Kiekvienais metais, tiriant kiaulių ir laukinių šernų mėsą, nustatoma teigiamų trichineliozės atvejų. Kasmet pasitaiko, kad suvalgę nepatikrintos mėsos šia sunkia liga suserga ir žmonės. Todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ragina medžiotojus ir ūkininkus nepamiršti, kad dėl trichineliozės privaloma ištirti kiekvieną nušautą šerną ir kiekvieną savo ūkyje paskerstą kiaulę.

Per 2012 m. I pusmetį dėl trichineliozės ištirta 1460 sumedžiotų šernų, 43 atvejais tyrimų rezultatai patvirtino, kad gyvūnai užsikrėtę, dar 2 atvejais trichineliozė patvirtinta ūkininkų paskerstoms kiaulėms. Visų kiaulių skerdenos dėl trichineliozės ypač atidžiai tikrinamos ir skerdyklose.

„Naujausias trichineliozės atvejis šiemet nustatytas Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje medžiotojų nušautam šernui. Visa šerniena, vidaus organai, kailis ir kitos dalys utilizuoti specializuotoje įmonėje UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė. Pasak specialistės, vienintelis efektyvus būdas išvengti trichineliozės – nevalgyti nepatikrintos kiaulienos, šernienos ir kitų ligai imlių gyvūnų rūšių mėsos. Reikėtų atsisakyti pagundos skanauti dovanotus mėsos gaminius, neįsitikinus, kad mėsa buvo patikrinta. Taip pat neverta pirkti mėsos ar jos gaminių iš atsitiktinių prekeivių.

„Vaišindami draugus ar kaimynus sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių patiekalais, pagamintais iš mėsos, nepatikrintos veterinarijos gydytojo, trichineliozės užkrato atveju atsakingi asmenys užsitraukia ne tik moralinę, bet ir teisinę atsakomybę“, – pabrėžė R. Sirutkaitytė.

Naminiai gyvūnai trichinomis užsikrečia nuo laukinių gyvūnų. Dažniausiai serga šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės, vilkai. Naminiai gyvūnai užsikrečia suėdę trichinelioze sergantį laukinį gyvūną (pvz.: pelę ar žiurkę) arba užkrėstų naminių ar laukinių gyvūnų atliekų.

Labai svarbu laikytis veterinarijos reikalavimų šeriant gyvulius – nenaudoti žvėrienos atliekų kiaulių bei kitų naminių gyvūnų šėrimui. Didžiausias pavojus kiaulėms susirgti trichinelioze yra ten, kur nesilaikoma tvarkos bei sanitarijos reikalavimų. Tvartuose, pašarų ruošimo vietose būtina reguliariai šalinti pašarų likučius bei naikinti graužikus.

Trichineliozė – ūmi žmonių ir gyvūnų liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių trichinella lervos. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami užsikrėtusių naminių ir laukinių gyvūnų mėsą. Mėsoje esančias trichinas sunku sunaikinti – jos puikiai ištveria aukštą temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ar šaldymą. Todėl trichinomis užkrėstos mėsos maistui naudoti negalima, visa užsikrėtusio gyvūno skerdena turi būti sunaikinama.

Ligos klinika gali būti labai įvairi – tai lemia į organizmą pakliuvusių trichinų kiekis, organizmo būklė iki susirgimo ir kt. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja praėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo (t.y. nuo laiko, kai valgyta trichinelioze sirgusio gyvūno mėsos). Kuo anksčiau pasireiškia trichineliozės požymiai, tuo sunkesnė būna ligos eiga.

Vidutiniškai arba labai sunkiai sergantys ligoniai karščiuoja, jiems patinsta veidas arba tik akių vokai. Būdingiausias trichineliozės požymis yra raumenų skausmas, kuris gali būti toks intensyvus, kad žmogus negali apsiversti lovoje, pakelti rankos ar kojos, sunku kalbėti, kramtyti maistą. Pirmomis susirgimo dienomis kūno temperatūra gali pakilti net iki 39–40ºC, karščiavimas gali tęstis 2–3 savaites.