Viešojoje erdvėje kartais bandoma formuoti nuomonę, esą Aplinkos ministerija neskiria reikiamo dėmesio gamtos apsaugai. Tvirtinama, neva tai – aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, anksčiau dirbusio statybų sektoriuje, „nuopelnas“.

Vienas iš paskutiniųjų pavyzdžių – visuomenei pateikta informacija apie esą tragiškai tuštėjančius Lietuvos ežerus. Be viso kito šioje informacijoje teigiama, jog aplinkos ministras „iš pat pradžių nusispjovė į bet kokį rūpinimąsi gamta“.

„Tai – netiesa. Gamta bei jos apsauga buvo ir yra viena iš prioritetinių Aplinkos ministerijos veiklos sričių. Ji niekada nebuvo ir nebus „nemylimos podukros“ vietoje. Juk pagaliau būtent dėl gamtos ir joje esančių vertybių apsaugos dar 1957 metais buvo įsteigtas Gamtos apsaugos komitetas, ilgainiui virtęs dabartine Aplinkos ministerija“, – pabrėžia G. Kazlauskas.

Kalbant apie mūsų šalies žuvų išteklius pažymėtina, jog, atsižvelgus į jų mažėjimą, aplinkos ministro įsakymu 1,5 karto sumažintas verslinės žvejybos intensyvumas Kuršių mariose, daugiau nei du kartus sumažinti žuvų sugavimo ir verslinės žvejybos įrankių limitai Kauno mariose, o nuo 2013 metų verslinė žvejyba Kauno mariose išvis uždraudžiama. Siekiant užtikrinti geresnę visų migruojančių žuvų apsaugą uždrausta verslinė žvejyba trijuose žvejybos baruose, esančiuose arčiausiai Klaipėdos sąsiaurio Kuršių mariose.

Prieš kelis metus beveik 3 kartus sumažintas ežerų, kuriuose leidžiama verslinė žvejyba, skaičius (neskaitant ežerų, kuriuose leidžiama tik specializuota seliavų ir ežerinių stintelių žvejyba). Mokslininkai nustatė, jog šių žuvų ištekliai ežeruose gausūs ir stabilūs. Daugelyje ežerų verslinė žvejyba leidžiama tik nuo rugsėjo 1 d., kuomet sumažėja žvejų mėgėjų ir poilsiautojų srautas, visuose ežeruose uždrausta verslinė žvejyba poilsio ar švenčių dienomis.

Siekiant išsaugoti sparčiai nykstančius ungurių išteklius ministro G. Kazlausko įsakymu 40 procentų sumažintas upelių, kuriuose leidžiama migruojančių ungurių žvejyba, skaičius. 15 dienų sutrumpintas laikotarpis, kai leidžiama žvejoti migruojančius ungurius pavasarį, o rudenį migruojančių ungurių žvejybą išvis uždrausta. Taip pat nustatyta, jog žvejai verslininkai, žvejojantys vidaus vandenyse, privalo skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti (iki šiol žvejai verslininkai teisę verslinei žvejybai įgydavo nemokamai).

Šiemet rugsėjį ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skirta 350 tūkst. litų plėšriųjų ir kitų vertingų žuvų paaugintų jauniklių įveisimui į valstybinius vandens telkinius. Aplinkos ministerija taip pat dėjo dideles pastangas tam, kad būtų pakeistas Mėgėjiškos žūklės įstatymas: kad lėšos už leidimus mėgėjų žvejybai patektų į atskirą valstybės biudžeto sąskaitą ir būtų naudojamos tik žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui. Nuo šių metų kovo 30 d., įsigaliojus įstatymo nuostatoms, žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai jau sukaupta daugiau nei 1,5 mln. litų.

„Tai – tik dalis Aplinkos ministerijos priimtų ar inicijuotų sprendimų dėl žuvų apsaugos bei jų išteklių gausinimo. Todėl teigti, kad mes tuo visiškai nesirūpiname, yra mažų mažiausiai neatsakinga“, – sako G. Kazlauskas.