Napoleono pasiuntiniai įsikūrė grafo Godlevskio rūmuose (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Grafas Juozapas Godlevskis savo dvare priėmė Napoleono pasiuntinius. Iškilmingų sutiktuvių proga vyko puota, kurioje gardžiausiais valgiais vaišino grafo virėjai, o grafystės piliečius linksmino rūmų kapelija…

Tai ne ištrauka iš XVIII a. pabaigos kronikų. Tai XXI a. Kaunas, gegužės 26 diena, Botanikos sodas, kuriame Aleksoto bendruomenė pažymėjo savo veiklos dešimtmetį ir persikėlė laiku į „Napoleonmetį“.

„Veikos dešimtmetį norėjome paminėti iškilmingai, dėl to neatsitiktai pasirinkome Botanikos sodą. Šventinis šurmulys visus dalyvius nukėlė į XIX a. pradžią, kuomet Juozapas Godlevskis nusipirko dvarą su parko ansambliu ir atsikėlė gyventi į Fredą. Botanikos sodas šventės metu dundėjo ir gaudė nuo Kauno pavieto laisvųjų šaulių patrankos salvių, nuotaiką kūrė autentiškos 1812 m. metų palapinės bei patys svečiai, kurie buvo paprašyti apsirengti tų laikų stiliumi.“, – pasakojo Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Jau tradicija tapusi kasmetinė Aleksoto bendruomenės šventė šiais metais į XIX a. pradžią kėlėsi ne atsitiktinai.

Visų pirma tai laikmetis, kai grafas J.Godlevskis nusipirko dvarą ir atsikėlė gyventi į Fredą, kur iki šiol yra išlikęs dvaras ir parko ansamblis šiandien žinomas kaip VDU Kauno Botanikos sodas; pastatė čia bažnyčią, maldos namus evangelikams liuteronams, o žydams – sinagogą. Vietovę pavadino savo vardu – Godlewo. Lietuviai vėliau ją ėmė vadinti Garliava.

Antra, prieš 200 metų, 1812-aisiais prasidėjo Prancūzijos-Rusijos karas ir birželio 24 d. Prancūzijos pagrindinės karinės pajėgos persikėlė per Nemuną ties Kaunu. Perkėla per Nemuną tituluojama viena geriausių persikėlimų operacijų Pasaulinėje karybos istorijoje.

Šis neeilinis istorinis įvykis, kuris įrašė Lietuvą, Kauną, į Pasaulio karo istorijos vadovėlius bus minimas šią vasarą mieste birželio 22–24 dienomis vyksiančiame gyvosios istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“.

Festivalyje laukiame atvykstant 1000 karo istorijos rekonstruktorių iš Prancūzijos, Rusijos, Anglijos, Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Italijos, Norvegijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos, 30-50 kavaleristų (karių su žirgais), 20-30 artilerijos patrankų!

Šventėje bus iššaudyta 200 kilogramų juodojo parako. Renginio metu vyks istorinio įvykio inscenizacija, armijų paradai, kareiviškos stovyklos, griaudės pabūklų garsiai, šurmuliuos mugė ir vyks nuotaikingas Joninių koncertas.

Aleksoto bendruomenė randa ir daugiau sąsajų tarp šių įvykių… Nors istorijos vadovėliuose nėra užfiksuotas faktas dėl J. Godlevskio simpatijų Napoleono armijai, tačiau tuo metu daugelis Lietuvos aristokratijos prancūzų atėjimą vertino Lietuvos išsivadavimo nuo Rusijos imperijos kontekste. Pats grafas nuo 1792 m. tarnavo ATR (Abiejų tautų respublikos, Žečpospolitos) kariuomenėje generolo Mikalojaus Sulistrovskio adjutantu. Dalyvavo kovose su Rusijos kariuomene. Spėjama, kad buvo ir 1794 m. sukilimo, kuris baigėsi Lietuvos Lenkijos valstybės sunaikinimu, dalyvis. Vėliau, 1831 m. sukilimo metu buvo Vyriausiojo komiteto įgaliotiniu Augustavo gubernijai, Lomžos ir Augustavo gubernijose organizavo pasipriešinimą Rusijos caro armijos baudėjams…

Šeštadienį vykusį Aleksoto bendruomenės šventė, tai buvo lyg įžanga į šių susipynusių istorinių prisiminimą. Tai įžanga į diskusiją, kuri audrina istorikus… ir ne tik Lietuvos.