Azerbaidžianiečių pasakos. Kardas | knygos viršelio nuotr.
Vieną kartą gyveno šachas, padišachas… – taip prasideda daugelis azerbaidžaniečių pasakų, pasakų, kurios savo baigtimi primena bet kurios šalies pasakas: visada gėris nugali blogį. O to ir turim mokyti savo vaikus…
1972 metais „Vagos“ leidykla išleido iš rusų kalbos verstą azerbaidžaniečių pasakų knygą „Surūdijęs kardas“. Jas vertė Stasė Budrytė. 302 puslapių knyga alsuoja azerbaidžaniečių liaudies išmintimi.
Praėjo pusšimtis metų…Pasakas skaitė ne vienas tūkstantis lietuviškai mokančių vaikų, o gal ir suaugusiųjų. Sėmėsi išminties. Tačiau, tačiau pasakų teksto negirdėjo.
Ir tik Visuomeninei organizacijai „Azeri“ kilo mintis pagarsinti azerbaidžaniečių liaudies turtą – pasakas. Įgarsinimo darbus atliko garso įrašų studija „Muzikos fabrikas“, pasakas sekti pasitelkusi žinomą Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių, daugelio lietuviškų filmų svarbių vaidmenų atlikėją Rimantą Bagdzevičių.
Pasakos – „Draugystės paslaptis“, „Aukso žvakidė“, „Ne tas protingas, kas senas“, „Pamotė ir našlaitė“, „Pasaka apie du brolius“, „Sapnas“, „Septyni granatmedžio virbai“, „Tinginė“, „Trys meistrai“, „Vertingas patarimas“ – raiškia, taisyklinga kalba prabilo į Lietuvos (ir ne tik!) vaikus. Dar vienas įrašų privalumas – skaitomas tekstas palydimas čia pat pateiktu tekstu: skaitantysis gali pasitikrinti savo lietuvių kalbos mokėjimo lygį, o ir pamokyti kitus…
Užsukęs į interneto svetainę „Azeri.lt“/Azerbaidžanas/Literatūra/Pasakos, rasi visas 10 Visuomeninės organizacijos „Azeri“ dėka įgarsintų pasakų, o dar per 20 galėsi perskaityti.
Vis artimiau bendraujant Azerbaidžanui ir Lietuvai, svarbus kiekvienas suartėjimo žingsnis: šiuo atveju – folkloras.
Parašykite komentarą