9/11 – tai visame pasaulyje gerai žinomi 2001 metų rugsėjo 11-os dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose teroristų įvykdyti teroristiniai aktai Niujorke prieš Pasaulinį Prekybos Centrą – PPC ir Pentagone, kurie kaip lūžio taškas fundamentaliai paženklino Amerikos istoriją. 2001 rugsėjo 11-oji atveria naują Amerikos militarizavimo, pasaulinių krizių, ir socialinių pokyčių erą.
Tačiau milijonai žmonių pasaulyje iki šiol yra klaidinami dėl 9/11 tragedijos priežasčių ir pasekmių.
9/11 įvykiai sužadino seną JAV karinę doktriną. Buvo pradėti įgyvendinti nesibaigiantys agresyvūs karai po humanitarinę „anti-terorizmo“ priedanga. 9/11 tai žingsnis atgal nuo žmogaus fundamentalių teisių, vyriausybės priežiūros institucijų pareigūnų militarizavimas ir galutinis „Amerikos policinės valstybės“ įtvirtinimas.
2001 rugsėjo 11-oji taip pat žymi „Globalinio karo prieš terorizmą“ įnirtingą puolimą, JAV ir NATO sąjungininkų naudojamą kaip pretekstą ir pateisinimą pradėti „karą be sienų“ ir kitus globalinio karo užkariavimus.
2011 m. rugsėjo 11-ą dieną, 11 valandą ryto JAV prezidento Džordžo Bušo (George Bush) administracija jau skelbė, kad už Pasaulinio Prekybos Centro (PPC) ir JAV Gynybos ministerijos – Pentagono sprogdinimą yra atsakinga Al-Qaeda. Šis tvirtinimas buvo padarytas anksčiau laiko, dar prieš policijai pradedant atlikti išsamų tyrimą.
Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) direktorius Džordžas Tenetas (George Tenet) pareiškė, kad tą patį rytą Osama bin Ladenas turėjo galimybę suplanuoti „daugybines atakas iš anksto neįspėjęs“.
JAV Valstijų sekretorius Kolinas Povelas (Colin Powell) atakas pavadino „karo aktu“. JAV prezidentas Bušas tą patį vakarą televizijos laidoje kreipdamasis į naciją patvirtino, kad jis „nemato jokio skirtumo tarp teroristų, kurie įvykdė šiuos aktus ir tarp tų, kurie šiuos teroristus rėmė“.
Tuometinis CŽV direktorius Džeimsas Vulsi (Jamesas Woolsey), net neužsimindamas apie Afganistaną, tiesiai pirštu nurodė kelias terorizmo „šalis rėmėjas,“ kaip tariamas Rugsėjo 11-os dienos įvykdytų atakų bendrininkes, (tarp jų ir Iraką). Buvės Nacionalinio saugumo patarėjas Lourensas Iglbergeris (Lawrence Eagleburger) pasakė: „aš galvoju mes parodysime ką galime, jei jau buvome tokių atakų užpulti, mes esame baisūs savo jėga ir savo atpildu.“
Toliau tą patį Rugsėjo 11 d. vakarą, apie 21.30 val. buvo suformuotas jungtinis „Karo Kabinetas“ iš atrinktų aukščiausių žvalgybos ir karo patarėjų. Apie 23 val. Baltuosiuose rūmuose Vašingtone vykusio istorinio posėdžio pabaigoje buvo oficialiai pradėta įgyvendinti „Karo prieš terorizmą“ programa.
Rugsėjo 11-os įvykiai suteikė reikalingas pateisinančias aplinkybes pradėti karą prieš Afganistaną „humanitariniais pagrindais“, kartu ir pilną pasaulinės viešosios nuomonės palaikymą ir „tarptautinės bendruomenės“ pritarimą. Buvo priimta priežastinė karinė doktrina atitinkamai palaikant pateisinamą atsakymą į 9/11 įvykius.
Po 9/11 įvykių buvo visiškai izoliuoti antikariniai judėjimai. Prekybinės ir visuomeninės organizacijos turėjo iškęsti žiniasklaidos melą ir vyriausybės propagandą. Jos turėjo priimti karą prieš Afganistaną, kaip atpildą už bausmę ir Centrinės Azijos, turinčios 30 mln gyventojų skurdinimą.
„Išorinio priešo“ mitas ir „islamo teroristų“ grėsmė buvo Bušo administracijos karinės doktrinos pagrindai, kurie buvo pretekstas įsiveržti į Afghanistaną ir Iraką, paminant pilietines teises ir panaikinus konstitucinę Amerikos vyriausybę.
Pagrindinės žiniasklaidos priemonės nutylėjo, kad Al-Qaeda buvo sukurta Amerikos Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) dar TSRS – Afganistano karo metu. Šis gerai žinomas faktas yra patvirtintas oficialiais JAV Kongreso dokumentais. Tarptautinė žvalgybos bendruomenė turėjo laiko ir vėl pripažinti, kad ji iš tikrųjų palaikė Osama bin Ladeną „šaltojo karo“ metu, kuris po rugsėjo 11-os atsigręžė prieš juos pačius.
9/11 tyrimo Komisijos pranešimai didele dalimi pateisino „užsienio priešų“ mitologiją, garsindami Al-Qaeda, kaip „idėjinę“ organizaciją, kuri suplanavo 9/11 atakas.
Oficiali 9/11 versija ne tik iškraipė Pasaulinio Prekybos centro pastatų griūties priežastis, bet taip pat iš JAV istorijos ištrynė įrašus apie JAV slaptą tarptautinio terorizmo rėmimą ir sukūrė iliuziją, kad Amerikos ir Europos civilizacija yra terorizmo pavojuje.
Be sukurto „išorinio priešo“, nebūtų ir „karo prieš terorizmą“, ant kurio pagrindo pastatyta JAV nacionalinio saugumo politika.
Po 9/11 masinės informavimo priemonės ne tik slėpė tiesą nuo visuomenės, tačiau naikino istorinius įrodymus kaip šis „išorės priešas“ – Al-Qaeda buvo sukurta ir perdirbta į „priešą Nr. 1“.
Daugelis interneto tinklapių įvairia apimtimi melavo ir falsifikavo 9/11 tragediją. Melą sudarė oficialūs 9/11 tragedijos pasakojimai, pradedant tvirtinimu, kad Osama Bin Ladenas buvo šio plano kūrėjas, baigiant JAV Nacionalinio Standartų ir Technologijos Instituto (NIST) išvadomis, kad PPC pastatai sugriuvo dėl ugnies sukeltos aukštos temperatūros.
Kur buvo Osama bin Ladenas 2001 Rugsėjo 11 d.?
Taigi, ar yra nors vienas įrodymas, kad Osama bin Ladenas koordinavo 9/11 atakas, kaip skelbia oficiali versija?
JAV naujienų agentūros „CBS News“ žurnalistų komanda atlikto kruopštų tyrimą, kuriuo buvo domimasi, ką Bin Ladenas veikė paskutinėmis dienomis ir valandomis prieš Rugsėjo 11-os dienos atakas. Remiantis „CBS news“ darbuotojo Deno Raterio (Dan Rathero) 2002 sausio 28 d. pranešimu, dieną prieš teroro aktus Niujorke 2001 rugsėjo 10 d. Osama Bin Ladenas buvo Pakistano Ravalpindi mieste esančioje karo ligoninėje urologų globoje, pranešė „CBS News“, kuri rėmėsi Pakistano karinės žvalgybos (ISI) perduota informacija.
2002 sausio 28 d. pranešimas:
httpv://youtu.be/dUj2905unnw
Tą vakarą ligoninės gydytojų darbuotojų kolektyvas buvo specialiai pakeistas kita, slapta gydytojų urologų komanda. Tad ir sekančią Rugsėjo 11-ą dieną Osama bin Ladenas taip pat buvo toje pačioje ligoninėje ir bet kokiu atveju negalėjo vadovauti Rugsėjo 11-ą dieną įvykdytiems teroro išpuoliams Niujorke. Tad Amerika sekančią rugsėjo 12 dieną tikrai žinojo kur yra Osama Bin Ladenas.
Tarp kitko, Pakistano Ravalpindi miesto ligoninė yra tiesiogiai pavaldi Pakistano karinėms pajėgoms, kurios turi artimus ryšius su JAV Gynybos ministerija Pentagonu. JAV kariniai patarėjai įsikūrę Ravalpindi mieste artimai dirbo su Pakistano karinėmis pajėgomis. Tuo metu JAV Gynybos sekretorius teigė, kad jis neturi jokių duomenų apie Osamos Bin Ladeno sveikatos būklę.
Taigi, „CBS News“ pranešimai parodo šiuos akivaizdžius faktus:
1. Osama bin Ladenas negalėjo pagrįstai koordinuoti šių 9/11 atakų iš ligoninės, kurioje jis gulėjo;
2. Ligoninė buvo Pakistano Karinių Pajėgų jurisdikcijoje, kuri artimai susijusi su JAV Gynybos ministerija Pentagonu. Osamos bin Ladeno buvimo vieta buvo žinoma tiek Pakistano, tiek JAV karinėms tarnyboms.
JAV kariniai ir žvalgybos patarėjai įsikūrę Ravalpindi mieste, kurie artimai bendradarbiavo su Pakistano partneriais nesiėmė jokių pastangų kad suimtų Osamą bin Ladeną. JAV Gynybos sekretorius Ramsfeldas (Rumsfeld) kaip matėme iš 2002 sausio 28 d. „CBS News“ pranešimo tuo metu teigė, kad Osamos Bin Ladeno buvimo vieta nežinoma.
Rugsėjo 12 dieną Osamos bin Ladeno buvimo vieta buvo žinoma JAV pareigūnams, kai tuo metu JAV Valstybės sekretorius Kolinas Pauelas (Colin Powell) iniciavo derybas tarp Pakistano ir JAV, kuriose buvo numatyta suimti ir išsiųsti iš Pakistano į JAV Osama bin Ladeną. Šioms deryboms iš Pakistano pusės vadovavo Pakistano karinės žvalgybos vadovas gen. Machmudas Achmadas (Mahmoud Ahmad). Derybos vyko dvi dienas – rugsėjo 12 ir 13 dienomis JAV valstijų sekretoriaus pavaduotojo Ričardo Armitažo (Richard Armitage) ofise.
Osama Bin Ladenas iš karto galėjo būti suimtas ir nebūtų reikėję jo medžioti dešimtmetį, tačiau Amerika nebūtų turėjusi vienuolika metų apie Osamą Bin Ladeną sekamos legendos, kuri leido JAV naujienų agentūroms uždirbti milijonus dolerių pelno, kuri padėjo paskutiniams dviem Amerikos prezidentams laimėti rinkimus, kurių rinkiminėse programose buvo nuolat kartojama „kova su terorizmu“.
2001 metų spalio 7 diena: Amerika pradeda atpildo karą prieš Afganistaną
JAV ir jos sąjungininkų skubus atsakas į 9/11 teroristines atakas buvo baudžiamojo karo paskelbimas prieš Afganistaną remiantis tuo, kad Talibano vyriausybė saugo „teroro kūrėją“ Osama bin Ladeną. Suversdami kaltę Osamai bin Ladenui, Talibanas tapo nusikaltimo bendrininku. Pasak JAV administracijos ir NATO, dėl to, kad Talibanas įsitraukė į karo veiksmus prieš Jungtines Amerikos Valstijas.
Vakarų Europos žiniasklaida kartodama oficialius pareiškimus 2001 Rugsėjo 12 d. jau patvirtino, kad bus pradėti baudžiamieji veiksmai prieš civilius objektus Afganistane.
Šis sprendimas buvo priimtas 2001 rugsėjo 11 dienos vakarą JAV prezidento Bušo ir viceprezidento Čeinio (Richard Bruce „Dick“ Cheney) „karo kabineto“. Sprendimas buvo pagrįstas CŽV vadovų „patvirtinta“ prezumpcija, kad prie šių teroro atakų organizavimo prisidėjo Al-Qaeda.
Sekančią 2001 rugsėjo 12 dienos rytą, Briuselyje, NATO šalių Tarybos skubiame posėdyje buvo patvirtinta Bušo administracijos karo prieš Afganistaną deklaracija, remiantis NATO ir Vašingtono pasirašytos kolektyvinės saugumo Sutarties 5 str. doktrina: užsienio šalies (Afganistano) karo veiksmai prieš NATO narę (JAV) yra karo veiksmai prieš visas NATO nares.
Nors teroro atakos prieš PPC ir Pentagoną nebuvo priskirtos prie užsienio šalies karo veiksmų, tačiau NATO šalių posėdyje niekam dėl to nekilo klausimų.
Tuo pat metu Afganistano vyriausybė net du kartus per savo diplomatinius kanalus pasiūlė perduoti Osamą bin Ladeną JAV teisėsaugai. Tačiau šias Talibano iniciatyvas atmetė prezidentas Bušas sakydamas, kad „Amerika nesidera su teroristais“.
2001 spalio 7 dienos ryte buvo pradėtas karas prieš Afganistaną, praėjus vos 26 dienoms. Tačiau karo analitikai galėtų patvirtinti, kad karo pasiruošimui ir pagrindinių karinių operacijų įgyvendinimui prireiktų ne vieno mėnesio. Tad akivaizdu, kad karas prieš Afganistaną jau buvo anksčiau ruošiamas, dar prieš 2001 metų rugsėjo 11-os dienos teroro atakas.
Tuo pačiu metu, kai prasidėjo karas prieš Afganistaną, kaip pretekstas apsaugoti Ameriką buvo panaikintos Amerikos žmogaus laisvės, beveik iš karto po 9/11 buvo priimtas „Patrioto“ aktas ir įsteigta JAV Šalies saugumo institucija. Šie teisiniai aktai ir institucijos buvo kruopščiai suplanuotos dar prieš 9/11 teroro atakas.
Al Qaeda yra JAV žvalgybos dalis
SSSR – Afganistano karo metu būtent JAV Centrinė Žvalgybos Valdyba (CŽV) buvo islamiškojo terorizmo kūrėja. Tuo metu Bin Ladenui buvo 22 metai ir jis buvo apmokomas CŽV finansuojamoje partizanų apmokymų stovykloje. Vykstant karui su TSRS, mokslai Afganistane didžia dalimi buvo pasaulietiniai, ne religiniai. Todėl CŽV slapta finansavo ir Nesbraskos valstijos leidyklose spausdino islamo religines knygas, kurių islamo mokslu susidomėjusių narių skaičių CŽV finansuojamose mokyklose padidino 2,500 iki 39,000 tūkst.
„Skelbimai, kuriuos apmokėdavo CŽV, buvo skelbiami laikraščiuose ir naujienlaiškiuose visame pasaulyje siūlantys prisijungti prie (islamo) džihado.“ (Pervez Hoodbhoy, Peace Research, 2005 gegužės 1 d.).
„Jungtinės Amerikos Valstijos išleido milijonus dolerių, kad galėtų aprūpinti Afganistano vaikus vadovėliais, kuriuose pilna smurtinių ir islamo partizanų pamokymų… Vadovėliai vaikams, kurie buvo perpildyti kalbomis apie džihadą (šventąjį islamo karą) ir piešiniais vaizduojančiais ginklus, kulkas, karius ir minas, nuo tada tarnavo, kaip Afganistano mokyklų sistemos mokymo planų branduolys. Netgi Talibanas naudojo Amerikoje išleistas knygas.“ (Washington Post, 2002 kovo 23 d.).
Buvusio JAV prezidento Reigano administracijai vadovaujant, JAV užsienio politika pasiekė besąlyginį islamo džihadistų palaikymą ir pritarimą. Ir šis palaikymas iki šiol nepasikeitė.
JAV ir jos sąjungininkai ir toliau skelbia „karą prieš terorizmą“ prieš 9/11 teroro aktų kūrėjus Al-Qaeda, nors tuo pačiu metu naudoja Al-Qaedos kovotojus, kaip savo karius.
Prie buvusio JAV prezidento Donaldo Reigano administracijos JAV užsienio politika pasiekė besąlygišką islamo džihadistų palaikymą, kuri iki šių laikų taip ir nepakito.
Ironiška, tačiau ir po 9/11 teroro atakų JAV žvalgybai bendradarbiaujant su Britanijos slaptąja tarnyba MI6 ir Izraelio Mossad žvalgyba, toliau slapta remia islamo radikalias organizacijas, kurios įtariama yra atsakingos už 9/11 teroro aktus. Al -Qaeda ir įvairios prie jos prijungtos grupuotės, tarp jų ir Libijos Islamo Kovotojų grupė (LIFG) ir „Laisvoji Sirijos Armija“ (FSA) yra tiesiogiai remiamos JAV ir NATO.
Pasaulinio Prekybos Centro pastatų griūties priežastys
Remiantis po teroro aktų įkurtos visuomeninės organizacijos „Architektai ir inžinieriai 9/11 tiesai (nustatyti)“ (ang. sutr. „AE9/11 Truth“) tyrimo grupės, kurią sudaro 1270 architektų ir inžinierių, eksperto Ričardo Geidžo (Richard Gage) atliktų tyrimų duomenimis, kuriuos jis pristatė žiniasklaidai 2010 m. spalio 4 dieną, PPC pastatai sugriuvo nė dėl sukeltos ugnies, kuomet sprogo į pastatus įsirėžę lėktuvai:
„Daugiau nei 100 metalinių rėmų apimti didelės ugnies, (daugelis iš jų labai karšti, labai dideli ir labai patvarūs), tuo metu nei vienas iš jų nesugriuvo“, – sakė ekspertas Ričardas Geidžas.
Pradėkime nuo 726,67 C° temperatūros, įrašytos Pasaulinio Prekybos Centro nuolaužų krūvos paviršiaus terminėse nuotraukose praėjus savaitei, kurias įrašė NASA (Nacionalinės Kosmoso Asociacijos Agentūra) AVIRIS spektrometro įranga ypač jautri šviesai. Tokios temperatūros negali pasiekti deguonies stokojanti hidrokarboninė ugnis. Tokia ugnis dega tik nuo 315,56 iki 426,67 C° laipsnių temperatūroje. O toje metalų nuolaužų krūvos viršūnėje nebuvo jokios ugnies. Šio neįtikėtino karščio šaltinis buvo žemiau nuolaužų paviršiaus, kur turėjo būti dar karščiau, nei 726,67 C° laipsniai.
Kompanijos „Controlled Demolition Inc.“ prezidentas Markas Loizeuksas (Mark Loizeaux), kuris buvo pasamdytas suvalyti PPC – 7 nuolaužas, sakė, kad „buvo rastas išsilydęs metalas PPC-7 pastate.“ Beje, į šį PPC-7 pastatą nei vienas iš dviejų lėktuvų nebuvo atsitrenkęs.
PPC struktūrinis inžinierius Leslie Robertsonas 2001 spalio 5 d. pareiškė: „praėjus 21 dienai po atakų ugnis vis dar degė ir metalas vis dar lydėsi.“ Ugniagesių departamento personalas, po atlikto vaizdo įrašo pranešė matęs kaip „besilydantis metalas bėgo kanalais žemyn,… tartum jūs būtumėte liejykloje – kaip lava iš vulkano.“ Bronxo rajono ugnegesys Joe O’Toole, savo akimis matė kaip kranas kėlė metalo sijas statmenai iš metalo krūvos gilumos: „tai buvo varvekliai nuo išsilydžiusios geležies“. Architektas Bart Voorsangeris, kuris buvo pasamdytas saugoti „nuolaužų liekanas,“ pareiškė matęs daugiatonį „meteoritą“, kuris buvo „išlydyto metalo ir betono elementų liejinys.“
Plienas lydosi prie maždaug 1565 C° laipsnių temperatūros, t. y. dvigubai didesnėje temperatūroje, nei ji buvo PPC 1-o ir 2-o dangoraižiuose – dvyniuose, kaip apskaičiavo JAV Nacionalinis Standartų ir Technologijos Institutas (NIST). Tad klausimas, kas išlydė plieną?
Amerikos Krizių Valdymo Agentūros (FEMA) Priedo C pranešimo dokumente metalo pavyzdžiai rodo greitą oksidaciją, sulfidaciją ir tarpgranulinį lydimąsi. Eutektinio skysčio (verdančio metalo) mišinys, tarp jų ir nežinomos kilmės sulfuratas, sukėlė intensyvų metalo įrimą, tam tikrais tarpais padarydamas 1.27 cm. skyles, beveik visuose PPC 7- o pastato sijų plačiose briaunose. Laikraštis „New York Times“ tai pavadino „didžiausia tyrimo neatskleista paslaptimi.“
NIST iš savo pranešimų išėmė visus kritiškus mokslinius įrodymus ir ne vieną kartą keitė išvadas, todėl kad jie netiko prie oficialios konspiracijos teorijos.
2011 m fizikas Stivenas Džonsas (Steven Jones) su dviem fizikais ir geologu analizavo metalinių sijų galuose išsilydžiusio metalo šlakus. Jie surado geležies, aliuminio, sulfurono, mangano ir florino – cheminių elementų, įrodančių termito (padegamojo mišinio) egzistavimą, kuris naudojamas kariuomenės aukštos technologijos metalo pjaustymo prietaisuose. Būtent šio termito (padegamojo mišinio) cheminės reakcijos lydo metalą. Jokie kiti galimi išsilydžiusio metalo šaltiniai nebuvo rasti. Vienas iš termito pagrindinių elementų yra sulfuronas, kuris gali suformuoti euktetinį (verdančio metalo) skystį, kurį FEMA (JAV Federalinė Krizių Agentūra) rado apatiniuose išsilydžiusio metalo galuose.
Taigi, PPC-7, 47 aukštų komercinis pastatas, į kurį nebuvo atsitrenkę lėktuvai, parodė kiekvieną sprogstamosios medžiagos charakteristiką, valdomą sprogimo užtaisų. Griūtis prasidėjo staiga po pagrindu pastato apačioje. Apie 100 apklaustųjų pirmųjų liudininkų paliudijo girdėję sprogimus sekundei prieš griūtis. 40 tūkstančių tonų sveriančios plieninės konstrukcijos, skirtos atlaikyti tokį sunkų svorį griuvo simetriškai, statmenai, laisvojo pagreičio greičiu, per 10 – 14 sekundžių tiesiai žemyn į savo duobę. Tokiai simetriškai griūčiai reikėtų kad tą pačią sekundę virstų tokios pačios perimetrinės ir centrinės kolonos. Ten taip pat buvo matyt įvykdyti sprogimai virš septintojo aukšto, kuriuos užfiksavo vaizdo kameros. Tai patvirtino ir Europos griovimo ekspertas Denis Jovenko (Danny Jowenko), kuris pasakė, kad „tai buvo kontroliuojamas sprogstamasis užtaisas, kurio sprogdinimui vadovavo ekspertų komanda. Tai profesionalus darbas, be jokios abejonės.“
Ugnis sukelia dideles, laipsniškas deformacijas ir nevienodą kritimą, tačiau ugnis negalėjo sukelti šių PPC pastatų griūties efektų.
Tyrėjų grupės „AE9/11 Truth“ atlikti vaizdo įrašai pateikė nenuginčijamų įrodymų, kad PPC centriniai bokštai buvo sugriauti valdomų sprogmenų, o ne įsirėžusių lėktuvų.
Remiantis „AE9/11 Truth“ grupės tyrėjo Deivido Rei Grifino (David Ray Griffin) 2010 spalio 4 d. pranešimu „oficiali griūties teorija deja, yra pagrįsta ugnies karščio teorija, tačiau tokia ugnis niekada negali sukelti didelių metalinių – rėminių konstrukcijų pastato griūties, niekada, ar tai būtų prieš 9/11, ar po 9/11, ar bet kur kitur pasaulyje, ar Niujorke 9/11, – niekada.“
Remiantis tyrimo grupės „AE9/11 Truth“ išvadomis, pagrįstomis patikima moksline analize ir įrodymais, PPC bokštų griūtis buvo sumodeliuota remiantis valdomu sprogstamuoju užtaisu. Nors „A.I.9/11 Truth“ specialistai nespėlioja kas gali būti šių teroro aktų PPC pastatų sprogdintojas, jie vis dėlto kelią prielaidą, kad norint įvykdyti tokias sprogdinimo operacijas, reikėtų labai kruopščiai suplanuoti veiksmų eigą, iš anksto turint priėjimą į pastatus, iš anksto gerai žinant kur padėti sprogmenis ir pan.
Pasaulinio Prekybos Centro 7 – o pastatų komplekso griūtis buvo numatyta iš anksto
Mažiausiai dvi naujienų agentūros pranešė apie PPC – 7 griūtį. Rugsėjo 11-os dienos popietę, pasirodė naujienų agentūrų BBC ir CNN absurdiškiausi pranešimai, kad sugriuvo PPC 7-tas pastatas. BBC pranešimas pasirodė apie 17 val., t. y. 21 minute anksčiau, nei iš tikrųjų įvyko pastato griūtis, taip parodydami išankstinį žinojimą apie PPC 7- o pastato griūtį, kaip jau buvo minėta, į kurį lėktuvai nebuvo įsirėžę.
CNN diktorius Aronas Braunas (Aaron Brown) pranešė, kad pastatas „yra griūvantis“ maždaug valandą prieš griūtį.
Liudininkai pranešė, kad pareigūnai, kurie kontroliavo gatves aplink PPC-7, evakavo šią vietovę valandą prieš tai, kai 17.20 val. sugriuvo bokštai, ir kad įvairūs pareigūnai perdavinėjo žodinius įspėjimus kur reikėtų važiuoti, neabejotinai žinodami, kad gali įvykti griūtis. Televizijos kanalų transliacijose buvo daug pranešimų apie griūtį mažiausiai likus 23 minutėms iki PPC – 7 griūties. Šis sprendimas evakuoti vietovę buvo aprašytas žurnale „Fire Engineering“ (World Trade Center Disaster: Initial Response, 2002 m. rugsėjo mėn.).
Tarp kitko, gelbėjimo operacijose žuvo 343 gaisrininkai ir daugelis kitų avarinių tarnybų darbuotojų.
Vaizdo įrašuose surinkti liudininkų pasakojimai rodo, kad evakuacija aplink PPC-7 vietovę prasidėjo apie 16 val., ir buvo baigta likus tik 2 minutėms iki PPC-7 bokštų griūties 17.20 valandą. 26- ių avarinių tarnybų darbuotojų, iš 500 davusių interviu įspėjo, kad PPC– 7 gali griūti, tai rodo nepaprastą įsitikinimo nuoseklumą, kad gali įvykti griūtis.
Ar bokštai – dvyniai buvo sukonstruoti taip, kad atlaikytų lėktuvo smūgius?
2001 rugsėjo 11-ąją trys metalinių konstrukcijų Pasaulinio Prekybos Centro (PPC) dangoraižiai – PPC-1, PPC-2 ir PPC-7 sugriuvo iki pamatų. Šie trys pastatai yra vieninteliai metalinių rėminių konstrukcijų dangoraižiai, kurie per visą daugiaaukščių pastatų istoriją sugriuvo visiškai.
Nežiūrint fakto, kad šie dangoraižiai neaiškiomis aplinkybėmis sugriuvo, PPC-1 ir PPC-2 vis dėlto parodė neįtikėtiną sugebėjimą atlaikyti apie 170 tonų sveriančių ir susidūrimo metu 160 km/val greičiu skrendančių keleivinių lėktuvų smūgius.
PPC-3, PPC-4, PPC-5 ir PPC-6 pastatai taip pat buvo stipriai apgadinti, tačiau nei vienas iš jų nesugriuvo.
Abejų bokštų – dvynių (PPC-1 ir PPC-2) konstruktorių techniniai apskaičiavimai ir PPC konstrukcinių inžinierių liudijimai patvirtina, kad bokštai – dvyniai buvo sukonstruoti ir pastatyti taip, kad galėtų atlaikyti keleivinių lėktuvų smūgius, tokius, kokie panašiai buvo 2001 rugsėjo 11 d.
PPC konstrukcijų inžinieriai lėktuvų susidūrimų su bokštais – dvyniais apskaičiavimams atlikti buvo pasirinkę Boeing-707, kuris tuo metu buvo vienas iš didžiausių keleivinių lėktuvų. 1964 m. atlikti testų skaičiavimo rezultatai parodė, kad bokštai galėtų atlaikyti susidūrimą su Boeng-707 lėktuvu skrendančiu apie 965 km /val. greičiu.
Net jei ir laikytume, kad tie du Boeing-767 lėktuvai, kurie buvo panaudoti teroro atakoms Rugsėjo 11-ą, buvo šiek tiek didesni, nei Boeing-707, kurio pagrindu buvo atlikti matematiniai skaičiavimai, techniniai palyginimai rodo, kad senesnio modelio Boeing – 707 turi didesnę griaunamąją galią skrendant kreiseriniu greičiu.
Tad jei bokštai – dvyniai buvo sukonstruoti taip, kad atlaikytų lėktuvo Boeing-707 smūgį, tuomet jie po lėktuvo smūgio neturėjo sugriūti.
Tarp kitko, bokštai-dvyniai buvo sukonstruoti taip, kad ne tik galėtų atlaikyti didelio lėktuvo smūgį, bet jie galėjo atlaikyti ir daugybinių lėktuvų smūgius. Tą patvirtino ir PPC statybos ir projektų menedžeris Frankas A. Demartini, kuris 2001 sausio 25 d. sakė:[1]
httpv://www.youtube.com/watch?v=sO1JxpVb2eU
„Pastatas buvo suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti pilnai pakrauto lėktuvo Boeing-707 smūgį. Aš tikiu, kad pastatas galėjo atlaikyti daugybinių reaktyvinių lėktuvų smūgių, kadangi pastato konstrukcija padaryta panašiai, kaip laiko durų tinklas, į kurį lekia ir susminga moskitai, – o šiuo atveju lėktuvas yra kaip pieštukas, badantis šį moskitų tinklą, bet to tinklo taip ir nesuardo.“
Frankas A. Demartini buvo taip stipriai įsitikinęs, kad bokštai – dvyniai negali sugriūti, kad net ir po lėktuvo Boeing 767 smūgio Demartini pasiliko dangoraižyje, padėdamas išgelbėti mažiausiai 50 žmonių, kuriuos begelbėjant, deja, pats Demartini žuvo…
Taigi, nepriklausomų inžinierių ir architektų ekspertų grupės „AE9/11 Truth“ atlikti matematiniai skaičiavimai ir atliktų sprogimų tyrimų duomenys, kuriuos pateikė „9/11: Explosive Evidence Experts Speak Out“ aiškiai rodo, kad plieninių rėminių konstrukcijų dangoraižiai, sukonstruoti taip, kad atlaikytų Boeing-707 lektuvų smūgius, 2001 rugsėjo 11 d. visiškai sugriuvo ne dėl to, kad į juos atsitrenkė keleiviniai Boeing-767 lėktuvai, o dėl to, kad dangoraižiuose buvo iš anksto padėti sprogmenys.
geras straipsnis, bet ką bepakeisi jau…………..
Įgyvendinta teisė žinoti daug ką gali pakeisti.
Labiau tiktų – įgyvendinta teisė platinti bet kokią informaciją.
Pasirinkimas iš didžiulio informacijos srauto – apibūdina platintojo prioretitus.
Jūsų prioritetai veikiausiai koncentruojasi apie “pasiūtos informacijos” srautus. Tokiu atveju toliau svaiginkitės CNN, FOX ir panašių murdokinių informacijos išviečių produkcija. “Bet kokesnę” informaciją už šią produkciją, prisimenant Irako, Libijos, Pietų Osetijos, 9/11, 7/7 įvykių nušvietimą, sunku ir įsivaizduoti. Kiekvienam, cakant, pagal poreikius, iš kievieno- pagal sugebėjimus…
Dalykai yra akivaizdūs. Paprasčiausiai reiktų daryti išvadas. Kiekvienam.
kokias, pavyzdziui?
Tokie straipsniai turėtų padėti išsivaduoti iš komunizmo – antikomunizmo, kairės – dešinės, sovietizmo – antisovietizmo schemos, sovietinio Lietuvos istorijos demonizavimo pinklių, aišku gėrį įžvelgiant antikomunizme, dešinėje, antisovietizme, sovietinį Lietuvos istorijos periodą laikant juodžiausiu Lietuvos istorijoje, o Ameriką – Lietuvos laisvės garantu. Tokių iliuzijų net ir “Alke” (turiu galvoje ir straipsnių autorius, ir komentatorius) dar labai daug. Laikas išmokti žvelgti į savo praeitį, dabartį ir ateitį lietuviškomis akimis, brandžiu žvilgsniu. Be abejo, tai sunku, nes skirtingai nei daugelis kitų Europos tautų, mes iki šiol dar negyvename savo gyvenimo, mes dar vis ieškome jo, savo savasties. Mes kaip plaštakės skraidžiojame prie visokių “izmų”, Euroopos blizgučių – kultūrinių, ideologinių, politinių – manydami, kad jie mus padarys laimingus. Bet tai iliuzija. Mes baisiai, nežmoniškai sužaloti, bet sužaloti ištisų šimtmečių bendro gyvenimo su Lenkija, o ne sovietinio penkiasdešimtmečio, kuris palietė tik mūsų identiteto paviršių. Mums ir toliau bus be galo sunku. Savasties atgavimo procesas tęsis dar ne vien dešimtmetį. Bus visko, okupacijų ir išsivadavimų, bet tikrasis išsivadavimas dar negreit.
Nesupratau. Tai kad tiek okupacine tiek sava valdzia lengvu mostu gali represuoti savo gyventojus, niekam nebenaujiena tukstanti metu. Bet kurioje planetos valstybeje, bet kada i tavo namus gali izengti pareigunas ir paleisti vidurius tau ir tavo seimai be jokio pasisaiskinimo. Arba ikalinti tave. Arba isvezti nezinoma kryptimi. Arba susprogdinti su kokiu nors ten prekybcentriu. Nugarminti dugnan su kokiu nors keltu. Nesvarbu kokia tai valdzia – sovietine, demokratine, technokratine, oligarchine, respublika ar karalyste. Nesvarbu kurioj planetos vietoj gyveni – kinijoj, pietu afrikoj, lietuvoje ar vokietijoje. Kartais buna ir taip, kad valdzia arba valdzios susitaria nuzudyti kelis ar keliolika tukstanciu savo zmoniu. Ir tai padaro lengva ranka. Niekas nesigrauzia ir neina melsti atleidimo i baznycias – visi jie atlieka pareiga ir neturi kitos iseities, argi ne?
Apie kokius blizgucius kalbate? Ta pati Europa po II karo prieme iskilia teisiu deklaracija, kuri skelbe kad negali buti naudojama prievarta, kad negali buti kankinimu, ja pasirase visokie ten Churchiliai ir kt. balvonai, kurie pamate ka pridirbo, po milijoniniu zudyniu vykusiu civilizuociausioje planetos vietoje, cia, musu kieme, senojoje europoje, ne nairobyje, ne vakaru kinijoj, ar burundyje, cia! Kur gyvena tik protingi ir issilavine zmones! Ir kiek laiko praejo? 50 metu? Reik mesmales vel? Bus mesmale! Pamatysit…ilgai laukt nereikes…
Atrodo, jūsų pasisakymo esmė – kad nėra jokio skirtumo tarp savos ir svetimos valdžios. Yra skirtumas: savoje tautinėje valstybėje, kokia valdžia jai bevadovautų, ginamas sava kalba, savos tradicijos, papročiai ir pan. Valdžia aišku gali imtis represijų savo piliečių atžvilgiu ir ne kartą imasi, bet tai dar nepaneigia pamatinio daugelio žmonių įsitikinimo, kad sava valdža, sava valstybė geriau už svetimą. Be to, sąmoniningi stiprų tautinį identitetą turintys piliečiai gali protestuoti prieš tokią valdžią, reikalui esant sukilti, bet represijos jokiu būdu negali tapti savo tautinio identiteto išsižadėjimo pateisinimu. Na bet aišku, jei jau savas individualus gerbūvis, autonomija tampa aukščiausiu principu ir veikimo kriterijumi, tada, suprantama, visos valdžios yra vienodos. Bet tada iškyla klausimas: o ko tokie žmonės siekia, koks jų idealas? Sprendžiant iš to, kad suabsoliutinamos individualios teisės, išeitų, kad jų idealas, idealus žmonijos būvis būtų milijardai (tiek kiek žmonių) mažų pasaulėlių, kuriuos sudarytų vienas atskiras žmogus. Bet tai būtų visiškas absurdas. To niekada nebuvo ir nebus. Žmogus kolektyvinė būtybė ir neišvengiama vienokia ar kitokia grupinė tapatybė. Jei jau jums nepatinka lietuviška tapatybė, teks (net jei jūs labai norėtumėte būti atskiru pasaulėliu) jungtis prie kitos grupės arba pačiam ją susikurti . O tada neišvengiama nauja tapatybė, nauja valdžia ir vėl viskas kartosis nuo ko jūs taip bėgate. Dar kartą kartoju: jūs niekaip neišvengsit priklausomybės grupei, niekaip neišvengsit nuo prievolės paklusti kokiai nors valdžiai (nebent patys imtumėte valdyti). Anarchizmas – iliuzija.
Ne, kodel, as turiu kolektyva sioki toki. Bendraminciu rata, mes uzsiimam kazkokia veikla ir gyvenam tam savo nedideliam tvarte. Mano pasisakymo esme ne tokia kaip paciam pasirode. As sakau, kad valstybe visu pirma yra prievartos aparatas, ir tik paskui visa kita. Tokia mano asmenine patirtis. Ir ne tik lietuviska. Gyvenu as ne Lietuvoje, bet ir cia nera esminio skirtumo – visur tas pats. As asmeniskai netikiu kad zmones renka valdzia. Valdzia yra skiriama didziuju investitoriu. Seimas nera tikroji valdzia. Prezidentas – juo labiau. Verslininkai yra tikroji valdzia. Politikai yra aktoriai, kurie keiciami pagal minios skoni, bet is esmes jie atstovauja versla – jie yra savotiska rysiu su visuomene atstovybe skirta reguliuoti masiu nuotaikoms. Piarscikai kalbant zargonu. Tai jeigu taip, tai ka kas gali protestuoti? Nu gerai protestuokit – pakeisim klounus – viena atleisim, priimsim kita. Netinka? Gausit asariniu duju, patasysim lyderius po teismus, pagasdinsim asmeniskai. Ir baigsis. Ar buvo kada nors sociumas kuriame buvo kitaip? Nebuvo. Nera. Nebuna…
Nenorėčiau sutikti, kad valstybė (valdžia) visų pirma yra prievartos aparatas. Paprastai pamirštamas dar vienas analizės lygmuo, o būtent – emocinis. Koks valdomųjų santykis su valdžios veiksmais jų atžvilgiu? Jeigu valdžia naudoja prievartą tam, kad kad apgintų tuos principus, dėl kurių aš sutikau būti jos (valdžios) valdomas, tai aš valdžios veiksmų netraktuoju kaip prievartos. Jeigu valdžios veiksmai daugiau mažiau racionalūs, logiški, t.y. akivaizdžiai nukreipti prieš tų principų priešininkus, aš pateisinsiu tokią valdžios prievartą. Taip pat jeigu ji taikys tam tikrus prievartos veiksmus mano paties, mano šeimos, mano draugų atžvilgiu(komendanto valandos apribojimai, įsiveržimai į butą, telefono pasiklausymai ir pan.), bet bus galima aiškiai matyti, kad tai veiksmai vadovaujantis principais, su kurių įgyvendinimu aš sutikau, aš taip pat pateisinsiu valdžios veiksmus. Tačiau jei tik iškils abejonės dėl valdžios veiksmų motyvų ir jei jos pasitvirtins, tada be abejo, apie jokį sąmomingą paklusnumą valdžiai negalės būti net kalbos, nes ji bus pažeidusi susitarimą (nesvarbu, rinkimų ar bet kokiu kitu būdu pasiektą).
Taip pat nesutikčiau su tuo, kad pasipriešinimas valdžiai absoliučiai neįmanomas. Tai labai jau perdėta. Istorija rodo ką kita. Istorijoje mes matome daugybę pavykusių sukilimų ir revoliucijų. Kitas klausiams ar apskritai kada nors gali būti patenkinti žmonių norai, troškimai, gilieji lūkesčiai. Bet tai jau metafizinė problema, kurią analizuoja daugiau filosofija, religija.
Jusu valia sutikti ar nesutikti. Prie emocines analizes si syki nesikabinsiu:) Sovietine valdzia manes neklause manes ar as sutinku buti ju valdomas. Neklausia ir postsovietine. Mano santykis su valdzios veiksmais mano atzvilgiu yra paprastas – as noriu kad mano gyvenime jos nebutu. Siandien as esu priverstas dirbti tris valandas per diena, kad islaikyciau savo valdzia. Kaip ir kiekvienas kitas, dirbantis legaliai. As pakesciau pusvalandi…bet ne tris valandas! Tai beveik puse mano darbo dienos iskaitant transporto islaidas ir laika. Jeigu as sugalvociau savo lazo nemoketi, tapciau nusikalteliu ir tada mano adresu butu imtasi paprasciausios prievartos – ty man butu apribota fizine laisve. Prievarta visuomet yra logiska ir racionali – ivaryti prievartos baime yra pats efektyviausias budas priversti verga dirbti. Motyvai valdzios visada yra tie patys – lobti. Zmonems kurie pasodina valdzia i seimus ir parlamentus, rupi tik ju balansu lapai, niekas kitas. Tokiu budu, as, paprastas pilietis, is savo 40 metu produktyvaus gyvenimo, 15 dirbu laza. Prie ko cia komendanto valandos ir kitos nesamones? As nekalbu apie karo padeti ir kitas ekstremialias situacijas – ten jau Dievas zaidzia kauliukais. Kai establishmentas pakrinka, kai kova del rinkos ir resursu tampa itin astri, ta pati valdzia mus mobilizuoja, iduoda i rankas sautuva ir isvaro saudyti i kitus niekuo detus zmones. Jeigu nesaudysi, tave savi nusaus i nugara. Paprasta. Apie sitokia prievarta as kalbu.
Taip, revoliuciju buvo ir nemazai. Taciau kas pasikeite? O pasikeite viso labo kalbancios galvos – ty politikai. Vienus kaip nors pasalino, atejo i ju vieta kiti. Kazkas is kazko ateme turta, pasisavino ir toliau meldziasi tam paciam aukso versiui, kaip ir jo pirmtakas. Ivyko resursu ir su jais susijusiu itaku/privilegiju persiskirstymas. Tik tiek ir nieko daugiau.
“Mano santykis su valdzios veiksmais mano atzvilgiu yra paprastas – as noriu kad mano gyvenime jos nebutu”. Deja, tai paprasčiausias anarchizmas, nors jūs ir bandėte paneigti nesąs anarchistas. Aš jums bandžiau įrodyti, kad jūs niekaip jokiomis aplinkybėmis neišvengsite prievolės paklusti valdžiai – ar šeimoje, ar darbe, ar visuomenėje, Žemėje, Mėnulyje, Marse, danguje, pragare ar dar kur nors – visur ir visada buvo, yra ir bus valdžia, patinka tai jums ar ne. Bet atrodo jums realybė nelabai patinka. Reikia ne neigti realybę, bet bandyti prie jos prisitaikyti. Anarchistui valdžia buvo ir bus tik prievarta, o man – nebūtinai. Apskritai tai tik emocinio nusiteikimo klausimas. Kokia gi prievarta pav. buvo sovietiniais laikais dalyvauti gegužės 1 – osios parade įsitikinusiam komunistui? Jokios. Nes toks jo vidinis įsitikinimas. O man pavyzdžiui prievarta. Įsitikinusiam katalikui dalyvauti sekmadieniais Mišiose normalu, o štai daugeliuii formalų, statistinių katalikų – prievolė. Arba mokesčių mokėjimas – man atrodo normalu, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi sumokėti į valstybės biudžetą dalį savo pajamų, nes aš suprantu, kad tik tokiu būdu gali funkcionuoti tos struktūros, kurios yra svarbios tos visuomenės, kurioje aš gyvenu, išsaugjimui (sveikatos apsuga, švietimas, policija, kariuomenė ir kt.), o anarchistui aišku tai bus baisiausia prievarta. Tai štai matot, kaip tie patys dalykai (pav. mokesčių mokėjimas) gali būti skirtngai vertinami. Štai kas yra emocinis nusiteikimas. O emocinis dar ir dėl to, kad dažnai žmogus net neugeba racionaliai paaiškinti kodėl vieną dieną valdžia gera, o kitą dieną iš ryto atsikėlus jam viskas atrodys juoda ir tamsu, aplinkui visi “bandiugos”, o visų pirma esantys valdžioj. Štai kas yra emocinis nusitekimas.
Rašot, kad laimėjus revoliucijai niekas nesikeičia. Nesikeičia metafizine prasme. Ta prasme, kad visada buvo ir bus disproporcija tarp realybės ir idealo. Papračiausiai žmogus visada nori daugiau negu turi. Ir tai yra gerai. Tai yra pažangos variklis. Tačiau laimėjus revolicijai, sukilimui, ar dar koku nors būdu pasikeitus valdžiai, jei tas pasikeitimas tam momentui yra priimtinas visuomenės daugumai, laimimas mažų mažiausiai emocinis pasitenkinimas. O tai yra ne kas kita kaip jėgų, energijos antplūdis. Ir tik neaiškinkit man, kad visos tautos, visos visuomenės, viais laikais buvo taip pesimistiškai nusteikusios kaip jūs dabar. Netiesa. Tai būdinga tik ypač mums lietuviams šiame istorijos etape. Ar anglui, prancūzui, vokiečiui, kokias asmenines tragedijas jis beišgyventų kyla mintis savo problemas spręsti išeinant, pasitraukiant iš savo tautos? Manau, kad ne. Tose tautose ir daugelyje kitų yra pamatinis pasitenkinimo priklausomybe didžiąjai bendruomenei – tautai – jausmas, kuris savo ruožtu vėlgi teikia stiprybės netgi tam atskiram žmogui. Tai galų gale solidarumo pagrindas. Taigi, ir socialinių problemų sprendimo pagrindas.
As nesu anarchistas, neskubekit klijuoti etikeciu! As puikiai suprantu, kad didziuma zmoniu negali gyventi be seimininko, arba mokytojo, ar prezidento. Valdzios vertikale nera primesta kokio tai setono – tai savaime aisku. Vergvaldys vergui reikalingas ne maziau negu atvirksciai. Be to, mano poziuris yra isimtinai praktiskas, ir su metafizika neturi nieko bendro.
Antra – viskas gali buti skirtingai vertinama, as butent tai ir noriu pasakyti. Yra daugiau nei vienas poziurio kampas i ta pati reiskini. Taciau netgi tokiu atveju, kai PRIEVARTA vykdoma neva tai gerio vardu, ji vistiek islieka prievarta, teisingai? Kaip pvz garliavines onikes isnesimo aktas:)
Trecia, man sudetinga diskutuoti nenuosekliai. Mes turim apsibrezti, ar kalbame apie viena ar kelis objektus, ar aiskinames kas is musu asmeniskai yra kas. Siaurinam tema, plz, bo as tikrai neturiu tiek laiko kad plestis. Ir bus smagiau diskutuoti ir lengviau(tikimybe didesne) prieiti kazkokios isvados.;)
Šiaip aš nežinau dėl ko mes turėtumėm diskutuoti. Atrodo, jūs tikrai nesat įsitikinęs, nuoseklus anarchistas (nors frazė ““Mano santykis su valdzios veiksmais mano atzvilgiu yra paprastas – as noriu kad mano gyvenime jos nebutu” be abejo yra anarchistinio pobūdžio, jūs to niekaip negalėsit paneigti) ir tai puiku. Aš tik nelabai suprantu, kodėl reikalingas toks nihilistinis nusiteikimas valdžios, valstybės atžvilgiu. Juk iš tiesų į tuos pačius veiksmus galima žiūrėti ir teigiamai, ir neigiamai. Jūs paminėjot Kedytės atvejį. Aišku buvo pavartota prievarta. Bet juk klausimas kaip ta prievarta vertinama – kaip negatyvus ar kaip pozityvus veiksmas. Ir jūs, ir aš vertiname neigiamai, bet juk jūs puikiai žinote, kad esama daugybės žmonių, kurie šį veiksmą vertina teigiamai. Mane tik neramina, kas būtų jei taip nihilistiškai (ar pesimistiškai) nusiteikusių žmonių būtų daug (nežinau, kiek jūs einate toli šiuo keliu, bet aš buvau nuėjęs labai toli – man buvo iškilę klausimai ar aš apskritai egzistuoju, ar pasaulis egzistuoja – žinokit, kad visam tam galima rasti puikiausių argumentų. Todėl tai, ką jūs rašote apie valdžios prievartinį pobūdį yra tik tokio mąstymo paviršius, tai yra elementaru. Bet žinokit, tam nėra ribų, taip mąstydamas jūs neišvengaimai prieisit prie klausimo kokia prasmė apskritai gyventi). Juk toks nusiteikimas paprasčiausiai paralyžuoja bet kokį veikimą. Kokia prasmė ką nors daryti, jei rezultatas bus tik kėdžių perstumdymas. Man gal būtų įdomiau žinoti koks jūsų idealas arba ko jūs siekiate šiuo metu tarkim tos žmonių grupės, kurią mes vadiname lietuvių tauta, atžvilgiu. Mano idealas paprastas. Norėčiau, kad šita žmonių grupė pradėtų gyvent pilnakraujį gyvenimą, jausdama pasitenkinimą savimi: savo istorija, savo kultūra, būtų tvirta, pasitikinti savimi ir savo ateitimi. O jūsų idealas ar tikslas? O tarp kitko, jei jūs nieko prieš gal galėtumėte atsakyti į klausimą: kokia prasmė apskritai gyventi? Kur jūs matote gyvenimo prasmę?
As gyvenu pilnakrauji gyvenima. Savarankiskai studijuoju fizika, uzsiimu megejiska inzinerija, na ir dar islaikau seima, t.y. dirbu darba ir moku mokescius. Mano filosofija paprasta. Zmones (visi) gyvenime daro tik du darbus – mokosi ir tvarkosi. Bet kuri veiksma galima priskirti vienai is siu veiklu. Mokymasis yra pazinimas. Tvarkos darymas yra zmogaus raiska – kazkokia tai veikla. Man svarbiausia pirma dalis, kadangi mokymasis man yra pramoga ir gyvenimo budas vienu metu. Vaziuodamas i darba as skaitau, darbe apie tai galvoju, gryzdamas skaitau, vakare pakeverzoju(darau galvoj tvarka:)). Tada lieka labai mazai laiko pabendrauti su seima – paklausti sunu kaip jiems sekasi, i kuri visada tas pats atsakymas, ir prisesti salia zmonos vakare paziureti paskutinius 15 minuciu kokio tai filmo kurio as kad ir ziuriu nematau. As visas paskendes savo studijose. Pasaulis knygose ir mano galvoje – zymiai idomesnis ir didesnis nei tas mane supantis. Kartais as pasvajoju kad mane vel uzdarytu i kalejima(esu siek tiek ir ten pabuves), nes ten man idealios salygos – skaitai ir sportuoji, niekas nelenda i akis, laiko apsciai, mokytis – nieko nera geriau nei kalejimas. Cia laisvej – lenda i akis visokie mokesciai, parodyk jiems ta, parodyk ana, islenda vis nauju mokesciu, turi pradeti skaiciuotis kiek ten tu turi gauti ir kiek atiduoti, nu kam gali rupeti tokie marazmai? Dabar irgi pas mane toks daug maz balansas – dirbu darba kuriame nereik galvoti, reiskia turiu daug laiko apmastymams. Dirbu vienas – nieks netrukdo. Visa alga tik gaves isleidziu mokesciams – visa iki paskutinio laso. Visi ramus – zmona, mokesciai, nes zino kad daugiau as fiziskai negaliu duoti. Tuomet as esu laisvas visas pasinerti ten kur man gerai…O Lietuvoj kaip budavo? Dirbi darba – viena diena paima ir nesumoka algos. Siaip sau, sako, nera pinigu. Tada tu nesumoki mokescio. Tada tave atiduoda zyckos sunims. Tada tau arestuoja saskaita. Tada tu nebegali dirbit uz baltus. Prasideda grandine nesamoniu kurios atima is taves tai kas yra man asmeniskai brangiausia – DEMESI savo soduj, kazkam ka desimtmeciais augini. Jie nori, kad tu ne svaigtum, o dirbtum JIEMS kaip bite ar skruzdele – dirbtum dirbtum ir mirtum. Tu – nesvarbus, svarbu kiek medaus parnesi seimininkui. Nuuuu….as taip nenoriu…ir be to as neturiu nervu. Jeigu mane pradeda labai spausti, as tampu agresyvus. Tada jau nebegalvoju – ir kaip taisykle, po to jau i beda papuola visi – mano seima (nebeturi is ko gyvent – tevas uzdarytas arba pabeges), tevai(seni zmones – jaudinasi, negerai), tik man vienam px. Bet man ju irgi gaila – man ju niekas per prievarta neatnese, puikus zmones, as turiu juos islaikyt…
As nelabai stresuoju del grupes, man kompanijos kaip ir nelabai reik. Kaip sako seni zmones – zmogui reik kulturos ir naturos:) Reik laiks nuo laiko iseit i gamta, ir reikia laiks nuo laiko nueiti i koncerta, paroda, arba pabendrauti geroj kompanijoj. Jeigu Jus meginsite sukurti kazkoki tai kolektyva, as pakomentuosiu taip: kiek as maciau kolektyvu, tai priejau isvados, kad KOLEKTYVO nesubursi va taip sugalvojes – kolektyvas atsiranda savaime, stichiskai, kuomet sutampa erdvej ir laike keletas salygu, ir susitinka bendroje veikloje tam tikras skaicius sverianciu individu, tada tai ir IVYKSTA. Kad ir kaip stengsites suburti bendrai veiklai zmones, kurie jusu akimis yra tinkamiausia, visa tai neveiks. Bent jau as tokio ivykio nesu mates, nesu apie toki girdejes anei skaites. Geras pavyzdys butu LT krepsinio rinktines:)
Dar karta sakau – as ne nihilistas(cia labai juokinga etikete is Big Lebovski), nei pesimistas ir ne anarchistas. As toks truputi deksteris taip pavadinkim. Tik noriu kad sistema-masina mane paliktu ramybej. Nes kiekviena karta, kai kazkas ateina pas mane su pretenzijom, jie pajudina sirsiu lizda ir prasideda rokenrolas. As juk su pretenzijom neinu pas nieka! Suprasciau zinai, jeigu as paimciau is kazko pinigus ten ir reiktu juos atiduoti. Bet cia ne tai – cia turi atiduoti netgi jeigu ju nepaemei! Be to, jie kelia akcizus kas metai, pragyvenimas roketina po kelis procentus, algos neauga ir dar jie prisigalvoja visokiu momentiniu nuciulpimu! Ko vertas vien BBC tv licenzijos mokestis. UK yra mokestis uz tai, kad tu turi TV. Jis keliauja tiesiai i valstybine-propagandine stoti BBC. Litais butu kokie …50-60 i menesi. Jeigu neturi TV, to negana, tu turi parsikviesti komisija, jai irodyti kad tu TV neziuri, jie apeis tavo troba su spec skaneriais, ir tada gali anuliuoti mokesti. Taciau jeigu tu turi pvz kompiuterio ekrana, per kuri tu neva tai gali ziureti TV – viskas, turi moket.:) Nu kur tai matyta…Ir t.t. ir t.t. Tai velniai nemate, svarbu kad tie mokesciai tilptu i alga. Koks skirtumas kiek jie mokestina – jeigu algos uztenka – tegul turi, man knygom aciu Dievui pinigu uztenka, as dar moku ir dasidurt juodais truputi – gyvenu is tikro puikiai:)
Tada viskas tvarkoj “Žemaičių žyde”. Mes panašūs. Aš irgi sėdžiu per dienas prie kompo, prie knygų. Na, dar reikia ir padirbėti kai kur. Bet dabar atrodo laisvą režimą baigiu išsikovoti – atrodo galėsiu kada norėsiu ateiti į darbą ir kada panorėsiu išeiti. O šiaip “Žemaičių žyde”, reikia už kažką kovoti – kitaip labai nyku pasidaro. Kyla mintys: velniam prie tų knygų sėdėti, kam visa tai reikalinga. Žinai, ką tu rašinėjai apie valdžią tikrai tik paviršius – man taip baisu kartais pasidarydavo anksčiau, kad gal apskritai nieko nėra. Lietuva, lietuvių tauta – irgi tik vaidmuo, bet vaidmuo, kurį mano manymu mes privalome suvaidinti, ir suvaidinti kuo geriau. Esmė labai paprasta: tam tikru gyvenimo momentu žmogus turi daryti tik tam tikru veiksmus, jei nori būti laimingas. Pav. jei jis dirba, jis privalo rytais keltis, valytis dantis, apsiprausti, apsirengti ir eiti į darbą. Tas pats ir dėl Lietuvos. Jei mes gimėm šioje geografinėje platumoje, kalbam lietuviškai, mums brangi jos praeitis ir pan., šiame istorijos momente (pabrėžiu – šiame) mes privalome, mano manymu, besąlygiškai atsiduoti Lietuvai, ginti ją, kelti ją, kovoti už ją. Tai bent jau mano pareiga šiame istorijos momente ir šiame mano gyvenimo momente. Tačiau nei Lietuva, nei lietuvių tauta neapsprendžia visos mano egzistencijos. Kas žino kuo aš tapsiu po mirties, kur aš atgimsiu? Žmogaus dvasios neįmanoma įtalpinti į jokius rėmus.
Du punktai netinka. Zodis “besalygiskai”. Ir antras – uz ka kovoti yra labai platus pasirinkimas. Priklauso nuo zmogaus akiracio, manau. As ziuriu labai siaurai – panasiai lyg per ilga vamzdi:D Kovoju uz savo paties laisve nuo primestu prievoliu. Kovoti uz kazka daugiau as galeciau tik tokiu atveju jeigu paaukociau kazka is savo dabartines veiklos. Bet kai pasveriu – neatperka man ta kova mano auku. Gyvenimas neilgas…;)
Gyvenime būna momentų kai pasirinkimo laisvė labai susiaurėja… O šiaip … dvasia, aišku pučia kur nori … sėkmės jums.
jeigu perziuretumete video apie ‘lektuvus isireziancius i pastatus’ tai pastebetumete kad jie tarsi i vandeni susmenga i metalini pastata ir net sparnu galiukai ispjauna metale skyles…to nenutiktu net jeigu tie sparnai butu ne aliuminio skardos, o plieno ir net jei jie lektu greiciau uz garsa…visi video yra sufalsifikuoti ir jokie lektuvai i juos neisireze, o be to is kur ugnis pastatams griuvant kai skelbiama kad viskas isdege ir del to griuvo??? be abejo ten buvo sprogmenu ugnis kurie ir sugriove pastatus