo ir Salantų dvaro parko tvarkymo darbai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ar esate buvę Salantų regioniniame parke?
  2. Kviečia skalvių genties piliakalniai Rambyno regioniniame parke
  3. Trakuose šurmuliuoja keturioliktoji Viduramžių šventė (nuotraukos)
  4. Kuršių nerijos kraštovaizdžiui išsaugoti galima ir gyvulių ganiava
  5. Išleistas penktasis žurnalo „Rambynas“ numeris
  6. Skelbiamas kraštovaizdžio kaitos konkursas
  7. Vištyčio regioninis parkas minėjo savo dvidešimtmetį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. sb says:
    13 metų ago

    Lietuvių tautinio atgimimo metu, laisvojoje prieškario Lietuvoje ir netgi LTSR laikais LIETUVOS ŠVIESUOLIAI apie piliakalnius visada masinio informavimo priemonėse rašydavo per tautinio pasididžiavimo prizmę.
    Dabar gi eurobabkių vergai rašo “kad piliakalnį gyvenimui ir gynimuisi žmonės pasirinko dar I tūkstantmetyje”. anksčiau rašydavo, kad lietuvių protėviai, o dabar tiesiog “žmonės”. Pradėjau pastebėti, kad pristatant Lietuvos archeologijos ir istorijos objektus informacijos priemonėse ir netgi jų pačių stenduose “stebuklingai” nepaminima jų priklausomybė lietuvių protėviams, o vėlesnių – Lietuvos valstybei. Žiūrime eurokosmopolitiniame kontekste? Čia kritika ne Alkui, o tokias žinutes tvirtinantiems kultūros funkcionieriams, kurie puikiai jaučia nuo ko priklauso jų karjera.

    Atsakyti
    • Kreivas says:
      13 metų ago

      Kokia priklausomybė lietuvių protėviams prieš tris tūkstančius metų? Tais laikais kuršių kultūra kaip atskira dar nebuvo susiformavusi, ką jau kalbėt apie kažkokius “lietuvių protėvius”. Skaudu, kad lietuvos archeologija iš lėto brenda iš romanticizmo prietarų ir tampa pasaulinio lygio mokslu? Gal nereikia nusileist iki lenko – rusiškų marazmų lygio, kur variagai – “cikri rūsai” o pilsudskis – Boleslovo narsiojo reinkarnacija? Na bet aišku, “pederastai, jevrosajūzas, žydai, vagys, funkcionieriai, Lietuvą pardavė, kur mergaitė”… Lengva neišmanant apie ką kalbi nusileist iki konspiracinių teorijų lygio.
      Šis piliakalnis pats iš saves yra garbę ir pasididžiavimą skatinantis paminklas (labai džiugu, kad jis bus tvarkomas, kaip sutvarkys, ar profesionaliai ar pramogų parko lygiu, kitas klausimas), jam nereikia ir pripiešinėt pasakaičių apie tai, kaip ant jo Vytautas gyveno.

      Atsakyti
  2. G pavardės nesakysiu says:
    13 metų ago

    „Skaudu, kad lietuvos archeologija iš lėto brenda iš romanticizmo prietarų ir tampa pasaulinio lygio mokslu?“ Na, bet pavaro jaunimas! 😀 Gerai Bumblauskas darbuojasi, nieko neprikiši :-(.

    Atsakyti
    • Kreivas says:
      13 metų ago

      Bumblauskas yra istorikas dirbantis lenkijos kliedėtojams (jie analogiški tamstoms, tik žvelgia pro savo iškrypusią prizmę), ir bent man, mažas autoritetas.

      Beje, Lukai, taip, protėviai medžius kirstų, nes ant piliakalnių jų naudojimo laikais medžiai neaugdavo.

      Atsakyti
  3. Lukas Kondrusevicius says:
    13 metų ago

    Įdomu ar protėviai kirstų medžius ir taikytųsi prie vakarietiškų patogumų standartų lankymui.

    Atsakyti
    • Milda Lauzikaite says:
      13 metų ago

      Vydūnas apie griovimą ir statymą:
      http://www.reocities.com/vydunopuslapis/griovimas_ir_statymas.htm

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V.V.Landsbergis. Eina sau

V.V.Landsbergis. Lietuvos vynas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai