Varėnoje, šalia Savivaldybės pastato, suplevėsavo Dzūkijos regiono vėliava.
Varėnos rajono savivaldybės meras Elvinas Jankevičius, Dzūkijos vėliavą iškėlęs drauge su Savivaldybės administracijos direktoriumi Algiu Miškiniu, sako, jog šios vėliavos iškėlimas Varėnoje, kuri yra ne tik rajono centras, bet ir pačioje Dzūkijos širdyje įsikūręs miestas, yra prasmingas, patriotizmą, tautiškumą ir net regioninį savitumą pabrėžiantis ženklas.
„Dzūkijos vėliava yra simbolis to, ką esame išsaugoję ir stengiamės puoselėti – dzūkišką tarmę, papročius ir tradicijas.“ , – sakė rajono vadovas.
Kuriant Dzūkijos herbą simbolių ieškota senojoje Lietuvos žemių hieraldikoje. Šiuo atveju Dzūkijai artimiausioje Trakų senoje hieraldikoje, nes Dzūkija nuo XIV a. pabaigos priklausė Trakų kunigaikštystei, nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai, o nuo 1565–1566 m. teisminės-administracinės reformos iki XVIII a. pabaigos jos ribos beveik sutapo su Trakų pavieto ribomis. Dzūkija niekada nebuvo Lietuvos teritoriniu administraciniu vienetu.
Yra sukurti taip pat ir didysis bei mažasis Dzūkijos herbai. Mažojo herbo mėlyname lauke (skyde) vaizduojamas sidabrinis šarvuotas karys, laikantis dešinėje rankoje auksinę alebardą ant sidabrinio koto, o kaire ranka atsirėmęs į sidabrinį baltišką skydą su paauksuotu viršutiniu apvadu ir paauksuotu apatiniu apvadu. Didžiajame herbe jau aprašytą mažąjį herbą ant sijos laiko dvi atgal atsigręžusios sidabrinės lūšys su auksiniais nagais ir liežuviais. Ant sijos kabo sidabrinis kaspinas su mėlynų raidžių deriniu: EX GENTE BELLICOSISSIMA POPULUS LABORIOSUS (iš karingiausios genties darbštūs žmonės). Šio herbo ir herbinės vėliavos autorius yra dailininkas Arvydas Každailis.
Nors Dzūkijos regiono kaip ir kitų etnografinių regionų vis dar nėra Lietuvos Respublikos administracinėje struktūroje tikėkimės, kad vykdant Lietuvos administracinę teritorine reformą bus įteisinti būtent etnografiniai regionai ir sukurta Dzūkijos kaip ir kitų etnografinių regionų heraldika vėliau ar anksčiau taps oficialia.
o kodėl baltas fonas, juk Trakų vaivadijos spalvos buvo mėlynos. Vilniaus buvo raudona, o Žemaitijos balta. Taip ir vėliavos buvo seniausios: Žemaitijos balta su vyčiu, Trakų mėlyna su vyčiu, Vilniaus raudona su vyčiu.
Dzūkai, ko gero, pradeda busti.
Krėvė rašė, kad 19 a. kai pasakydavai dzūkas, tai žmonės net įsižeisdavo, matyt, todėl jis aprašė Dainavą ir jos kunigaikštį Šarūną. Metraščiuose 1252 m. minima Dainava-Deynove. Sekant Krėve galima teigti, kad dzūkais pavadino atėjūnai iš Rusijos dėl priebalsių dzūkavimo. Manau, kad Dzūkiją reiktų vadinti Dainava. Tai labiau siejasi su dzūkų-dainavių protėviais karingaisiais Jotvingiais. Gerbkime istoriją ir dabartį įpieškime į ją. Neužmirškime, kad Dainava-Dzūkija tęsiasi Gudijoje ir Lenkijoje, o Lietuvai priklauso tik trečia dalis. Vilnius taip pat įeina į Dainavą ir tęsiasi iki Švenčionių ir Ignalinos rajono rytinės dalies Tverčiaus ir pereina į Gudiją, kur išlikę tik dzūkų salos: Pelesa, Rimdziūnai ir kt.