R.Ozolas. Išeitis – abėcėlinis sąrašas? (27)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nors politinei padėčiai diena iš dienos keičiantis šis filosofo Romualdo Ozolo rašinys jau gali dvelkti vakar dienos nuotaikomis, tačiau, manome, kad nors ilgiau nei savaitę išlaikytas kolegų žiniasklaidininkų stalčiuose jis neprarado savo teigiamo užtaiso kaip vienas iš buvusių bandymų ieškoti atsakymų į nūdien visuomenei rūpimus klausimus ir gali pasitarnauti tolimesniems apmąstymams ieškant geriausių kelių į Vienybę ir Teisybę (Alkas.lt redakcija).

Istorikai sudėstys, kas kuo kaltas, kad gražiai prasidėjęs visuomenės telkimasis priešintis smurtu pamažu virstančiai valdančiųjų savivalei taip greitai išskydo į keletą tėkmių, nė iš tolo nebeprimenančių godotojo politinio cunamio, greičiau – įprastą politinę pelkę. Teisi ir dar kartą teisi Irena Vasinauskaitė: „Pokštams skirtas laikas senka“. Jeigu dar neišseko.

Ko gero – ne. Nes dar neįvyko visų tikrąjį nepritarimą valstybę nugyvendinusiems veikėjams reiškiančių politinių organizacijų susitikimas, galintis ir turintis surasti vieningo nacionalinio žygio į rinkimus formulę, kaip ragina ir kviečia rašytojas Šarūnas Navickis.

Kad ir ką kalbėtų aštriadančiai priešrinkiminės situacijos Lietuvoje komentatoriai, visi bent jau tyliai pripažįsta, kad dvasia žmonėse visai kita, negu prieš praėjusius rinkimus: tada žmonės pašaipiai sutiko, kad valdžią (bent jau) žaistų kiti (A. Valinskas ir Co), dabar mielai ir beveik rimtai žaidžia patys (kreidelių TIE-SOS, juodieji lietsargiai ir kt.). Esama netgi ambicijas įveikusio trijų – Centro, Socialdemokratų ir Tautininkų – partijų susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“, kurio jungtinis sąrašas aiškiai ir nedviprasmiškai deklaruoja pasipriešinimą globalizmo nešamai tautų niokojimo tikrovei. Svarbiausia – visoje Lietuvoje jaučiama ribinė tautos ir valstybės situacija, reikalaujanti tokio pat visuotinio atsako, nes klausimas vienas: būti ar nebūti?

Tai, kas šiandien pamažu kyla iš Lietuvos  gelmių, dar nevadintina naujuoju sąjūdžiu. Lyginant su Sąjūdžio ištakomis – esame 1987 metuose, kai galvą kėlė įvairios kultūrinės organizacijos. Šiandien jos negali būti nepolitinės, negalvoti apie ėjimą valdžion, su kurios pagalba ir tegalima ką nors realiai pakeisti. Politinės organizacijos negali būti idėjiškai neapibrėžtos, todėl ir į vieną frontą jos negali susijungti taip sklandžiai, kaip 1988-siais žmonės susijungė Sąjūdyje.

Politiniai subjektai, galintys ir turintys jungtis sudarydami nacionalinį antisisteminį frontą, jau išryškėję – tai „Drąsos kelias“, „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir „Lietuvos sąrašas“. Jie turi savo jau reitinguotus rinkiminius sąrašus, yra tarpusavy sutarę dėl elgesio rinkimų metu, dėl bendrų darbų, bet, kaip teisingai pastebi visi kalbantieji apie vienijimąsi, į rinkimus eina atskirais sąrašais, o tai yra toks rinkėjų dezorientavimas, kuris gali baigtis visiškai kitais rezultatais kiekvienam iš jų.

Šiame kontekste Irenos Vasinauskaitės pastaba, kad vieningas nacionalinis sąrašas gali būti abėcėlinis, yra principinė: nepažemindamas nė vieno pagal partijos vaizdinius aukščiausios vietos nusipelnančiojo, abėcėlinis sąrašas suvienija visus partinius sąrašus kandidatų abėcėlinės (ne)lygiavos būdu, neatimdamas nė iš vieno šimtas keturiasdešimt vieno kandidato galimybės rinkėjų būti išreitinguotam į visas renkančiųjų pasitikėjimo aukštybes.

Žinoma, partijos turėtų rimtai padirbėti, įrodinėdamos to ar kito savo nario nacionaliniame sąraše vertingumą ir patikimumą. Tačiau rinkėjas paprastai turi savo nuomonę, susidarytą nepriklausomai nuo partinės propagandos ir agitacijos, tad abėcėlinė lygiava vargu ar pasmerktų pralaimėjimui Ž ar V arba laimėjimui A ar B. Pagaliau pati naujovė, visiškai neįprasta mūsų „partinių sąrašų kamščių“ formavimo tradicijai, matyt, irgi paskatintų rinkėjus padirbėti atidžiau ir kruopščiau, ieškant pasirinkto kandidato pavardės pagal abėcėlės rinkėjui suteiktą laisvę.

Galimybė suformuoti vieningą nacionalinį sąrašą dar visiškai reali. Tenka tik pacituoti   Š. Navickio laiško kreipimąsi į partinių sąrašų vadovus: „Prašau Jūsų nesusmulkėti iki „trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“, bet padavus vieni kitiems rankas – o jei neišeina, tai ir sukandus dantis – šiandien padaryti viską, kas įmanoma, o jei to negana – ir tai, kas neįmanoma, bet reikalinga /…/. Trečio šanso istorija gali ir nebesuteikti“.

2012-07-18

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

27 komentarai

  1. Puiki mintis !:

    Nes pazangieciams skaldantis valdzios senbuviai trina rankas !Visad norejau balsuoti uz asmenybes,o ne uz sarasus !

  2. vėl vardą blokuojat?:

    Ne abecelinis, o abėcėlinis,…abėcėlė,
    ———-
    Ku Klux Klan

  3. Ku Klux Klan:

    Ne abecelinis, o abėcėlinis,…abėcėlė…
    _________
    Ku Klux Klan

    • Albinas Vaškevičius:

      Ačiū! Pataisiau.
      Pastebėtas klaidas greičiausiai ištaisytume jeigu parašytute mums į paštą, nes komentaruose ne taip operatyviai pastebime. Mūsų adresus galite rasti APIE ALKAS.LT

  4. Pensininkas:

    Ozolo straipsnis jau paseno. Jokio abėcėlinio koalicinio sąrašo. Priekije turi būti partijų lyderiai, o visi kiti iki 141 numerio turi patys save slaptai reitinguoti. Tuo pačiu esu įsitikinęs, kad Kuolio turimi sąrašistai, neturi laukti LIETUVOS SĄRAŠAS partijos įregistravimo ar neįregistravimo, o nedelsiant papildyti Tautininkų sąjungos, Centro partijos, Socialdemokratų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos sąrašus. Ir po šių partijų atskirų sąrašų pateikimo Rinkimų komisijai iki rugpjūčio 10 d. vėliau susijungti į vieną bendrą koalicinį sąrašą UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE. Tik taip, ne kitaip.

    • Tai būtų logiškas kelias. Siūlyčiau Dariui Kuoliui apie tai pagalvoti. Tai būtų Lietuvos sąrašo dėsninga tąsa ir raiška. Nes UŽ LIETUVĄ buria ne partijos sąrašą (kaip tarkime Drąsos Kelias), o viršpartinį nacionalinį frontą.

      • Amelija:

        O kas yra nacionalinis frontas? Nacionalsocialistai?

        • jau sukurta 4-ių partijų koalicija + visuomenininkai (Akstinavičius, Songaila, Matulevičius, Ozolas, Medalinskas):

          UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE frontas
          ČIA TAI JĖGA. Užsimojo prieš milijardierių gynėjus – laisvosios rinkos institutą.
          O DK ir Kuolio veikėjai flirtuoja su Laisvosios rinkos institutu

          • Manau, kad prie šios plačios tautinių pažiūrų koalicijos vertėtų prisijungti ir Ramūno Karbauskio “valstiečiams”.

            Priežastis akivaizdi – Lietuvos ūkininkų interesus geriausiai atitinka būtent koalicijos “Už Lietuvą Lietuvoje” idėjinės nuostatos, o vieni “valstiečiai” į būsimą Seimą nepateks – tai jau gana akivaizdu.

            Kitos partijos, ypač vadinamosios “sisteminės” – jau seniai ir “juodai” atstovauja tik įvairių oligarchinių ir bankinių grupių (kaip taisyklė – užsieninių) interesus, o Lietuvos kaimas ir Lietuvos ūkininkai jiems tėra geriausiu atveju – “melžiama karvė”.

            Na o įvairūs užkietėję “jievrosojuzininkai” didžiųjų Vakarų valstybių ūkininkų naudai visų pirma paaukos būtent tai, kas jiems Lietuvoje mažiausiai rūpi – Lietuvos kaimą ir lietuvių ūkininkų interesus, kad tik gautų šiltas vietas Jievroparlamente ir čia – Lietuvoje, būtų “gerai maitinami”.

            Taigi, ir Ramūnui, ir “Už Lietuvą Lietuvoje” lyderiams vertėtų labai rimtai pamąstyti apie tai, ką čia parašiau.

  5. Pensininkas:

    Taip pat esu įsitikinęs, kad vėliavanešiai tokie kaip D.Kuolys, A.Medalinskas, pradėję žygį už teisingumą, neturi teisės nusimuilinti nuo Seimo nario mandato siekimo. Kitaip aš, kovos už teisingumą dalyvys, būsiu jais labai nusivylęs, kaip toj dainoj, kam gundei ir viliojai, jei neketinai mylėti. Čia būtų panašu į išdavystę.

  6. Pensininkui:

    Man patinka Jusu mintys.

  7. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Citata: “Šiame kontekste Irenos Vasinauskaitės pastaba, kad vieningas nacionalinis sąrašas gali būti abėcėlinis, yra principinė: nepažemindamas nė vieno pagal partijos vaizdinius aukščiausios vietos nusipelnančiojo, abėcėlinis sąrašas suvienija visus partinius sąrašus kandidatų abėcėlinės (ne)lygiavos būdu, neatimdamas nė iš vieno šimtas keturiasdešimt vieno kandidato galimybės rinkėjų būti išreitinguotam į visas renkančiųjų pasitikėjimo aukštybes.”

    Manau, kad abecelinis sarasas yra KLASTA!, kurios gal but ne nesupranta pati tos idejos autore. O gal labai labai gerai supranta. Tam, kad suprasti ka pasakiau, reikia studijuoti rinkimu istatyma ir tada pamatysime……suprasime…..kodel to nedaro “tradicines” partijos, kai jos savo saraso priekyje isstato is vis nereitinguotus I.Degutiene, A.Kubiliu, kaip pavyzdi.
    Manau, kad preliminarus reitingavimas turi buti atliktas saraso konferencijoje, jei tai vienos politines jegos sarasas. Jei daugiau politiniu jegu, tada turi buti pasvertas kiekvienos politines jegos svoris, nes kitaip nugales tie, kuriu daugiau tame sarase. Savi balsuos uz savus. Taigi cia teisinguma surasti ganetinai sunku. Galutini teisinguma tegu nustato rinkejas.

  8. Kažin:

    Manau, kad pensininkas per daug viską priima už gryną pinigą, turbūt yra mažai bendraujantis, todėl negirdi ne savo aplinkos balso. Pvz., man ir mano aplinkiniams atrodo, kad balsuoti už tą sąrašą, kuris rastųsi po Garliavos ir Venckienės vėliava yra katės pirkimas maiše. Tokių žioplių, kurie pirktų katę maiše, šiandien daug neberasi, be to yra tokių, kuriems atrodo, kad ta “katė” yra pagrindinių Seimo partijų maiše. Dar kiti sako, kad, balsuojant nežinia už ką reikštų elgtis, negarbingai.
    Taigi yra ne taip paprasta, kaip buvo sąjūdžio laikais. Sąjūdis buvo gatavas skruzdėlynas, kuriame kiekviena skruzdėlė be komandų davimo žinojo ką jai daryti, kad skruzdėlynas taptų laisvas. Dabar skruzdėliškas bėgimas vienas paskui kitą be niekur nieko rastis negali. Tam yra reikalinga šviesa tunelio gale. Ta šviesa gali būti patraukiantis, patikimas lyderis arba viliojančių veiksmų programa.
    Šiandien Lietuvoje nei vieno, nei kito neturime. Nemeluokime patys sau…

  9. Dar Karta:

    “deklaruoja pasipriešinimą globalizmo nešamai tautų niokojimo tikrovei.” jusu planai lietuviu atzhvilkiu visishkai skirtingi negu Venskieneis. Jos planai atgaivinti lietuviuose zhmogishkas vertiibes jusu gi statiti tautini komunizma.

    “Istorikai sudėstys, kas kuo kaltas, kad gražiai prasidėjęs visuomenės telkimasis priešintis smurtu pamažu virstančiai valdančiųjų savivalei taip greitai išskydo į keletą tėkmių,” tai ne istoriku darbas tai philosophu darba bet kadangi philosophu Lietuvoja neira tad ir neira kam vertinti. ( Komunistineii philosophai kurie dabar dominuoja Lietuvoja nesiorentuoja laike ir erdveia)

  10. Algimantas:

    Puiki abėcėlinio sąrašo idėja! Rinkėjai atsirinks.

  11. Sisteminiai:

    Sąrašas turi būti toks , kad pritrauktų kuo daugiau rinkėjų. O po to žmonių į visokius svarbesnius negu Seimo narys postus sąžiningų žmonių tikrai pritrūks. Mokesčių inspekcija, Sodra, Nacionalinė mokėjimo agentūra…. ir dar 100 įstaigų turi turėti po keletą tūkstančių žmonių net ir per pusę sumažinus. Tai vadovų kiek žinau visada trūksta ir laimėjus pvz. kairiesiems ten dirba dešinieji ir t.t.

  12. tikras lietuvis:

    Geriausia būtų signatarų iš viso neberinkti, nes, gi, jie sukūrė šitokią Lietuvą, kuri baigia paskutinį kvapą išleisti.

    Nors R.Ozolas ir mažiausiai dėl to kaltas, nes, būdamas Sąjūdžio reitinguose Nr.1, nebuvo išrinktas jo vadovu – jį, matote, tomkų pasiūlymu apšoko, per naktį skaičiuojant balsus (Stalinas: laimi ne tas, kuris balsuoja, o tas, kuris balsus skaičiuoja), toks su ožio barzdele.

    • tikras lietuvis:

      Papildau: teisingiausias buvo signataras G.Ramonas, kuris, pamatęs kokią Lietuvą sukūrė ir jausdamas tame savo kaltę, tiesiog nusišovė.
      Tai – garbingas garbingo žmogaus poelgis, ištaisant savo klaidą.

  13. Linas V. Medelis:

    Kadangi visus judėjimus iki šiol atpažįstame pagal jų lyderius, tai ir kompromisinis variantas gal būtų gerai: sąrašo viršuje – 10-15 lyderių iš visų judėjimų, toliau – a-bė-cė…

    • jau sukurta 4-ių partijų koalicija + visuomenininkai (Akstinavičius, Songaila, Matulevičius, Ozolas, Medalinskas):

      Tai yra jėga, kuri laaabai gasdina SISTEMINIUS

      • Kažin:

        Nieko šitos 4 partijos negąsdina, visos jos yra senos užsisėdėję partijos, jos nei atskirai, nei susijungus, dalyvaudamos rinkimuose, niekada žymesnio rinkėjų dėmesio nesusilaukė.
        Tai iš kur jos dabar nei iš šio, nei iš to ims ir jo susilauks. Juk jų lyderiai tie patys, taigi ir pasitikėjimas jais negali staigiai iš kažkur atsirastis, juolab, kad rinkimų idėjos niekuo esminiu neišsiskiria iš kitų partijų.
        Būkime realistai… Tik patrauklus lyderis, kuriuo žmonės pasitikėtų, gali šį ir kitus naujus sąrašus “ištraukti”, jeigu jis neatsiras, tai galime būti ramūs Seimas idėjiškai ir kokybiškai nepasikeis – po rinkimų vėl bus susėsta ne savo vietose…

  14. jau sukurta 4-ių partijų koalicija + visuomenininkai (Akstinavičius, Songaila, Matulevičius, Ozolas, Medalinskas):

    O aš taip nemanau. Ozolo Centro partija turi 19 vietų savivaldybėse, o Akstinavičiaus socialdemokratų sąjunga -11. O dabar pridėkim 2 tautines partijas ir visuomenininkus. Oi reali jėga. Pripažinkim, tokia realybė, vien už Uoką balsuos keliasdešimt tūkst. rinkėjų (pažiūrėjus į ankstesnius balsavimus matosi, kad yra tie, kurie palaiko tik jį ). Rytų Lietuvos lietuvių visos viltys tik į Songailą ir jie jį palaikys. Vėlgi nėr daugiau seimūnų, kurie atstovavo Vilniaus rajono lietuviškas mokyklas teismuose, padavė Konservatorius į teismą ( vien Vilniaus raj. gyvena apie 30 tūkst. lietuvių, o Trakai, Švenčionys, Širvintos), kurie kėlė lietuvių engimo klausimus Vilniaus rajone, kurie kovojo prieš lenko kortą ir t.t.

    • Pasikartosiu:

      Manau, kad prie šios plačios tautinių pažiūrų koalicijos vertėtų prisijungti ir Ramūno Karbauskio “valstiečiams”.

      Priežastis akivaizdi – Lietuvos ūkininkų interesus geriausiai atitinka būtent koalicijos “Už Lietuvą Lietuvoje” idėjinės nuostatos, o vieni “valstiečiai” į būsimą Seimą nepateks – tai jau gana akivaizdu.

      Kitos partijos, ypač vadinamosios “sisteminės” – jau seniai ir “juodai” atstovauja tik įvairių oligarchinių ir bankinių grupių (kaip taisyklė – užsieninių) interesus, o Lietuvos kaimas ir Lietuvos ūkininkai jiems tėra geriausiu atveju – “melžiama karvė”.

      Na o įvairūs užkietėję “jievrosojuzininkai” didžiųjų Vakarų valstybių ūkininkų naudai visų pirma paaukos būtent tai, kas jiems Lietuvoje mažiausiai rūpi – Lietuvos kaimą ir lietuvių ūkininkų interesus, kad tik gautų šiltas vietas Jievroparlamente ir čia – Lietuvoje, būtų “gerai maitinami”.

      Taigi, ir Ramūnui, ir “Už Lietuvą Lietuvoje” lyderiams vertėtų labai rimtai pamąstyti apie tai, ką čia parašiau.t

  15. Rytas:

    Kaip manote, kokiam partijų susivienijimui norima pakenkti skelbiant kitos partijų grupės apklausos rezultatus?
    “Kaip rodo savaitraščio „Veidas“ skelbiama apklausa, tokios partijos kaip „Drąsos kelias“, Kristinos Brazauskienės vadovaujama Demokratinė darbo ir vienybės partija, Vladimiro Romanovo iniciatyva įkurta Lietuvos žmonių partija, Artūro Zuoko judėjimas TAIP ir Dariaus Kuolio įsteigtas „Lietuvos sąrašas“ visos penkios kartu didmiesčiuose surinktų apie 8,4 proc. rinkėjų balsų.”

    • Norint į tai atsakyti pakankamai tiksliai reikėtų visų pirma išsiaiškinti, kas “Veidui” užsakė bei apmokėjo šią “apklausą”. 🙂

      P.S. Visos priešrinkiminės apklausos – tai rinkiminės kampanijos metu vykdomos agitacijos bei propagandos užslėpta forma. Ir šios gana brangiai kainuojančios “apklausos” nėra kažkokių “altruistų” apmokamos – visada jas užsako ir apmoka tuo suinteresuoti asmenys, norintys už savo pinigus gauti ir “atitinkamą rezultatą”.

      Kaip sako sena patarlė: “kas muziką užsako, tam ir grojama”. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *