Saugokimės saulės (0)

efoto.lt | Naglio M. nuotr.

Įsibėgėjus vasarai, prasidėjus atostogų metui, kasdien laukiame giedrų ir šiltesnių orų. Tačiau verta nepamiršti, kad dėl dažno buvimo saulėje oda praranda elastingumą, per anksti pasensta, pradeda raukšlėtis. Ilgalaikis saulės ultravioletinių (UV) spindulių poveikis gali sukelti odos pažeidimus, ligas, taip pat paskatinti odos vėžio išsivystymą.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausia apsauga nuo ultravioletinų UVB ir UVA spektro saulės spindulių – stengtis nebūti saulėje arba būti saikingai, dėvint visą kūną dengiančius drabužius, kepurę. Tuomet nereikės naudoti kosmetinių apsaugos nuo saulės priemonių, kurių sudėtyje yra įvairių cheminių medžiagų.

Būnant saulėje, svarbu:

• Suplanuoti buvimo saulėje laiką. Į lauką reikėtų eiti anksti ryte (iki 11 val.) arba po pietų (nuo 15 val.), vengiant vidurdienio, kai yra ultravioletinės spinduliuotės pikas.
• Dėvėti drabužius, dengiančius visą kūną, kepurę.
• Stengtis būti pavėsyje.
• Dėvėti akinius nuo saulės. Akiniai nuo saulės saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktos (akies lęšio sudrumstėjimas) išsivystymui.
• Per daug nenudegti. Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. UVB spektro saulės spinduliai sukelia nudegimą, o UVA spektro spinduliai siejami su ankstyvu odos senėjimu, taip pat silpnina žmogaus imuninę sistemą. Abi spinduliuotės rūšys ypač didina odos vėžio išsivystymo riziką.
• Žinoti, kad smėlis, vanduo, sniegas atspindi ir sustiprina saulės spindulių poveikį.
• Žinoti, kad vasarą galima nudegti ir debesuotą dieną, būnant vandenyje.
• Nenaudoti tam tikrų vaistų. Kai kurie vaistai sąveikaudami su UV spinduliais, gali sukelti odos reakcijas. Naudojant vaistus dėl galimo šalutinio poveikio reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jautrumą saulei padidina tetraciklino, amoksicilino, sulfa grupę turinčių vaistų, geriamųjų kontraceptikų ir kt. vartojimas.
• Daugiau gerti vandens.
• Vengti alkoholinių gėrimų.
• Tinkamai pasirinkti kosmetines apsaugos nuo saulės priemones.
• Teisingai naudoti kosmetines apsaugos nuo saulės priemones.
  

Renkantis kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, svarbu:

• Naudoti tokias apsaugos nuo saulės priemones, kurios apsaugo nuo UVA ir UVB spektro spindulių.
• Žinoti, kad apsauga nuo UVB spektro spinduliuotės išreiškiama vadinamuoju apsaugos nuo saulės poveikio veiksniu (SPF). Skirtingų SPF blokuotų UVB spindulių kiekis skiriasi nedaug, pavyzdžiui, SPF 15 sulaiko 93,3 proc. spindulių, SPF 30–96,7 proc. spindulių, o SPF 60–98,3 proc. Svarbu, kad kosmetinės apsaugos nuo saulės priemonės apsaugotų ne tik nuo UVB, bet ir nuo UVA spektro saulės spindulių.
• Žinoti, kad SPF 6, 10 žymėjimas reiškia silpną apsaugą, SPF 15, 20, 25 – vidutinę, SPF 30, 50 stiprią, SPF 50+ – labai stiprią apsaugą.
• Nepasikliauti priemonėmis, kurių apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) yra labai aukštas. Priemonės, kurių SPF aukštesnis nei 50, gali paskatinti ilgiau būti saulėje, todėl gali būti pažeidžiamos mažiau apsaugotos odos vietos. Priemonės su mažesniu SPF (SPF 15–50) tepamos dažniau, jos tolygiau pasiskirsto ant odos.
• Žinoti, kad efektyvesnių apsaugos nuo saulės kosmetikos priemonių sudėtyje reikėtų ieškoti pavadinimų zinc oxyde, titanium dioxide (mineralinės kilmės saulės filtrų), kitų saulės filtrų: butyl methoxydibenzoylmethane (avobenzone) ar terephthalylidene dicamphor sulfonic acid (mexoryl SX, ecamsule). Jie saugo odą nuo žalingų UVA spektro spindulių bei padeda išlaikyti odos apsauginę funkciją.
• Nesirinkti apsaugos nuo saulės priemonių, turinčių sudėtyje vitamino A (retinyl palmitate). Mokslinių tyrimų duomenimis, oda, tepama vitamino A turinčiais kremais, veikiant saulės spinduliams, greičiau pažeidžiama bei didėja odos navikų išsivystymo rizika. Net 41 proc. apsaugos nuo saulės kremų turi šio vitamino.
• Nesirinkti apsaugos nuo saulės kremų, kurie kartu veikia kaip apsauga nuo vabzdžių. Jeigu būtina, tokias apsaugos priemones (repelentus) reikėtų naudoti atskirai.
  

Naudojant apsaugos nuo saulės priemones, svarbu:

• Naudoti pakankamą apsaugos nuo saulės priemonės kiekį. Norint, kad apsaugos lygis atitiktų nurodytą apsaugos nuo saulės koeficientą, būtina 1 cm² kūno ploto sunaudoti 2 mg priemonės (maždaug 36 gramai kremo (6 pilni arbatiniai šaukšteliai). Dažniausiai naudojame tik maždaug pusę šio kiekio.
• Siekiant, kad apsaugos lygis nesumažėtų, išsimaudžius, nusišluosčius rankšluosčiu, išprakaitavus, praleidus saulėje maždaug 1,5 val., reikia pakartotinai užsitepti tokį pat kiekį priemonės.
• Žinoti, kad apsaugos nuo saulės priemonės pradeda veikti ne iš karto, todėl jas reikėtų naudoti 20–30 min. prieš deginimąsi.
• Nebūti ilgai saulėje, net ir naudojant apsaugos nuo saulės priemones, ypač vidurdienį (11–15 val.), kai saulė yra aktyviausia.
• Žinoti, kad purškiant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, ore pasklinda saulės filtrų dalelės, kurios nėra saugios kvėpavimo takams. Taip pat reikėtų nepamiršti priemones tepti pakartotinai, nes apsaugos nuo saulės cheminės medžiagos, veikiamos saulės spindulių, skyla, nusiplauna ar yra nutrinamos  rankšluosčiu bei drabužiais.
• Žinoti, kad vyrai taip pat turėtų naudoti apsauginius kremus. Mokslinių tyrimų duomenimis, apsaugos nuo saulės priemones naudoja 34 proc. vyrų ir 78 proc. moterų.