Organizatorių nuotr.
Klaipėdos centrinis paštas visus klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia užsukti ir pasižvalgyti po istorinių fotografijų parodą „Kai Klaipėda vadinosi Memeliu…“.
Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos parengtoje parodoje eksponuojama dalis AdM archyvo eksponatų: nuotraukos, atvirukai, transporto bilietai ir pan.
Apžiūrėdami parodos eksponatus lankytojai galės susipažinti su senąja Klaipėda, kai joje tik ką buvo atsiradę pirmieji automobiliai, autobusai bei miesto pasididžiavimas – tramvajus, kai iškilo Pašto rūmai, buvo pastatyta geležinkelio stotis, ėmė kursuoti pirmieji traukiniai.
Būdama uostamiestis Klaipėda visada buvo pasiekiama vandens keliais, tačiau ne mažiau svarbus ir susisiekimas sausuma – geležinkeliais ir visuomeniniu miesto transportu, o paštas buvo ne tik ryšio ir susižinojimo priemonė, bet ir savo pastatais puošė ir tebepuošia miestą.
AdM archyvą sudaro įvairių rūšių dokumentai: knygos, paveikslų iškarpos iš laikraščių, atvirukai, žemėlapiai, teatro afišos, programos ir t. t. Ypač vertingi rankraščiai, asmeniniai dokumentai bei laiškai, puikiai atspindintys krašto gyvenimą.
Tarp gausios ikonografinės medžiagos – įvairių fotografijų, atvirukų, skaidrių – išsiskiria XX a. pirmosios pusės stiklo negatyvai bei unikalūs 1937 m. „Memeler Dampfboot“ spaustuvės pastato brėžiniai su architekto Herberto Reismanno ir leidėjo Friedricho Wilhelmo Sieberto parašais, taip pat originalūs paveikslai, kuriuose vaizduojami Klaipėdos ar Klaipėdos krašto fragmentai.
Organizatorių nuotr.
Archyvo turinys aprėpia daugelį Klaipėdos miesto bei krašto gyvenimo sričių: kultūrą, meną, pramonę, žemės ūkį, žvejybą, laivybą, sportą, literatūrą.
Ši kilnojamoji paroda – pirmoji iš parodų serijos „Kai Klaipėda vadinosi Memeliu“. Paroda Klaipėdos centriniame pašte veiks iki gruodžio 1 dienos.
AdM (vok. Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise) – Klaipėdos krašto darbo grupė, įkurta 1948 m. Vakarų Vokietijoje. Tai pasitraukusių iš Klaipėdos krašto gyventojų bei jų palikuonių sąjunga. Nuo įkūrimo AdM draugija siekė išsaugoti bei rinkti buvusių Klaipėdos krašto gyventojų dokumentus – knygas, žemėlapius, nuotraukas, paveikslus ir kitą medžiagą.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Atidaryta A.Karvelio piešinių paroda
- Fotografijų paroda „Baltijos dvelksmas“
- Klaipėdiečiai kviečiami į pasimatymą su savo miestu
- Klaipėdoje – renginių sukūrys „Etnoreidas“
- Knygos apie Nemuną autorius Uve Rada: upės rašo kitokią istoriją nei sostinės
- Lietuvos paštas perka „Snoro“ mažmeninį tinklą
- Lietuvos paštas vėl laukia vaikų piešinių
TIkekimes daugiau neteks prarasti Klaipedos.
Ar nematai kaunieti, kad jau prarandam? O aukščiau – tamstai pavyzdys vyksmo, kuris jau verčiasi per kraštus: “Mėmėlio kvartalas”, “Mėmelio teatras”, “Mėmelio taupkasė”, “Mėmelio leidykla”. Gal manot, kad čia kelių nupušusių mėmelių darbas? Nebūkit naivus ir žiūrėkit, kad neprarastumėt savo Kauno. O tai neliks kur trauktis paskutiniems lietuviakalbiams iš Klaipėdos ir Vilniaus.
Klaipėda lietuviams niekada nebuvo Mėmeliu! Lietuvininkai visad plaukė tik į Klaipėdužę! Ar kas girdėjot laivininkus plaukiant į “mėmelužį”?
Manau,kad Seimas tokius naujadarus turėtų nedelsiant uždrausti.
Ne mėmės buvome kadais – atkovojome kryžiuočių paveržtą Klaipėdą.
Taip, paveržtą…, bet tai lėmė Lenkija, kuri nesutiko, kad po Žalgirio Klaipėda atitektų Lietuvai(Vytautui).
Tie patys istoriniai veiksmai lenkų tapo tęsiami toliau – jie jau be įprastinių vizų marširuoja Karaliaučiaus srityje, taigi joje lenkiškas plėtimasis link Lietuvos yra tęsiamas ir iš šios pusės.
Ušackas, kuris prieš 4 metus buvo arti prie tokio sienos režimo tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus susitarimo, buvo Grybauskaitės “išstumtas” iš ministro pareigų ir atsidūrė tolimame Afganistane, o šio susitarimo klausimas Lietuvoje padėtas į stalčių… O, matyt, Lenkija per tą laikė nesnaudė ir pasinaudodama Lietuvos “pasu” ėmėsi pratęsti istorinį Rytprūsių pasilaikymo sau politiką…