Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Knygos apie Nemuną autorius Uve Rada: upės rašo kitokią istoriją nei sostinės

www.alkas.lt
2011 07 12 16:46
3
Uve Rada | šventės rengėjų nuotr
Uve Rada

Nidoje vykstančio XV tarptautinio Tomo Mano festivalio svečias, vokiečių žurnalistas Uve Rada (Uwe Rada), pernai išleidęs istorinių apybraižų knygą „Nemunas. Vienos Europos upės kultūros istorija“ („Die Memel. Kulturgeschichte eines europäischen Stromes“) – nenustebo, kai skaitymų metu prasidėjęs pokalbis greit išsiplėtojo, paliesdamas didžiosios geopolitikos klausimus. Smalsaus europiečio akimis į istoriją pažvelgęs autorius jau pripratęs, kad jo knyga sukelia nevienareikšmiškus vertiniomus.

Poeto ir vertėjo Antano Gailiaus vestame susitikime su svečiu iš Berlyno ginčas įsiplieskė vos autoriui perskaičius knygos skirsnį, skirtą Klaipėdos istorijos vingių apžvalgai.

„Kodėl nedaug dėmesio skyrėte pastarajam pusšimčiui metų, kurie Lietuvos istorijai buvo itin reikšmingi? Ar Rusijos ir Europos Sąjungos santykių fone Nemunas turi perspektyvų nustoti pasienio upės statuso?“ – klausimų pažėrė susitikimo dalyviai.

Nuomonių įvairovė ir kritinės pastabos knygos autoriui parodė jog buvo paliesti daugeliui rūpimi klausimai.

„Turint galvoje tai, kiek laiko vokiečiams ir prancūzams prireikė tariantis dėl kaimynystės Reino srityje, po Sovietų Sąjungos griūties prabėgęs dvidešimtmetis – gana trumpas laikotarpis tokiam procesui“, – svarstė U.Rada.

Audringi knygos pristatymai Rytų Europoje, anot svečio, gerokai skiriasi nuo panašaus pobūdžio susitikimų jo gimtojoje Vokietijoje, daugiausia sutraukiančių vyresnio amžiaus žmones, kuriuos su ilgiausia Lietuvos upe sieja šeimos istorija ir prisiminimai, o dabar – ir dėkingumas autoriui, padovanojusiam jiems dalelę Tėvynės. Autoriaus nuopelną grąžinus į svarstymų akiratį vokiečių pamirštą Nemuną (vokiškai – Memel) įvardija ir kritikai, kurie įvertino U.Rados gebėjimą istorinius faktus pateikti populiariai bei poetiškai.

„Plačiau pažvelgus, knyga įkvepia diskusijas ne tik tarp šalių, bet ir tarp kartų“, – pastebi autorius. Jo idėja – į Europos istoriją pažvelgti keliaujant palei didžiųjų jos upių vagas – sulaukė didelio susidomėjimo, ir į kelionę jau leidosi pats U.Rados kūrinys: pernai pasirodžiusi knyga jau yra išleista baltarusiškai, laukiama vertimų į lietuvių bei lenkų kalbas.

– Kaip kilo sumanymas į Europos istoriją pažvelgti upės akimis?

– Man patinka upės – manau, kad jos rašo kitokią istoriją nei sostinės. Tekėdamos jos nuolat keičia perspektyvą ir, užuot kūrusios sienas, jas aplenkia, kartu siūlydamos ne visai įprastą mums būdą suvokti Europos istoriją ir geografiją. Pirmoji upė, apie kurią parašiau, buvo Oderis, ilgą laiką suvoktas kaip Lenkijos ir Vokietijos sienos sinonimas.

Suvokimas, kad upė gali pati būti riba ir kartu ribas peržengti, buvo mano sumanymo išeities taškas. Siekiau nagrinėti upės fenomeną, pristatydamas tiek jos vietą skirtingų tautų naratyve, tiek bendruosius kultūros ženklus, žinomus skirtingoms, bet šalia gyvenančioms tautoms: kultūros veikėjus, istorines asmenybes bei reiškinius, pranokstančius valstybių sienas.

Pavyzdžiui, Baltarusijai ir Lenkijai tokia asmenybė yra dainų autorius ir dainininkas Česlavas Niemenas (Czesław Niemen), tapęs europine figūra. Jis gimė ir augo Baltarusijoje, o šeimai persikėlus į Lenkiją, tęsė čia mokslus ir išgarsėjo kaip roko muzikantas. Savo tikrąją pavardę – Vydricki (Wydrzycki) – jis pakeitė slapyvardžiu Niemen, arba Nemunas, šitaip akcentuodamas savo gimtinę. Teko lankytis jo gimtajame kaime – Senuosiuose Vasiliškiuose – dieną, kai jam būtų sukakę 70 metų.

Šia proga ten vyko undergroundo muzikos koncertas. Yra ir daugiau pavyzdžių: tiek vokiečiai, tiek lietuviai pažįsta Prūsijos karalienę Luizę, rašytoją Johanesą Bobrovskį (Johannes Bobrowski).

– Kaip pradedate upės istorijos tyrimą?

– Nagrinėju, kokiuose kognityviniuose žemėlapiuose, „mental maps“, figūruoja upė. Tarkime, Vokietijoje Nemunas tipiškai suvokiamas kaip Rytų Prūsijos upė, faktiškai turint galvoje vos 110 km ilgio atkarpą iš visų beveik 940 km. Tuomet lyginu stereotipus su realybe, atrasdamas vis naujų temų.

– Istorija – jūsų profesija ar pomėgis?

– Istoriją esu studijavęs, bet studijų nebaigiau; esu žurnalistas. Tai, manau, nulemia mano įasmenintą požiūrį į pasirinktą temą. Galiu leisti sau iškelti bet kokį rūpimą klausimą ir dėlioti kūrinį tarsi mozaiką. Dažnai pasitaiko, kad netikėtai sukritusi dėlionė išryškina neįprastas sandūras arba atskleidžia dalykus, kurie iki tol nebuvo žinomi. Tai man buvo šis tas naujo.

Poreikis regėti situaciją savomis akimis paskatino aprašomąsias upes apkeliauti nuo ištakų iki žiočių, dažniausiai – dviračiu. Galimybes atlikti tyrimą vietoje iš dalies ribojo finansai – knygą rašiau gavęs įvairių fondų stipendijas, tačiau stengiausi maksimaliai daug laiko praleisti tose šalyse, kurias kerta Nemunas, pažinti aplinką, žmones, pabendrauti su vietiniais istorikais bei kultūrologais.

– Esate parašęs knygas apie Oderį ir Nemuną, priešaky – darbas apie Elbę. Gal ateityje ketinate domėtis ir kitų kontinentų upėmis?

– Ne, manyčiau, kad darbas apie Elbę šiame cikle bus paskutinis, – šypsosi autorius. – Juk ateina laikas išsemti vieną temą ir pradėti ką kita. Tačiau Europos kultūros tyrinėjimų perspektyvomis neabejoju.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kęstutis Juškys says:
    11 metų ago

    Gerbiu vokietį Uwe Rada už tai, kad sugebėjo įžvelgti daugelio savo tėvynainių tėvų bei protėvių Žemėje jų prigimtinį kultūtinį Pradą.
    Gaila, bet mūsų / Lietuvos / rašytojams tai visai nerūpi. Jų suvokimo riba , geriausiu atvėju, tesiekia Durnių laivą, kuris gal salyginai
    ir plaukia Nemunu.
    Juk turime puikų praeities tyrinėtoją ir rašytoją Steponą Kolupailą, kuris tyrinėjo ir aprašė Nemuną.
    Ar nevertėtų pamastyti ir pasidomėti kodėl tais senais laikais menamam Nemuno valymui vadovavo popėžiai.
    Ar tai nebuvo mūsų prigimtinės kultūros naikinimo pradžia jau , siekianti 1200 uosius metus.
    Kodėl , Lietuvai tapus laisvai / ? / , mūsų tikroji praeitis, tikroji istorija tebėra TABU, ant kurio uždėtas juodas kryžius.
    Ar šiuolaikiniai kryžnešiai neparodė savo tikrojo veido žmogaus , kuris jiems sugrąžino katedrą, atžvilgiu …
    Kodėl mes dar ir šiandien tebebučiuojame rankas tiems, kurie iš mūsų tyčiojas ir toliau naikina mūsų prigimtinę kultūrą…
    Šiandin akivaizdu, kad Nemunas gali išskirti dvi broliškas šalis, bet gali sėkmingai ir sujungti, jeigu mes sugebėsime apsijungti prieš bendrą GERADARĮ.
    Nejaugi Lietuvoje neatsiras nė vieno istoriko, kuris sugegėtų pripažinti, kad jo mokslinis laipsnis,klastojant Lietuvos istoriją nieko vertas.

    Gal dalinai ir ne į temą, bet su pagarba tiems ,kas ryžtųsi……..Kęstutis.

    Atsakyti
  2. hbk says:
    10 metų ago

    citroen c3

    Atsakyti
  3. hbk says:
    10 metų ago

    ysta ysta lova kuku by fantastik

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Klaipėdos uostas | portofklaipeda.lt nuotr.

Klaipėdoje lankysis JAV karinis laivas

2023 01 26
Klaipėdos uostas | sumin.lt nuotr.

Klaipėdos uostas iššūkius atlaikė

2023 01 20
„Lino lėlių“ spektaklis „Šišion“ | D. Bielkausko nuotr.

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

2023 01 18
Prezidentas: prieš šimtą metų Klaipėda tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi | lrt.lt nuotr.

Prezidentas: prieš šimtą metų Klaipėda tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi

2023 01 17
Klaipėdos sukilimo Didvyrius pagerbė ir Lietuvos prezidentas

Klaipėdos sukilimo Didvyrius pagerbė ir Lietuvos prezidentas

2023 01 15
Laivų statybos krantinės | Vakarų laivų gamyklos nuotr.

Atnaujinamos laivų statybai skirtos krantinės

2023 01 12
Lietuva | M. Vitėno nuotr.

Vilniuje ir Klaipėdoje – Laisvės gynėjams kurta oratorija „13“

2023 01 11
Birštono apžvalgos bokštas | Vaidoto Grigo nuotr.

Aukščiausiame apžvalgos bokšte – naujovės

2023 01 08
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdą papuoš „Baltic Sail“ burlaiviai

2023 01 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Pienas | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

2023 02 02
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.
Kultūra

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.
Žmonės

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje
  • Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?
  • Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“
  • „Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)

Klaipėdos savivaldybės taryba patvirtino 2023 metų savivaldybės biudžetą ir 2023-2025 metų strateginį veiklos planą. Tai svarbiausi miesto dokumentai, kuriuose numatomas...

Skaityti toliau

Klaipėdoje lankysis JAV karinis laivas

by Ditė Česėkaitė
2023 01 26
0
Klaipėdos uostas | portofklaipeda.lt nuotr.

Sausio 26 dieną Klaipėdos uoste laukiama atvykstant JAV „Arleigh Burke“ klasės kovos laivų-minų naikintojų karinio laivo USS Roosevelt (DDG 80)....

Skaityti toliau

Klaipėdos uostas iššūkius atlaikė

by Ditė Česėkaitė
2023 01 20
0
Klaipėdos uostas | sumin.lt nuotr.

Pastaraisiais metais, kuriuose buvo gausu iššūkių žmogui, verslui, valstybėms, kiekvienas turėjo prisitaikyti savaip. Klaipėdos uostas – ne išimtis. 2022-us prognozavęs...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

Kitas straipsnis
Kultūros ministras pristatė būsimos Kultūros tarybos koncepciją

Pristatytas Menų tarybos įstatymo projektas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai