Šiaulių sav. nuotr.
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas valandai už Šiaulių miesto vairą perdavė gegužės 31 d. šimto metų jubiliejų švęsiančiai Šiaulių miesto garbės pilietei, buvusiai advokatei Gražbylei Venckauskaitei. Susitikusi su Administracijos skyrių vedėjais guvi jubiliatė auklėjo, kad reikia skaičiuoti pinigus ir nedidinti skolų.
Mero pavaduotoja papasakojo, jog ketina kviesti Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčius sulaikytuosius tvarkyti mietą. Buvusi ilgametė advokatą sakė, jog iš nusikaltusių žmonių gero darbo tikėtis neverta. Bet paragino vicemerą į talkas įjungti mokyklas. Ji prisiminė kaip pati, būdama moksleive, dalyvaudavo miesto tvarkymo talkose.
„Sėsk, Vingrai, arčiau ir poteriauk“, – G. Venclauskaitė pakvietė pokalbiui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją. Laikinoji merė ypač piktinosi Šiauliuose vykusia privatizacija, kai pusvelčiui buvo parduoti mėsos ir pieno kombinatai. „Kodėl pardavė pigiau, nei pastatė?“ – klausė G. Venclauskaitė.
Su kiekvienu valdininku Šiaulių miesto garbės pilietė rado bendrą kalbą ir kiekvienam akcentavo, kad negalima švaistyti pinigų, kad reikia gyventi pagal išgales.
Švietimo skyriaus vedėjai Violetai Damskienei viešnia pareiškė užuojautą, nes vaikų mažėja, reikia uždaryti mokyklas. “O kaip gi kitaip čia išspręsi? Vaikų tai nepriplanuosi, staiga neatsiras”, – sakė jubiliatė.
Po valandos susitikimų meras J.Sartauskas pdėkojo viešniai, įteikdamas gėlių ir padėką.
Spaudos konferencijoje G.Venclauskaitė sakė mero kėdėje nei kiek nesijaudinusi ir dėkojo su ja bendravusiems Administracijos darbuotojams.
„Miestas švarus, tvarkingas. Bulvaras koks gražus. Aš kasdien po du kartus jį pereinu. Tiesiog einu pasivaikščioti. Nors bulvaro remontas pinigų kainavo daug, tačiau yra grožis, patogumas žmonėms“, – dalijosi jubiliatė mintimis su žurnalistais.
Apie savo gyvenimą pasakojo, jog tėvo, buvusio Šiaulių burminstro, išmokyta griežto punktualumo. O savo ilgaamžiškumo priežastimi įvardija… juodą šokoladą, be kurio nepraleidžia nei dienos. „O žalumynų tai nevalgau. Nebent pusę obuolio“, – apie savo įpročius pasakojo šimtametė.
Gražbylė Venclauskaitė gimė 1912 m. gegužės 31 d. Rygoje. 1930 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1930-1934 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. apgynė teisininkės diplomą. 1934–1941 m. dirbo Šiaulių ir Joniškio apylinkės teismų teisėja, 1941 m. – Teisingumo komisariato Notariato skyriaus viršininke, 1941–1944 m. – advokate Žemaičių Naumiestyje. 1944–1947 m. – advokatė Kaune, o nuo 1947 m. iki 1981 m. – advokatė Šiauliuose.
Jubiliatė, žymaus Lietuvos teisininko, advokato, visuomenės veikėjo Kazimiero Venclauskio (1880–1940) ir aktorės bei režisierės Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės (1874-1958) dukra, visą gyvenimą tarnavo gimtajam Šiaulių miestui, savo veikloje vadovavosi įstatymu ir sąžine, buvo viena populiariausių Šiaulių miesto teisininkų. Ypač pažymėtini jos ir jos šeimos, gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metais, nuopelnai. Už tai jai ir seseriai suteiktas Pasaulio teisuolio vardas, įteiktas medalis, paskirta Izraelio valstybės parama. 2000 m. balandžio 28 d. motina Stanislava Venclauskienė, sesuo Danutė Venclauskaitė (po mirties) ir Gražbylė Venclauskaitė apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Įdomu, jog Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių šeima garsi Lietuvoje ir pasaulyje, kaip šeima, priglaudusi, išauklėjusi ir išmokslinusi per 100 našlaičių, pamestinukų, neturtingų vaikų.
Išskirtinis, pagarbos ir dėkingumo vertas jos ir sesers žingsnis – miestui dovanoti gražūs tėvų rūmai Vytauto gatvėje, kuriuose dabar įsikūręs Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Gražbylei Venclauskaitei pirmajai mieste suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
Parašykite komentarą