Pasisemkime energijos iš saulės šviesos (1)

efoto.lt | L.Leistromaitės nuotr.

efoto.lt | L.Leistromaitės nuotr.

Pagaliau už lango pavasaris, vis dažniau lepinantis mus saulėtomis dienomis. Esant pakankamam saulės šviesos kiekiui, organizmo gyvybiniai procesai vyksta optimaliai. Ultravioletiniai saulės šviesos spinduliai padeda žmogaus organizme sintetinti vitaminą D, gamintis hormonui melatoninui, naikina bakterijas. Saulės spinduliai skatina medžiagų apykaitą, imuninės sistemos veiklą, suteikia energijos, tonizuoja nervų sistemą ir kt. Dėl šių puikių saulės šviesos savybių patartina pavasarį stebėti ne tik už lango.

Žiemą saulės šviesos mūsų regione trūksta, todėl ankstyvą pavasarį juntamas vitamino D trūkumas. Esant saulės šviesos stygiui, organizme sutrinka hormono melatonino gamyba. Šiam hormonui gaminti būtina cikliška šviesos ir tamsos kaita. Melatoninas – natūralus žmogaus organizmo hormonas, reikalingas produktyviam miegui. Geriausiai melatoninas gaminamas naktį, tamsoje, ypač po ryškios saulėtos dienos. Normaliam miegui žmogui būtinas pakankamas šio hormono kiekis. Buvimas saulės šviesoje dienos metu pastebimai pagerina melatonino išsiskyrimą naktį. Dirbtinė šviesa neatstoja saulės šviesos.

Dėl sutrikusios hormono melatonino gamybos atsiranda miego sutrikimų. Neretai nemigos problema sprendžiama alkoholiu, raminamaisiais vaistais. Ryte atsikelti be kavos darosi neįmanoma. Prieš egzaminus ar kitas protinės įtampos reikalaujančias veiklas farmacijos pramonė siūlo savo protą stimuliuoti cheminiais smegenų veiklą tonizuojančiais vaistais. Daugelį šių problemų išspręstų saulės šviesa ir jos gaminamas vitaminas D.

D grupės vitaminų galima gauti ir su maistu. Jų yra kiaušiniuose, žuvyje, grybuose, svieste, sūryje, dilgėlėse, petražolėse ir kt. Vitaminą D vartojant iš vaistinės nesunku perdozuoti, nes jis kaupiasi organizme. Didžiulė gamtos dovana yra tai, kad mūsų kūnas pats sintetina vitaminą D per cheminę reakciją odoje po kontakto su ultravioletiniais saulės spinduliais.

Šiltuoju metų laiku, kai saulės aktyvumas didelis, tiesioginėje saulės šviesoje naudingiausia būti rytais iki 10 valandos ir po pietų maždaug nuo 16 valandos. Piktnaudžiauti tiesioginiais saulės spinduliais nederėtų, nes ultravioletiniai saulės šviesos spektro spinduliai nesaikingo ilgalaikio (kelių metų) veikimo metu gali sukelti sunkias odos ligas bei ankstyvą odos senėjimą.

Kitais metų laikais saule mėgautis galima bet kuriuo dienos metu. Net debesuotą dieną dalis reikiamų saulės spindulių pasiekia žemės paviršių.

Saulės šviesa efektyviai naikina mikrobus. Ji sveika ir mūsų odai. Patartina, kiek įmanoma daugiau saulės šviesos įsileisti ir į gyvenamąsias patalpas. Jei dienos metu laikysime plačiai atitrauktas užuolaidas, atvertus langus – įsileisime ir šviesos, ir šviežio oro. Saulės šviesa veikia nervų sistemą. Mokslininkai įrodė, kad natūralus apšvietimas veikia žmogaus emocinę sveikatą. Šviesa sukelia biocheminius pokyčius smegenyse, pakelia nuotaiką. Šviesos terapijomis gydoma net depresija.

Visas natūralios šviesos spektras reikalingas ir regėjimui. Žmonėms, kurie nešioja akinius, juo labiau kontaktinius lęšius, būtina pabūti natūraliame apšvietime be šių regėjimo korekcijos priemonių, kad akis pasiektų natūrali šviesa. Be abejo, per daug intensyvaus apšvietimo reikėtų vengti, tačiau diskomforto nesukelianti šviesa akims yra labai sveika.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: