Šiandien, gegužės 26 dieną, kai visomis spalvomis pražysta Nemuno šlaitai, visus vėl kviečia Raudonės pilies šventė.

„Panemunių žiedų“ rengėjai šventės svečius nukels į tolimą praeitį, į pradžių pradžią ir pasakos intriguojančią istoriją apie Krišpinus Kiršenšteinus – talentingus vokiečių kilmės verslininkus, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pasiekusius neįtikėtinų politinės karjeros aukštumų, o savo rezidenciją įkūrusius ant aukšto Nemuno kranto Raudonėje.

Du šimtmečiai sieja Kiršenšteinų giminę ir Raudonę. Pilies statytojas Krišpinas Kiršenšteinas pasirūpino palikti ženklą istorijai – rytiniame pilies fasade virš mažojo bokštelio lauko durų iki mūsų dienų išlikęs autentiškas Kiršenšteinų giminės herbas: dešinėje – liūtas, atsirėmęs į ąžuolą, kairėje – išskėtę ragus du elniai ir 1600 metus žyminti data.

Raudonę savo rezidencijai Krišpinas Kiršenšteinas pasirinko ir dėl vaizdingų apylinkių, ir dėl patogios verslui vietos – Nemunu ėjo laivybos kelias į Prūsiją ir toliau. Didingoji Raudonės pilis, kurioje rezidavo net kelios Kiršenšteinų kartos, yra liudininkė šios garbingos giminės istorijos.

Praskleisti praeities šydą, pažinti istoriją, pajusti anų laikų aristokratišką dvasią paskutinį pavasario savaitgalį į Raudonę kviečia pilies šventė „Panemunių žiedai“ – tarsi patys pilies valdovai kviestų visus į savo puotą – linksmintis, džiaugtis ir sveikinti vasarą!

Šie metai „Panemunių žieduose“ itin teatrališki – juose pasirodys per penkiasdešimt teatro artistų. Tarp jų ir Klaipėdos Pilies teatro aktoriai. Jų repetuojamas antikinės estetikos ir mitologijos kupinas gatvės vaidinimas „Kariatidės“ Raudonės pilies svečius ne tik akins vaizdingumu – jis nepaleis ir nuo apmąstymų apie tai, kas svarbu.

Pasirodo, žinia, kad lietuviai itin domisi šokiais jau sklando ir svetur. Štai teatro iš Lenkijos „Cracovia Danza” vadovė pasakodama apie tai, kaip teatras ruošiasi viešnagei „Panemunių žieduose” užsiminė, kad ruošia pasirodymą itin reikliai auditorijai.

Teatras iš Krokuvos Raudonės pilies svečiams parodys spektaklį iš savo repertuaro – „Šachamatai”. Šio spektaklio idėja kilo iš poemos, kuri taip ir pavadinta. Šį kūrinį parašė vienas iš reikšmingiausių lenkų poetų Janas Kochanovskis. Jis gyveno renesanso epochoje ir buvo susijęs su Jogailos dvaru.

Prie Raudonės pilies vyks ypatinga puota, tad ir svečiai į ją kviečiami atvykti ypatingai nusiteikus. Nusiteikimą visuomet pakelia šventinė apranga, tad ir šiemet kviečiame puošits laikantis „Panemunių žiedų“ aprangos kodo. Vienuoliktoje šventėje – tai žalia spalva ir gėlėti audiniai.

Panemunės žvejai, vietiniai virėjai ir iš kitų Lietuvos vietovių atvyksiantys kulinarai jau ruošiasi ištaigingoms „Panemunių žiedų“ vaišėms. Šventė liks ištikima tradicijoms – čia bus ir paprastesnių patiekalų, ir prašmatnesnių, ir prašmatniai paprastų. Vieni iš jų – tradicija tapę žiobriai.

Žiobriai – greitos, baugios dugninės žuvis, Lietuvoje gyvenančios Kuršių mariose ir didesnėse upėse, pavyzdžiui, Nemune, Neryje. Per „Panemunių žiedus“ Raudonės ir aplinkinių miestelių žvejų sužvejoti žiobriai, keps ant laužo. Žiobrių kepimo būdas – išskirtinis. Jie prie Raudonės pilies kepa susmeigti į kuoliukus ir į žemę virš pailgo laužo. Tokius, ką tik iškepusius žiobrius, „Panemunių“ žiedų svečiai skanaus jau vienuoliktąjį kartą.