Lapkričio 2 d. 54 Seimo nariai pasirašė įpareigojimą, kad į Seimo lapkričio 6 d. dienotvarkę būtų įtrauktas paklausimo Konstituciniam teismui (KT) projektas dėl ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Kad klausimas būtų privalomai svarstomas užtenka surinkti 47 Seimo narių parašus.
G.Songaila jau spalio 30 d. Seime įregistravo patobulintą „Seimo nutarimo dėl paklausimo Konstituciniam Teismui“ projektą (XIP-4935(3)). Šis projektas numato kreipimąsi į KT dėl išaiškinimo, ar spalio 14 d. Seimo rinkimai daugiamandatėje apygardoje bei kai kuriose vienmandatėse apygardose gali būti laikomi legitimiais, t.y., ar daugybiniai balsų pirkimai bei kiti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
Įstatymas nustato, kad esminiai rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti patvirtinti tik tuo atveju, jei neginčijamų rezultatų paklaida neviršija vieno mandato.
Tautininkų sąjunga apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai. Įstatymas nustato, kad, gavus tokį skundą, Lietuvos Respublikos Seimas ir (arba) Lietuvos Respublikos Prezidentas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl esminių rinkimų rezultatų nustatymo.
Spalio 30 d. tautininkai viešu pareiškimu yra kreipęsi ir į Lietuvos Respublikos Prezidentę, atkreipdami jos dėmesį tai, kad masinių įstatymo pažeidimų teisinių ir politinių pasekmių bus neįmanoma pašalinti nesikreipiant į Konstitucinį Teismą dėl esminių rinkimų rezultatų daugiamandatėje apygardoje nustatymo. Tautininkai išreiškė paramą principingoms Prezidentės D.Grybauskaitės nuostatoms dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasekmių šalinimo ir dėl skaidrių Vyriausybės sudarymo principų.
Dėl gausių ir ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų į Vyriausiąją rinkimų komisiją Tutininkų sąjunga kreipėsi dar po 1-ojo rinkimų rato, spalio 19 d., reikalaudama, kad ši išnagrinėtų, ar masinio balsų pirkimo ir kitų pažeidimų sąlygomis ji galėjo nustatyti esminius balsavimo rezultatus. Pagal Seimo rinkimų įstatymą esminių balsavimo rezultatų nustatyti negalima, jei jų paklaida didesnė kaip vienas mandatas. Tačiau, tuo kart, VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas raštu informavo, jog TS skundas bus išnagrinėtas tik po antrojo rinkimų rato.
Tuomet spalio 22 d. TS apskundė šį VRK sprendimą Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimui reikalaudama, kad būtų kreipiamasi į Konstitucinį teismą prašant išaiškinti ar per Seimo rinkimų pirmąjį ratą daugiamandatėje ir 6-iose vienmandatėse apygardose (Justiniškių Nr. 7, Šilutės-Pagėgių Nr.32, Biržų-Kupiškio Nr.48, Vilniaus-Trakų Nr.57, Kaišiadorių-Elektrėnų Nr. 59, Jurbarko Nr.62) nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar tai buvo šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai.
Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimo valdyba nusprendė nenagrinėti Tautininkų sąjungos skundo iki Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų.
Tuomet tautininkai kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, (LVAT) prašydami panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai pirmo rato Seimo rinkimų rezultatai, ir įpareigoti VRK išnagrinėti jai pateiktą TS skundą.
Spalio 27 d. LVAT sugrąžino nenagrinėtą Tautininkų sąjungos skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo, nustatant esminius rinkimų rezultatus, motyvuodamas tuo, kad remiantis Tautininkų sąjungos skundu Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą per 48 valandas nuo skundo gavimo.
Po šios LVAT nutarties susidarė paradoksali situacija – LVAT nenagrinėjo Tautininkų sąjungos skundo, nes manė, kad jį turėjo nagrinėti Konstitucinis teismas jau po pirmojo rinkimų turo, o Prezidentė ir Seimo valdyba manė priešingai, todėl į Konstitucinį teismą iki šiol dar nesikreipė.
Valstybės valdymo funkcionavimas yra visiškai nugyventas, nustekentas, sumužikėjęs, kad jau net Seimo rinkimų negalima patikimai pravesti.
Kitaip ir negalėjo būti, kai valstybės valdžia sėdi 20 metų nesipraususi…, nosies galiuką susišlapina… ir tiek.
Kadangi visiems Lietuvos zmonems akivaizdu, kad sie rinkimai yra ne rinkimai, o pirkimai, tai butina , kad tiek seimas, tiek prezidente kreiptusi iKonstitucini teisma ir kad jis pateisintu savo varda-apgintu Konstitucija ir pripazintu siu rinkimu rezultatus neteisetais.Priesingu atveju -Lietruva galima bus laikyti nupirkta rusu, Uspaskio uz Europos pinigus, kelis simtus milijonu, kuriuos jis gavo budamas prie lovio neva savo gamykloms vystyti, o faktiskai-rinkejams papirkineti
Dabar ta kova su balsų pirkimais darosi panaši į kovą su vėjo malūnais. Tai gal būtų tikslinga įteisinti balsų pirkimą. Tokiu atveju vieni rinkėjai galėtų parduoti savo balso teisę, t.y. partija gautų balsą už savo rinkiminę programą, kiti patys balsuotų. Kuri partija apsukresnė ar turtingesnė ta ir nusipirks daugiau balsų. Tai tas pats principas, kaip dabar yra su rinkmine agitacine reklama, jeigu leidžiama reklamavimu uždirbti žiniasklaidos priemonėms, tai perkant balsus uždirbtų tam tikra rinkėjų dalis. Manau tas paskatintų daugiau dalyvauti rinkimuose balsų neparduodančių rinkėjų kategoriją.
Rinkėjo laisvos valios pareiškimo principas būtų išlaikytas – balsus galėtų pirkti visos partijos ar kiti kandidatai, rinkėjas galėtų partijai (kandidatui) savo balsą paruoti arba balsuoti tarkim už partiją neperkančią balsų, tuo valstybės valdymo demokratiniai principai pažeisti nebūtų.
Gali būti, kad tokiu atveju balsai pabrangtų ir partijoms nebūtų prasmės juos pirkti.