Vilniaus universitetui vadovaus laikinasis rektorius prof. J.Banys (0)

V.Naujiko nuotr. (VU)

Spalio 9 d. Vilniaus universiteto Senatas laikinojo VU vadovo pareigas pavedė eiti mokslo reikalų prorektoriui prof. habil. dr. Jūrui Baniui.

Slaptu balsavimu iš 76 balsavime dalyvavusių Senato narių „už“ šį sprendimą pasisakė 62 Senato nariai, „prieš“ balsavo 10, 4 biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais.

Dabartinio Vilniaus universiteto rektoriaus Benedikto Juodkos kadencija baigiasi spalio 11 dieną.

Senato posėdyje taip pat buvo pratęsti prorektorių įgaliojimai: administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, akademinių reikalų prorektoriaus dr. Juozo Galginaičio ir tarptautinių reikalų prorektoriaus dr. Rimanto Vaitkaus. Jie eis savo pareigas iki naujojo rektoriaus išrinkimo ir jo prorektorių komandos patvirtinimo.

Kreipdamasis į VU Senato narius J. Banys pažymėjo, kad eiti laikinojo Vilniaus universiteto vadovo pareigas nebus lengva ir maloni misija. „Tarpuvaldžiu visada yra sunku. Mūsų užduotis dabar – kuo greičiau parengti Statutą, kuo greičiau pateikti jį Seimui ir tikėtis, kad jį patvirtins, ir tuomet galėsime išrinkti naują rektorių“, – apibrėžė artimiausius uždavinius J. Banys.

J. Banys gimė 1962 m. gruodžio 30 d. Vilniuje. 1980 m. baigė Vilniaus 9 vidurinę mokyklą, 1985 m.su pagyrimu – Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1990 m., baigęs aspirantūrą, Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją, 2000 m. – habilituoto daktaro disertaciją, 2000 m. jam suteiktas docento, 2003 m. – profesoriaus vardas. 1989–1990 m. gavęs Soros grantą dirbo Oksfordo universitete, Anglijoje. 1993–1995 m., gavęs A. Humboldto stipendiją, dirbo Leipcigo universitete, Vokietijoje.

Prof. habil. dr. Jūras Banys – žymus mokslininkas. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos Povilo Brazdžiūno premijos laureatas (2001 m. kovo 20 d.), Nacionalinės premijos laureatas (2003 m.).

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – gardelės dinamika, feroelektra, struktūriniai faziniai virsmai, dipoliniai stiklai, relaksoriai, dielektrinė spektroskopija. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, daugumą jų – tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

Yra dalyvavęs tarptautinėse mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Rusijoje, Anglijoje, Italijoje, Latvijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitur (iš viso daugiau kaip 300 pranešimų, iš jų per 30 kviestinių).

2003–2007 m. – VU Fizikos fakulteto dekanas. Nuo 2007 m. – VU mokslo reikalų prorektorius.

Greta pagrindinio mokslinio darbo dėsto fizikos disciplinas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentams. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.