Liepos 28-29 d. tradicinė Žvejo kiemo šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“ jau aštuntąjį kartą kvies į Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinę pajūrio žvejo sodybą Smiltynėje. Ten bus galima ir žuvienės ar rūkytos žuvies paragauti, ir senąsias žvejybos paslaptis perprasti, ir pasigrožėti etnografinių ansamblių pasirodymais.
„Mūsų šventė nėra orientuota į masiškumą“, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė. Žvejo kiemas per aštuonerius metus jau prisijaukino savo žiūrovą. Čia dainos ir muzika skamba kitaip nei miesto aikštėje, organiškai derėdami prie gamtos ir atkurtos gyvenamosios paprasto žvejo aplinkos.
Šių metų šventės moto – mįslė „Negyvas gyvą tysia“, apibūdinanti žvejybą tinklu. Tačiau per dvi dienas bus pristatytas ne tik šis žvejybos būdas.
Šeštadienį, liepos 28d., 11.30 val. sodelyje atsidarys Akademija po obelim, kurioje mokslingi vyrai ir moterys pristatys tradicinę žvejybą ne tik jūroje: sužinosim, kaip buvo žvejojama bučiukais, kuo yra ypatinga žvejyba aukštupy, čia bus atskleistos luotų paslaptys. Akademijos po obelim moderatorius istorikas Dainius Elertas sako, kad būtinai bus kalbama ir apie neatsiejamą žvejybos tradicijos dalį – prietarus. „Dar prieš šimtą metų pajūrio žvejai išplaukę žvejoti kalbėdavo tik kuršiškai, – pasakojo istorikas. – Mat žuvys vokiečių ar lietuvių kalbos nesuprato“. Ši tradicija padėjo ilgiau išsilaikyti bent kuršių kalbos reliktams. Deja, kolūkinė tikrovė vietoj kuršių kalbos pasiūlė rusiškus keiksmažodžius.
Dainius Elertas pasakojo ir dar apie vieną paprotį. Žvejai, pasak jo, į žvejybą būtinai pasiimdavo katiną. Nusibodus žvejoti, mesdavo pririštą katiną į vandenį. Mat jūra, pasipiktinusi tokiu gyviu jos vandenyse, turėdavusi audrą sukelti ir tada vyrai jau galėtų be sąžinės graužaties grįžti namo. Katinas likdavo po tokių maudynių gyvas ir sveikas ir labai nesipiktindavo – toks buvęs jo darbas laive.
Muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius šventės metu pamokys, kaip žvejoti kiudeliais, ūdomis bei venteriais. O kasmetė viešnia iš Rusnės – šios salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė – kvies nusipinti iš karklo vytelių bučiukus. Visada daug dėmesio sulaukia liaudies meistras Vaidotas Bliūdžius, drožiantis vėtrunges. Gintaro juvelyras Jonas Aliulis atskleis gintaro gaudymo, šveitimo ir poliravimo subtilybės.
Žvejo sodyboje kartais gyvendavo ir bitutės, ir ožkelę kokią pienui prasimanydavo. Ekologinio bičių ūkio puoselėtoja Violeta Šedienė lies žvakes ir pasakos, kaip su bitelėmis draugauti. Na, o žvejo sodybos šeimininkė svečiams jau suslėgė savo ožkytės Simutės sūrį. Įdomu tai, kad kasdienis Simutės melžimas muziejuje patikėtas diplomuotoms biologėms – jūrų žinduolių trenerėms.
Netrūks sodyboje ir meno: sodelyje vyks Žemaitijos dailinkų sąjungos pleneras „Kai žuvys neršti, žvejui pirštai peršti“, bus eksponuojama Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos moksleivių darbų paroda „Žuvys“.
Pagalvota ir apie veiklas mažiesiems. Jie lankstys laiviukus, pieš kurėnus, gamins spalvinimo žuvytes, mokysis rišti jūrinius mazgus.
Ir didelius, ir mažus linksmins folkloro ansambliai: „Aušrinė“ iš Juodkrantės, „Giedružė“ iš Nidos, „Verdainė“ ir „Ramytė“ iš Šilutės, „Lažupis“ iš Dovilų ir „Dainoriai“ iš Inkaklių. Renginį, kaip ir kiekvienais metais, ves Vaida Šišioniškė.
