Teisinė valstybė ir jėgos struktūrų funkcijos (video) (0)

Teisingumas | J.Vaiškūno nuotr.

Š.m. balandžio 27 d. Seime įvyko tautininkų G.Songailos ir K.Uokos rengta konferencija „Teisinė valstybė ir jėgos struktūrų funkcijos“. Susirinkę teisininkai visuomeninių ir verslo organizacijų atstovai bei politikai svarstė, ką daryti, kad krizė teisėtvarkos sistemoje būtų įveikta ir piliečiai galėtų pasitikėti savo valstybės institucijomis. Įvykiai Garliavoje, FNTT pareigūnų atleidimas, E.Kusaitės byla, Uspaskycho nenuteisiamumas nepakėlė teisėsaugos sistemos autoriteto.

Konferencijoje buvo pateikta ne tik tragiška padėtis Lietuvos teisėtvarkoje, bet ir daug pasiūlymų, kaip pagerinti jos darbą.

Deja, Seimo televizijos, kurios kanalu buvo transliuojama ši konferencija, žiūrovai net 7 dienas negalėjo išvysti jos internete. Atsakingi Seimo pareigūnai aiškino, jog taip atsitiko dėl kitų svarbių šios televizijos rodomų renginių gausos. Tapo jau tradicija, jog būtent tautininkų rengiamas konferencijas persekioja įvairios „techninės problemos“. Taip dėl „techninių kliūčių“ nebuvo tiesiogiai transliuojama konferencija apie Visagino atominę elektrinę. Tautininkų rengta konferencija „Kaip sumažinti šilumos kainas“ dvi dienas buvo rodoma be garso. Septynias dienas į eterį nebuvo leidžiama tautininkų konferencija „Kaip išvengti Lietuvos juodojo scenarijaus?“.

Taigi, kas tokio „baisaus“ buvo pasiūlyta šioje konferencijoje Seime?

Konferencijos dalyviai pritarė G.Songailos pasiūlymui įstatymais įteisinti pareigybę Ypatingojo prokuroro, kurį skirtų kvalifikuota Seimo dauguma ir kuris galėtų imtis visuomenei itin reikšmingų, daugelį metų  stringančių bylų tokių, kaip D.Kedytės, ištyrimo.

Reikia įgyvendinti teismų bei prokuratūros atvirumo visuomenei didinimo programas. Vykdant teismų reformą, užtikrinti visuomenės atstovų (tarėjų) aiškiai apibrėžtas, realias funkcijas ir galias.

Būtina įstatymu nustatyti ikiteisminio tyrimo institucijų savarankišką statusą, nesuteikiant šių funkcijų specialiosioms tarnyboms, o jų priežiūrą pavedant prokuratūrai.

O vaikų teisių ir Šeimos teisės srityje – būtina svarstyti perėjimo prie naujos sistemos modelius, kai tėvų skyrybų atvejais vaikas netaptų bylinėjimosi „prizu“, siejant tai su „vaiko gyvenamosios vietos nustatymu“, o globa galėtų būti nustatyta abiems tėvams, numatant teises ir pareigas taip pat ir kitiems artimiems giminaičiams. Tik nesugebėjimo susitarti atvejais būtų nustatyta institucinė globa. Konferencijos dalyviai sutarė, kad šiandien Lietuva neužtikrina kai kurių itin svarbių JTO Vaiko teisių konvencijoje nustatytų principų įgyvendinimo (vaiko teisės būti išklausytam, vaiko teisių ir interesų pirmenybiškumo ir kt.), netaiko išsivysčiusių šalių praktikoje naudojamos mediacijos ir kt. galimybių.

Būtina įvesti administracinės teisenos kasacinį institutą. Tokia priemonė suvienodintų piliečių teises ir galimybes nagrinėjant tos pačios rūšies bylas bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, sudarytų sąlygas objektyvios teisinės praktikos formavimui bei užkirstų galimybę esamam teisės aktų pažeidinėjimui administracinio teismo apeliacinėje stadijoje. Reikia kuo skubiau pakeisti administracinių bylų nagrinėjimo proceso atnaujinimo tvarką (praktiką), nes esamoji realiai neveikia.

Būtina sugrąžinti žodinio teisminio nagrinėjimo procedūras Apeliaciniame teisme.

Konstitucijos teismas yra labai svarbi teisinė institucija, tačiau įstatymu turi būti užkirstas kelias šiam teismui savavališkai plėsti savo kompetenciją.

Visą konferencijos „Teisinė valstybė ir jėgos struktūrų funkcijos“ nutarimą rasite ČIA [pdf].

Žiūrėkite konferencijos vaizdo įrašą: