Reguliariai internetu naudojosi 65 procentai visų 16–74 metų amžiaus gyventojų

efoto.lt R.| Tarasevičiaus nuotr.

2012 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 57, o interneto prieigą – 55 procentai namų ūkių, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis. Asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus padidėjo vienu procentiniu punktu, o turinčių interneto prieigą – tiek pat sumažėjo.

Mieste kompiuterius namuose turėjo 64 procentai, kaime – 43 procentai namų ūkių, o interneto prieigą – atitinkamai 63 ir 40 procentų.

Beveik visi (99,7 %) namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu, įskaitant ir mobilųjį. Mieste plačiajuosčio interneto prieigą turėjo 99,8, kaime – 99,3 procento internetą naudojančių namų ūkių. Dažniausiai naršyti internete naudojamas prietaisas – stalo arba nešiojamasis kompiuteris. Kompiuterį naršyti internete naudojo 98 procentai interneto prieigą turinčių namų ūkių, mobilųjį telefoną – 28 procentai. 2 procentams interneto prieigą turinčių namų ūkių mobilusis telefonas buvo vienintelė naršymo internete priemonė (mieste – 1, kaime – 5 %).

Apsirūpinimas kompiuteriais, interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Iš namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 2500 litų, asmeninį kompiuterį turėjo 98, o interneto prieigą – 96 procentai. Asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turėjo atitinkamai 15,5 ir 14 procentų namų ūkių, kurių pajamos neviršijo 800 litų per mėnesį.

Dauguma (70 %) namų ūkių, neturinčių interneto prieigos namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių nesinaudota internetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, reikiamų įgūdžių neturėjimas ar galimybė naudotis internetu kitur.

2012 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 68 procentai 16–74 metų amžiaus gyventojų. Didelė dalis besinaudojančiųjų kompiuteriu – jauni žmonės. Iš 65–74 metų amžiaus gyventojų 2012 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 14 procentų asmenų, o 83 procentams niekada neteko juo naudotis.

Dauguma (74 %) asmenų, kurie 2012 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, penktadalis (22 %) – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien.

Internetu 2012 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 67 procentai visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2011 m. pirmąjį ketvirtį – 64 %). Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 98 procentai, iš 65–74 metų amžiaus gyventojų – 14 procentų gyventojų. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 81 procentas.

Dauguma (74 %) internautų naudojosi internetu kasdien. Kas penktas (22 %) internetu besinaudojantis asmuo naudojosi juo bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Taigi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 96 procentai internautų, arba 65 procentai visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Galimybę naudotis internetu namuose turėjo devyni iš dešimties (93 %) interneto vartotojų, arba 63 procentai visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Mobilųjį įrenginį (mobilųjį telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį su belaidžio ryšio įranga) jungtis prie interneto (ne namuose ir ne darbe) bent retkarčiais naudojo 27 procentai internautų, arba 18 procentų visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

Internetas daugiausia buvo naudojamas naujienoms, laikraščiams ir žurnalams skaityti, ryšiams, informacijos paieškai. Naujienas, laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 92 procentai, informacijos apie prekes arba paslaugas ieškojo 86 procentai, elektroniniu paštu naudojosi 81 procentas internautų. 71 procentas interneto vartotojų naudodamiesi internetu skambino ar dalyvavo pokalbių svetainėse, diskusijų forumuose, rašė tinklaraščius, susirašinėjo realiu laiku.

Internetinės bankininkystės paslaugomis 2012 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 65 procentai 16–74 metų amžiaus internautų (44 % visų šios amžiaus grupės gyventojų). Prieš metus, 2011 m. pirmąjį ketvirtį, internetine bankininkyste naudojosi 41 procentas 16–74 metų amžiaus gyventojų.

2012 m. pirmąjį ketvirtį internetu su valstybės institucijomis bendravo ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi beveik visi (99,7 %) 16–74 metų amžiaus internautai, arba 67 procentai visų šios amžiaus grupės gyventojų. Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 68 procentai visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

2012 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 14 procentų visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2011 m. I ketv. – 11 %), arba kas penktas asmuo, kuris naudojosi internetu. Per pastaruosius 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė beveik kas trečias interneto vartotojas (29 %). Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant drabužius, avalynę, sporto prekes (41 proc. el. prekybos vartotojų) ir bilietus į kultūros renginius (40 proc.). Namų ūkio reikmenis pirko 27 procentai, telekomunikacijų paslaugas – 22, turistines keliones, filmus ir muzikos įrašus – 16 procentų, elektroninius prietaisus – 15, knygas, žurnalus, laikraščius bei apgyvendinimo paslaugas atostogoms – po 13 procentų elektroninės prekybos vartotojų.

Mobiliaisiais telefonais 2012 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 95 procentai visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Tarp vyresnio amžiaus asmenų judriojo ryšio vartotojų šiek tiek mažiau nei tarp jaunimo. Mobiliaisiais telefonais naudojosi 80 procentų 65–74 metų amžiaus gyventojų, kitose amžiaus grupėse – daugiau nei 90 procentų, o tarp 16–24 metų amžiaus jaunimo – 99,4 procento asmenų.

12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parodė, kad 2012 m. pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu ir internetu naudojosi 99, mobiliuoju telefonu – 97 procentai šio amžiaus paauglių. Kompiuterį namuose turėjo 92 procentai 12–15 metų amžiaus paauglių, interneto prieigą – 89 procentai.

Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti apklausus 9980 16–74 metų amžiaus ir 467 12–15 metų amžiaus asmenis iš atsitiktinai, naudojantis Gyventojų registru, atrinktų 5676 namų ūkių. Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.